- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1280-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03932-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti jam vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2208-375/2018 dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria prievolė trečiajam asmeniui E. L., kurios dydis 1 040 000 Lt (301 204,81 Eur) yra solidari J. V. ir D. V. prievolė, dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo teisių į 150 602,40 Eur skolos išieškojimo iš solidarios skolininkės J. V., dėl kurios 2012 m. vasario 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-801-264/2011 dėl 301 204,81 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš D. V. E. L. naudai bei dėl kurios Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Nr. 2-801-264/2011 vykdymo procese pirminis išieškotojas E. L. reikalavimų dalyje dėl 150 602 Eur buvo pakeistas išieškotoju R. P., bei 2020 m. kovo 16 d. antstolės A. A. patvarkymu R. P. buvo pakeistas pareiškėju E. P..
2. Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakeisdamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą, pripažino, kad prievolė trečiajam asmeniui E. L., kurios dydis 1 040 000 Lt (301 204,81 Eur) yra solidari J. V. ir D. V. prievolė. Pasak pareiškėjo, jis yra perėmęs minėtą prievolę ir jo naudai antstolės A. A. kontoroje vykdymas išieškojimas iš skolininko D. V.. Nurodė, kad neišdavus vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš solidariosios skolininkės J. V., jos atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmai negali būti atliekami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo E. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
4. Teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-633-375/2018 buvo priimtas savaime nesirealizuojantis teismo sprendimas, nes jame buvo išspręstas tik prievolės pobūdis ir pripažinta, kad prievolė E. L. yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė. Tuo tarpu skola pradinio išieškotojo E. L. naudai iš atsakovo D. V. buvo priteista Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-801-264/2011. Teismas pažymėjo, kad vykdomajame rašte su ieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis nurodoma pažodžiui, todėl sprendė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-633-375/2018 vykdomasis raštas dėl 301 204,81 Eur solidaraus išieškojimo iš ieškovės J. V. negali būti išduotas.
IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas neįvertino ginčo esmės ir įsiteisėjusių teismų sprendimų turinio. Nurodė, kad E. L. 2007 m. birželio 21 d. sutartimi paskolino 1 040 000 Lt (301 204,81 Eur) D. V., bet paskola nebuvo grąžinta. Minėta paskola iš atsakovo D. V. kreditoriaus E. L. naudai priteista Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-801-264/2011. Pažymėjo, kad 2012 m. vasario 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl minėtos skolos priteisimo. Nurodė, kad E. L. pusę savo kreditorinio reikalavimo D. V. atžvilgiu (150 602,40 Eur) perleido pareiškėjo tėvui R. P., todėl Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi vykdymo procese pirminį išieškotoją E. L. reikalavimo dalyje dėl 150 602,40 Eur pakeitė išieškotoju R. P.. Pabrėžė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi pripažino, jog prievolė kreditoriui E. L. yra solidarioji J. V. ir D. V. prievolė. Pažymėjo, kad minėtos nutarties 65 punkte nustatyta, jog E. L. skolos dydis yra 1 040 000 Lt. Pareiškėjo vertinimu, tai reiškia, kad visa įsiskolinimo suma, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo priteista E. L. naudai, buvo pripažinta solidaria J. V. ir D. V. prievole. Pažymėjo, kad 2020 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi R. P. perleido pareiškėjui turėtą reikalavimo teisę į 150 602,40 Eur skolą. Šiuo metu antstolės A. A. kontoroje vykdomas piniginių lėšų išieškojimas pareiškėjo naudai tik pagal 2012 m. vasario 21 d. vykdomąjį raštą iš vieno skolininko D. V., nes antstolė atsisako vykdyti išieškojimą J. V. atžvilgiu, nes šio asmens atžvilgiu nebuvo išduotas vykdomasis dokumentais.
