Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1446-946/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
1-1446-946/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14001-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
K. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1446-946/2015 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14001-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.2.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.birželio 23 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainissekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant:
prokurorei Daliai Pangonienei,

kaltinamajam K. K.

nukentėjusiajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, teistas vieną kartą: 2007-05-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2014-05-07 apie 10.50 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sugriebė abejomis rankomis už kaklo savo tėvui A. K. ir pradėjo jį smaugti, tokiu būdu jam sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat K. K. 2015-03-09 apie 13.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme naudodamas psichinę prievartą, t.y. grasinančiais žodžiais, tokiais kaip, „nukaposiu tau galvą“ ir mosikuodamas kirviu baugino nukentėjusįjį A. K. ir grasino jį nužudyti.

Fizinio skausmo sukėlimas(2014-05-07 epizodas)

Kaltinamasis K. K. šiame epizode kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014-05-07, apie 10.45 išgėręs alaus, vyno grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Namuose tarp jo ir tėvo A. K. įvyko konfliktas. Nors ir nepamena, tačiau neneigia, kad galėjo tėvui suimti rankomis už kaklo ir smaugti, dėl ko galėjo sukelti fizinį skausmą. Dėl to, tėvas iškvietė policiją. Tėvo atsiprašė, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė padarius šį nusikaltimą buvo visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-1748-928/2014 iki įrodymų tyrimo joje atnaujinimo ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. K. parodymais, kad apie 10.00 val. sūnus parėjo girtas į namus. Pasakius sūnui nustoti gerti, šis jį griebė už krūtinės, t.y. arčiau kaklo padėdamas rankas ant krūtinės ir kaklo, skaudėjo. Jis iškvietė policiją. Jo, sūnus atsiprašė, gailisi dėl tokių savo veiksmų, jie susitaikė.

A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-05-07 apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, jis parodė, kad 2014-05-07 apie 10.50 val. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Į namus grįžo girtas sūnus K. K., dėl ko jis ėmė priekaištauti sūnui. Sūnus supykęs griebė abiem rankom jam už gerklės bei pradėjo smaugti. Smaugdamas pasakė, kad užmuš. Pats ėmė gintis, pavyko ištrūkti. Išbėgęs į lauką iškvietė policiją. Įvykio metu sužalojimai nepadaryti, buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus ir anksčiau yra prieš jį smurtavęs. (1 t., b.l. 11)

Pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-05-07 A. K. pranešė apie tai, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu sūnus K. K. jį smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą ( 1 t., b.l. 6).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b.l. 7-8).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2014-05-07 apie 10.55 buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune sūnus grasina užmušti tėvą, jį smaugė. Nuvykus minėtu adresu, nustatė, kad policiją kvietė A. K.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2014-05-07, apie 10.30 val. K. K. būdamas neblaivus grasino savo tėvui bei smaugė jį rankomis. A. K. elgėsi ramiai, tačiau buvo susijaudinęs. (1 t., b.l. 3-5).

2014-05-07 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5130, kuriuo užfiksuotas K. K. 2,47 promilių girtumas (1 t., b.l. 16 ).

Bauginimas ir grasinimas nužudyti (2015-03-09 epizodas)

Kaltinamasis K. K. šiame epizode prisipažino visiškai ir apklausiamas parodė, kad visko neatsimena, nes buvo labai girtas. Tačiau pamena, kad parėjo girtas namo į (duomenys neskelbtini), Kaune. Namie rado tėvą. Pradėjo triukšmauti, rėkauti. Ginčijosi su tėvu ir jis iškvietė policiją. Turbūt kažką negerai padarė, kad jis iškvietė policiją. Turbūt kažką pasakė tėvui. Gal ir sakė, kad „nukaposiu tau galvą“. Atsimena, kad po visko atsigulė į lovą, tačiau atvažiavo policija ir jį išsivežė. Neatsimena, ar stumdėsi su tėvu. Neatsimena taip pat to, ar buvo paėmęs kirtį ir juo mojavo. Lauke prie sandėlio buvo tas kirvis, nežino, ar jis galėjo pakliūti pas jį. Pagrindo tėvui jį apkalbėti nėra. Mano, kad tokį jo elgesį įtakojo alkoholio kiekis.

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė padarius šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad tą įvykio dieną jis su kaimynu Z. J. pas save kieme kažką remontavo, šalia jų lauke buvo kirvis. Tą kartą grįžo namo neblaivus sūnus K. K. ir pradėjo rėkauti, pykti, nes negalėjo atrakinti durų. Liepė jam nusiraminti, tai jis pradėjo lakstyti, rėkauti ir grasinti jam, buvo pastvėręs lauke buvusį kirvį, makalavo su juo. Vėliau nusiramino ir kirvį numetė. Kai sūnus išsiblaivė, tai jo atsiprašė.

