Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. K. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 7 d. nutarimo atmesti nuteistojo V. K. skundą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs nuteistojo V. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prokuroras savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apeliacinės instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016 m. sausio 7 d. nutarimu atmetė nuteistojo V. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo panaikinimo, nurodydamas, kad nuteistojo skunde pateikti teiginiai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai remiasi BPK 144 straipsnio norma, kuri nėra susijusi su proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimu.

Be to, Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji Klaipėdos rajono apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo, pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą, t. y. ne jos vardu išrašytą gydymo išlaidų kvitą.

Nuteistasis skunde taip pat išdėsto ankstesnių skundų, paduotų dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 7 d. nutarimo panaikinimo, argumentus ir teigia, kad šie nutarimai taip pat yra nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Prokurorai tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo pateiktų faktinių aplinkybių ir priimdami šiuos nutarimus į jas neatsižvelgė. Nuteistasis mano, kad baudžiamojoje byloje būtina apklausti policijos pareigūnus J. L., E. G., gydytoją B. O. V., ekspertą R. P., liudytojus J. D. ir P. D., M. M., N. J., V. K. bei atlikti ekspertizę dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 7 d. nutarimas bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl šių nutarimų panaikinimo, yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus visas nuteistojo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.

Nuteistojo pagrindiniai argumentai, kuriais remdamasis prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra tai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, buvo netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiam teismui nebuvo žinoma apie nukentėjusiosios medicininių dokumentų įrašus, kurie patvirtina specialisto išvados bei nukentėjusiosios parodymų melagingumą.

Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties panaikinimo, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Patikrinus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo patikrintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas bei atliktas papildomas įrodymų tyrimas. Priešingai nei nurodoma skunde, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo įvertintas specialisto išvados, nukentėjusiosios, liudytojų, kuriuos nuteistasis prašo apklausti, parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų patikimumas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bei įvertino aplinkybę, ar nukentėjusioji turėjo 23-ąjį ir 43-ąjį dantis. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. K. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Todėl skundo argumentai, kad specialisto išvada bei nukentėjusiosios parodymai yra melagingi, nesuteikia pagrindo atnaujinti procesą BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Nuteistojo prašymas dar kartą apklausti skunde nurodytus liudytojus, patikrinti jų parodymus poligrafu bei atlikti ekspertizę taip pat yra nepagrįstas. Tai, kad teismas bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokias aplinkybes pripažinti kaip naujai paaiškėjusias. Aplinkybė, kad nuteistojo teigimu, nukentėjusioji Klaipėdos rajono apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo, pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie skundą nagrinėjančiam teismui leistų daryti išvadą, kad nagrinėję bylą teisėjai, prokurorai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 – 3 punktai). Atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Skunde nuteistasis teisingai pažymi, kad skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytos BPK 144 straipsnio (turėtų būti – BPK 444 straipsnio) nuostatos nėra susijusios su proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimu. Tačiau įvertinus skundžiamos nutarties turinį, tai laikytina rašymo klaida, kuri nesuteikia pagrindo pripažinti priimtą procesinį sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu ir jį panaikinti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Visos skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams. Konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 7 d. nutarimo atmesti nuteistojo V. K. skundą panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.