5.2. Teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, nes minėtos aplinkybės patvirtina, kad skola dėl kurios prašoma išduoti vykdomąjį raštą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau vieną kartą buvo priteista iš D. V. ir įsiteisėjusia teismo nutartimi jau buvo pripažinta solidaria D. V. ir J. V. prievole. Apelianto teigimu, vadovaujantis teismo logika jis antrą kartą turėtų kreiptis į teismą, prašydamas priteisti iš J. V. skolą, kuri jau vieną kartą įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo priteista iš D. V.. Apelianto vertinimu, tai pažeidžia teismo sprendimo vykdytinumo principą ir prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad būtų nelogiška papildomai pradėti atskirą civilinę bylą ir iš naujo prisiteisti skolą iš sutuoktinio, kuris jau buvo teismo nutartimi pripažintas solidariu skolininku, antrą kartą skolos priteisimas būtų perteklinis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. V., atstovaujama advokatės M. L., prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodė, kad J. V. ir D. V. santuokos nutraukimo byloje pradinis kreditorius R. P. turėjo reikalavimo teisę į 150 602,40 Eur skolą, kuri jam buvo perleista 2016 metų reikalavimo perleidimo sutartimi, likusią reikalavimo teisę turėjo E. L., kuris minėtoje byloje ir pateikė apeliacinį skundą. Pasak ieškovės atstovės, santuokos nutraukimo byloje nagrinėtas E. L. kreditorinis reikalavimas neapėmė 2016 metais perleisto R. P. reikalavimo dalies. Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog vykdomasis raštas šioje byloje negali būti išduotas ir tuo pagrindu, kad santuokos nutraukimo bylos dalyje, kurioje D. V. prievolė R. P. (150 602,40 Eur) buvo pripažinta D. V. asmenine prievole nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo.
6.2. Teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, nes Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė prievolės dydžio, todėl vykdomajame rašte negalima apibrėžti prievolės dydžio. Nurodė, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 150 602,40 Eur skolos priteisimo iš J. V..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo E. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1069-896/2019, pakeisdamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą, pripažino, jog prievolės tretiesiems asmenims A. K. J., A. J., E. L. yra solidarios J. V. ir D. V. prievolės. Nustatyta ir tai, kad skola (301 204,82 Eur) pradiniam kreditoriui E. L. buvo priteista Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-801-264/2011. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi reikalavimo dalyje dėl 150 602,40 Eur pakeitė išieškotoją E. L. išieškotoju R. P. (29 t., b. l. 102). Antstolė A. A. 2020 m. kovo 16 d. patvarkymu išieškotoją R. P. pakeitė E. P. (29 t., b. l. 101). Pareiškėjas E. P. prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria nustatyta, kad prievolė trečiajam asmeniui E. L. yra solidari J. V. ir D. V. prievolė.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014 ir joje nurodyta praktika).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta J. V. ir D. V. prievolės pareiškėjui (pradinis išieškotojas E. L.) solidarumas, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius. Taigi, ši teismo sprendimo dalis teisines pasekmes sukelia įsiteisėjus teismo sprendimui ir vykdomasis raštas dėl jos priverstinio vykdymo neišduodamas (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo keliamas reikalavimas priteisti skolą iš ieškovų, todėl nebuvo nustatinėjama J. V. ir D. V. skolos pradiniam išieškotojui E. L. faktas, skolos dydis, prievolės įvykdymo terminai ir kitos tokiam reikalavimui reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuri susijusi su prievolės solidarumo pripažinimu ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodytos išieškotinos sumos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimui iš asmeninio sutuoktinių turto nepakanka vien prievolės solidarumo fakto konstatavimo, nes skolos išieškojimas iš konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų negalimas be teismo sprendimo priteisti išieškotiną skolą būtent iš tų asmenų. Kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011). Teismas sprendžia, kad nors J. V. ir D. V. prievolės solidarumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau tik esant teismo sprendimui dėl skolos priteisimo iš J. V., jos atžvilgiu galėtų būti pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas teigia, kad kreipimasis į teismą dėl skolos iš J. V. priteisimo yra netikslingas, tačiau ieškovė J. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad E. P. 2020 m. birželio 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 150 602,40 Eur skolos priteisimo iš J. V.. Šią aplinkybę patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, pats pareiškėjas suvokia, kad siekiant išieškoti skolą iš solidarios skolininkės J. V. pirmiausia jos atžvilgiu turi būti priimtas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo.
13. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjui, nes Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis dėl prievolės solidarumo pripažinimo sukelia teisinius padarinius be jos vykdymo. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. Ieškovė J. V., atstovaujama advokatės M. L., prašo priteisti 350 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (29 t. b. l. 129– 133). Pareiškėjo atskirąjį skundą atmetus, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės J. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos (350 Eur) neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.16. punktas, maksimali suma 543,44 Eur (1358,60 Eur × 0,4), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl priteistinos iš pareiškėjo E. P. (CPK 93, 98 straipsniai).
15. Atmetus pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 9,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 29 t. b. l. 140).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,68 Eur (devynis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.