Liudytojas Z. J. parodė, kad kaltinamasis A. grasino. Nors su kirviu nepuolė, bet buvo jį paėmęs ir sakė „tau reiktų“ ar kažką panašaus. Kiek atsimena, tai atrodo sakė „tau reikėtų duoti su kirviu“. Dar norėjo duris su tuo kirviu sukapoti. Jis vaikščiojo su tuo kirviu.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas A. K. parodė, kad 2015-03-09 apie 13 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo jo sūnus K. K. ir pasiėmęs kirvį grasino užmušti bei metė į jį tą kirvį. Įvykio vietoje buvo rastas ir paimtas kirvis (2 t., b.l. 7-8)

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad A. K. paaiškino, kad jo sūnus K. K., būdamas neblaivus, pradėjo jį vaikytis kieme su kirviu, grasino jį nužudyti, dėl ko jis patyrė psichologinį smurtą (2 t., b.l. 9-11).

Įvykio vietoje rasto kirvio apžiūros protokole užfiksuota, kad kirvis yra tamsios spalvos, parūdijęs, mediniu, patamsėjusiu kirvakočiu, apie 41, 5 cm ilgio (2 t., b.l. 12-14).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota, kad K. K. 2015-03-09 12.39 val. nustatytas 3,63 promilės neblaivumas (2 t., b.l. 23).

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Nagrinėjamu atveju 2015-03-09 dienos epizode nustatyta, kad kaltinamasis būdamas neblaivus tyčia grasino kirviu savo tėvui jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas pagal byloje nustatytas aplinkybės galėjo būti realiai įgyvendintas. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų K. K., būdamas neblaivus, nukentėjusiajam A. K. grasino žodžiu, tai yra pasakė, kad nukapos galvą ar suduos per galvą su kirviu ir tuo pačiu iškart pagrasino jam kirviu, kuriuo mojavo. Teismas, atsižvelgdamas į tokius konkrečius K. K. padarytus veiksmus, į nuolat konfliktiškus nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykius šiam esant neblaiviam, į tai, kad neblaivus kaltinamasis būna agresyvus, sprendžia, kad nukentėjusysis A. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas jos atžvilgiu 2015-03-09 dienos epizode iš tikrųjų galėjo būti įvykdytas. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei ištirtiems įrodymams, konstatuotina, kad kaltinamojo veika šiame epizode kvalifikuota teisingai pagal BK 145 str. 1 d., o ištirtų įrodymų visuma yra pakankama jį dėl to pripažinti kaltu bei paskirti bausmę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. K. K. Kauno apylinkės teismas 2014-05-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1748-928/2014 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Šiuo atveju kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, K. K. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje 2015-03-09 dieną, o tai reiškia nepraėjus vieneriems metams nuo Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1748-928/2014, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, priėmimo, todėl teismas šioje byloje, vadovaudamasis BK 38 str. 4 d., turi spręsti dėl K. K. baudžiamosios atsakomybės ir už tą veiką, dėl kurios baudžiamoji byla Nr. 1-1748-928/2014 buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 nuosprendžiu.

Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tokiu atveju nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turėtų būti skiriamos bausmės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).

Teisminio bylos Nr. 1-1748-928/2014 nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai buvo įrodyta, kad kaltinamasis K. K. 2014-05-07 smurtaudamas prieš savo tėvą A. K., t. y. suėmęs už kaklo ir jį smaugdamas, sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, kaip nustatyta ištirtais įrodymais, veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais (suėmimu už kaklo bei smaugimu) siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusysis A. K. yra sūnus ir tėvas, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė abiejuose epizoduose yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kiekviename iš epizodų laikytina tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamojo K. K. padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl to gailisi, nors anksčiau ir teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, dėl ko darytina išvada, kad kaltinamasis nėra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Parenkant bausmės rūšį, taip pat dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, yra nedirbantis, yra nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę kiekviename iš epizodų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtina savo rūšimi viena švelnesnių iš BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimas, nes kitos rūšies (griežtesnių) bausmių, kurios numatytos minėtose sankcijose (arešto ar terminuoto laisvės atėmimo), paskyrimas prieštarautų įstatymo nuostatai, numatančiai, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui (K. K. ankstesnis teistumas išnykęs) paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.).. Bausmės (laisvės apribojimo) dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio vidurkiui.

Byloje esantis daiktinis įrodymas nuosprendžiui įsiteisėjus – kirvis konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir sunaikintinas, nes yra menkavertis (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 p.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 5 mėnesius išdirbti 60 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius išdirbti 40 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti K. K. galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 7 mėnesius išdirbti 70 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-05-07 iki 2014-05-09 ir nuo 2015-03-09 iki 2015-03-10, kai K. K. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: kirvį, saugomą baudžiamojoje byloje, konfiskuoti ir sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis