Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1564-924/2017 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei J. K., trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pardavėjai neatskleidus pirkėjui esminių sutarties aplinkybių, t. y. apie parduodamo nenaujo automobilio kokybę. 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarp atsakovės J. K. (pardavėjos) ir ieškovo G. P. (pirkėjo) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš atsakovės už 4450 Eur nupirko po eismo įvykio sugadintą automobilį LEXUS IS 220 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė, sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nuslėpė nuo ieškovo su 2016 m. rugpjūčio 10 d. eismo įvykiu susijusias aplinkybes, t. y. atliekamą tyrimą dėl automobilio remonto išlaidų bei draudimo išmokos, dėl ko po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išaiškėjo automobilio trūkumai (panaikinta privalomoji techninė apžiūra ir sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme). Ieškovas pažymėjo, kad automobilio privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra buvo panaikinta ne dėl automobilio kėbulo trūkumų, bet dėl to, kad automobilis buvo pripažintas ekonomiškai netikslingu remontuoti. Tokiu būdu atsakovė ieškovui pardavė automobilį su esminiais paslėptais trūkumais, kurių sutarties sudarymo metu neatskleidė ieškovui. Atsakovė pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodė nei savo gyvenamosios vietos, nei el. pašto adreso, kontaktinio telefono numerio. Atsakovo nuomone, tokiu būdu atsakovė stengėsi išvengti atsakomybės dėl sutartimi parduoto automobilio esminių trūkumų. A. J. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui nurodė automobilio trūkumus, t. y. kad automobilis yra po avarijos. Pažymėjo, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė automobilį patikrinti bet kuriame transporto priemonių remontus atliekančiame autoservise, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Tai, kad vėliau buvo panaikinta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, nustačius, jog jį remontuoti nebetikslinga, nuo atsakovės nepriklausė. Atsakovė šių aplinkybių nenuslėpė ir negalėjo nuslėpti, nes jų sutarties sudarymo metu nežinojo. Vien tai, kad atsakovė ieškovui nepateikė draudimo ataskaitos, nėra atsakovės ar jos sūnaus aktyvūs veiksmai siekiant apgauti ieškovą. Ieškovei nebuvo žinoma apie draudimo išmokos dydžio įtaką privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros galiojimui. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė fakto, kad atsakovė jam pardavė automobilį su paslėptais trūkumais, kurie jai buvo žinomi pardavimo metu ir kurie nebuvo aptarti sutarties sudarymo metu. Be to, ieškovo nurodomi kiti sutarties trūkumai sutarties nedaro negaliojančia, kadangi ieškovas nepageidavo šių duomenų nurodyti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės J. K. ir ieškovo G. P. sudarytą transporto priemonės LEXUS IS 220 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovės J. K. 4 450 Eur ieškovui G. P.; taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 705 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4,63 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją tuo pagrindu, kad atsakovė, sudarant sutartį, nuslėpė nuo ieškovo su 2016 m. rugpjūčio 10 d. eismo įvykiu susijusias aplinkybes, t. y. atliekamą tyrimą dėl automobilio remonto išlaidų bei draudimo išmokos, dėl ko po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išaiškėjo automobilio trūkumai (panaikinta privalomoji techninė apžiūra ir sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme). Nagrinėjant bylą teisme ieškovas patvirtino, jog automobilio apgadinimai buvo akivaizdūs bei dėl to jokių pretenzijų neturi.Teismas vertino, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar tai, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo išaiškėjo, jog panaikinta automobilio privalomoji techninė apžiūra ir sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme, yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl kilnojamojo daikto – automobilio, kuris, be bendrųjų reikalavimų, keliamų daiktams, taip pat turi atitikti specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonėms, numatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Iš byloje esančių įrodymų, teismas nustatė, kad ginčo transporto priemonės techninė apžiūra buvo panaikinta ne dėl kėbuvo trūkumų, bet pripažinus, kad remontuoti ginčo automobilį yra neekonomiška. Be to, teismas įvertino ir tai, kad iki sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas atsakovei akcentavo, kad ketina automobilį eksploatuoti. Atsakovė ir jos sūnus ieškovą užtikrino, kad nebus pripažinta, jog automobilį netikslinga ekonomiškai remontuoti. Ieškovui buvo įteikta Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 206-0494318, kurioje nurodyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2018 m. gegužės 24 d. Be to, savo ruožtu, ieškovas taip pat patikrino informaciją apie perkamą automobilį VĮ „Regitra“ (įvedus automobilio valstybinį numerį ir techninės apžiūros rezultatų kortelės numerį, buvo nurodyta, kad automobiliui galioja privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, galioja privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, kad automobilis nėra areštuotas).Teismas nustatė, kad automobilio trūkumai (naudojimo pagal paskirtį kliūtis dėl panaikintos privalomosios techninės apžiūros ir draudimo dalyvauti viešajame eisme) tarp šalių buvo neaptarti, ieškovas neturėjo galimybės įvertinti apgadinimų sudėtingumo (automobilio remonto (atkūrimo) išlaidų), dėl minėtų apgadinimų ateityje atsirasiančias automobilio naudojimo pagal paskirtį kliūtis. Tuo tarpu atsakovei sudarant sutartį buvo žinoma, jog pagal jos užsakytą vertinimą automobilio remonto išlaidos viršijo 75 procentus automobilio rinkos vertės, bei dėl to automobilio remontuoti neapsimoka ekonomiškai ir automobilis gali būti pripažintas sunaikintinu. Šie automobilio trūkumai sutarties sudarymo metu negalėjo būti paprastai, be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo, nustatomi priimant ir tikrinant jį (apžiūrint, važiuojant), jie paaiškėjo ieškovui nusipirkus automobilį, kai atsakovė draudimo bendrovei pateikė papildomus duomenis. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad atsakovė ikisutartiniuose santykiuose būdama nesąžininga nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieškovą, neatskleidė jai žinomos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Teismas sutiko, kad teisės aktai nustato galimybę panaikinti draudimą transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Siekiant tą padaryti ieškovas patirtų papildomus nuostolius. Be to, net ir atlikus transporto priemonės atkuriamąjį remontą, nėra garantijos, kad būtų patvirtinta, jog ji yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas įrodė automobilio neaptartų trūkumų buvimo faktą, todėl ieškinį tenkino (CK 1.91 straipsnis, 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių restitucija būtų negalima. Be to, nors atsiliepimu atsakovė teigė, kad sutarties nutraukimas ir ieškovo sumokėtos sumos grąžinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų bei paneigtų civilinių teisinių santykių stabilumą, nes atsakovė nebūtų užtikrinta, kad ieškovas grąžins tos pačios būklės daiktą, teismas sprendė, kad atsakovė tokių aplinkybių neįrodė. Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 100 Eur žyminio mokesčio, 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 4,63 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, t. y. CK 6.334 straipsnio nuostatas, kadangi byloje nekilo ginčo dėl daikto kokybės. Ieškovas nenurodė nei vieno pirkto automobilio defekto, kuris paaiškėjo po daužto automobilio pirkimo, t. y. daikto kokybė yra tokia, kokios kokybės daiktą ieškovas ir siekė įsigyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų sąmoningai slėpusi nuo ieškovo automobilio trūkumus, ar šiam būtų neleidusi tinkamai jo apžiūrėti. Automobilį ieškovas įsigijo laisva valia, įvertinęs visus jo trūkumus ir išlaidas, reikiamas automobilio sutaisymui. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad autoįvykyje sugadinto automobilio techninės apžiūros galiojimas buvo esminė sutarties sąlyga. Atsakovė pažymi, kad tokia sąlyga sutartyje iš viso nenurodyta. Be to, teismas pripažino, kad panaikinus draudimą dalyvauti eisme, automobilį ateityje bus galima eksploatuoti. Tačiau teismas nepagrįstai darė išvadą, kad šiuo atveju galimi nuostoliai, susiję su draudimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme panaikinimu. Tokią išvadą teismas grindė tik prielaidomis. Be to, teismas nesiaiškino ar naikinamo sandorio ir spėjamų nuostolių suma yra proporcingos ir dėl spėjamų nuostolių reikia naikinti sandorį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, neatskleisdama ieškovui, jog automobilis galimai bus pripažintas sunaikintinu, elgėsi nesąžiningai. Pažymi, kad bet kokiu atveju dalyvauti eisme su eismo įvykio metu sugadinta transporto priemone yra draudžiama (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pats pripažino, kad prieš sudarydamas sandorį žinojo, jog atsakovė yra kreipusis į draudimą dėl draudimo išmokos, žinojo, kad automobiliui gali būti uždrausta dalyvauti eisme.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Ieškovo nuomone, teismas teisingai pritaikė materialines teisės normas, pasisakydamas, kad vadovaujantis CK 6.334 straipsnio nuostatomis, pardavėjas atsako už parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pažymi, kad atsakovė nuslėpė nuo ieškovo aplinkybes, kurios iš esmės buvo rezultatas to, kad transporto priemonę yra draudžiama eksploatuoti, o šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę ieškovui, kadangi transporto priemonė buvo pirkta su tikslu ją suremontavus eksploatuoti ir naudotis. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniu skundu siekia įrodyti, kad transporto priemonės pripažinimas ekonomiškai netikslinga remontuoti nėra daikto trūkumas. Pažymi, kad pardavėjas turi įspėti pirkėją tiek apie akivaizdžius, tiek apie paslėptus trūkumus. Pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad transporto priemonė sutarties sudarymo metu nepriklausomų ekspertų buvo pripažinta kaip ekonomiškai netikslinga remontuoti, akivaizdžiai yra laikoma paslėptu trūkumu, kurio ieškovas prieš sudarant sutartį negalėjo pamatyti ar pats asmeniškai nustatyti. Tokios informacijos pateikimas iš esmės priklausė nuo atsakovės valios, kuri šią aplinkybę nutylėjo. Tuo tarpu pirkėjas gali atsakyti tik už tokius trūkumus, kurie buvo akivaizdūs, t. y. kėbulo trūkumus. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad bet kokiu atveju pirkdamas transporto priemonę po autoįvykio, ieškovas ja naudotis negalėjo. Ieškovas pažymi, kad ne visos po eismo įvykio sugadintos transporto priemonės automatiškai yra nurašomos, taip pat ne visų transporto priemonių dalyvavimas viešame registre yra apribotas. Šiuo atveju ieškovas, pirkęs transporto priemonę su kėbulo trūkumais po eismo įvykio ir ją suremontavęs galėtų dalyvauti viešajame eisme, naudotis transporto priemone pagal jos paskirtį. Ko šiuo atveju atsakovei nutylėjus esmines aplinkybes ieškovas negali padaryti. Iš to seka, kad tarp transporto priemonės, kurią siekė įsigyti ieškovas ir transporto priemonės, kurią pardavė atsakovė, yra esminis skirtumas. Žinant nuslėptas aplinkybes, automobilio ieškovas nebūtų pirkęs. Nors apeliantė teigia sąmoningai neslėpusi automobilio trūkumų, šias aplinkybes paneigia 2016-09-06 AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą bei 2016-08-12 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 216108039, kurie pagrindžia, kad jau 2016-08-12 atsakovė žinojo, jog Transporto priemonė yra pripažinta ekonomiškai netikslinga remontuoti, atsakovė taip pat žinojo ir Transporto priemonės likutinę vertę (2 460 Eur). Tokiu būdu atsakovė siekė parduoti automobilį už gerokai didesnę kainą. Toks atsakovės elgesys vertintinas nesąžiningu. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad autoįvykyje sugadinto automobilio techninės apžiūros galiojimas buvo esminė sutarties sąlyga, kuri nebuvo aptarta sutartyje. Ieškovas pažymi, kad sutarties sudarymo esminė sąlyga buvo ne galiojanti techninė apžiūra, o tai, kad transporto priemonė nebūtų nurašyta ir ieškovas, pašalinęs tik kėbulo trūkumus, galėtų naudotis transporto priemone. Tai, kad buvo panaikinta techninė apžiūra, buvo tik transporto priemonės nurašymo rezultatas. Atsakovė nepagrįstai techninės apžiūros panaikinimą sieja kaip savarankišką ginčo objektą, nors ši aplinkybė yra neatsiejama nuo to, kad atsakovė nuslėpė informaciją nuo ieškovo apie automobilio pripažinimą netikslingu remontuoti. Todėl ieškovas negalėjo numatyti, kad iš karto po sutarties sudarymo, techninė apžiūra bus panaikinta, nors jos galiojimą patvirtinančius dokumentus pateikė pati atsakovė. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl techninės apžiūros panaikinimo padidės automobilio remonto išlaidos. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovas patyrė nuostolius ne dėl techninės apžiūros panaikinimo, o būtent dėl transporto priemonės nurašymo. Tam, kad transporto priemonė vėl galėtų dalyvauti viešame eisme, yra būtina atlikti eilę veiksmų, dėl kurių bus patiriami papildomi kaštai. Net ir atlikus atitinkamus veiksmus nėra garantijos, kad transporto priemonei bus leista dalyvauti viešajame eisme. Be to, įstatymas nenumato, jog pardavėjo nesąžiningumas užtraukia atsakomybę tik jeigu dėl to pirkėjas patyrė atitinkamus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl pirkimo – pardavimo sutarties esminio pažeidimo

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarp atsakovės J. K. (pardavėjos) ir ieškovo G. P. (pirkėjo) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš atsakovės už 4450 Eur nupirko po eismo įvykio sugadintą automobilį LEXUS IS 220 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti neteisingai taikė materialines teisės normas, t. y. CK 6.334 straipsnio nuostatas, kadangi byloje nekilo ginčo dėl daikto kokybės. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad autoįvykyje sugadinto automobilio techninės apžiūros galiojimas buvo esminė sutarties sąlyga. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad ieškovas sudarė su atsakove pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio, kuris negali dalyvauti Lietuvos Respublikos viešajame eisme, nes jis pripažintinas sunaikintu. Ieškovas laiko, kad atsakovė, neatskleisdama šių aplinkybių, įtakojo jo valią dėl sandorio sudarymo, nes jeigu iki sandorio sudarymo jis būtų žinojęs apie tokį daikto trūkumą, jo nebūtų pirkęs (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies normos turinį, išskyrė kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidą dėl esminių sandorio elementų: 1) turi būti suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; 2) suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 ir kt.).Iš šios nutarties 16 punkte nurodytos pirkimo – pardavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad daikto kokybė yra esminė sutarties sąlyga. Parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliante, kad sutartyje nėra nuorodų į automobilio techninės apžiūros galiojimą, kuri iš esmės ir patvirtina parduodamo automobilio kokybę, tačiau taip pat nėra nuorodų, kad automobilis dėl savo savybių negalės dalyvauti eisme, nes jis pripažintinas sunaikintu. Pažymėtina, kad ieškovui buvo perduota automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 206-0494318, kurioje yra duomenys, jog automobilio techninė apžiūra galioja iki 2018-05-24, todėl ieškovas galėjo protingai tikėtis, kad automobilį pataisius bus galima jį naudoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas suformulavo tokia taisykles, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį, kad kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Kaip parduodamas naudotas daiktas, jo kokybės savybės gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iki sandorio sudarymo užsakė sugadintos autotransporto priemonės vertinimą. 2016 m. rugpjūčio 12 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 216108039 buvo konstatuota, kad „Transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu netikslingas.“ Tokia išvada reiškia ne ką kitą, kaip tai, kad automobilis yra sunaikintas ir Lietuvos Respublikos viešajame eisme negalės dalyvauti. Apeliantei apie tai buvo išaiškinta ir 2016-09-06 Transporto žalų skyriaus vadovo rašte Nr. 1749766/977787. Tačiau šios nuostatos yra įtvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, todėl apeliantė suprato ar turėjo suprasti, kokias pasekmes sukelia vertinimo ataskaitos išvada apie transporto priemonės remonto ekonominį netikslingumą. Kadangi byloje neįrodyta, jog apie aptariamos vertinimo ataskaitos išvadą apeliantė pranešė pirkėjui, tai jos nežinodamas ieškovas sandorį sudarė suklysdamas dėl sandorio esmės. O pripažinti ieškovą buvus labai neatsargų, sudarant sandorį, taip pat nėra pagrindo, nes nustatyti ar automobilio remontas yra ekonominiu požiūriu tikslingas, būtinos specialios žinios, kurių ieškovas neturėjo. Teisėjų kolegija turi pastebėti, kad apeliantė gretina aplinkybes, kurios turi skirtą reikšmę ir pasekmes. Ji nurodo, kad ieškovas pirko automobilį sugadintą, todėl negalėjo tikėtis, kad jis galės su juo dalyvauti eisme. Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl negalėjimo dalyvauti eisme susijusi ne su automobilio kėbulo remonto būtinumu po eismo įvykio, o su jo remonto ekonominiu netikslingumu, nes automobilio remonto išlaidos viršijo 75 procentus automobilio rinkos vertės, kuris nustatytas ir konstatuotas specialių žinių turinčių asmenų ir kuris sukelia tokias pasekmes, apie kurias žinodamas, ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio.

Dėl restitucijos taikymo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė restituciją (CK 1.91 straipsnis, 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis), nes priteisęs iš atsakovės 4 450 Eur, nesprendė dėl ieškovo įpareigojimo grąžinti automobilį atsakovei. Teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl restitucijos byloje buvo ginčas. Ieškovo valia dėl restitucijos yra išreikšta jo ieškinyje, kuriuo jis prašė taikyti restituciją ir grąžinti ieškovą ir atsakovę į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo (CK 6.145 straipsnis). Iš teismo sprendimo motyvų akivaizdu, kad teismas sprendė dėl dvišalės restitucijos. Sprendime nurodė atsakovės argumentus, kad ji nėra užtikrinta, jog ieškovas grąžins jai tos pačios būklės daiktą ir jog „byloje nenustatyta, kad restitucija būtų negalima, atsakovė tokių įrodymų nepateikė, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilis yra tos pačios būklės kaip ir pirko“. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad teismo sprendime nėra argumentų dėl vienašalės restitucijos taikymo. Teismas išsprendė byloje ginčą pagal ieškovo pareikštus reikalavimus (CPK 2 straipsnis), todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nenurodymas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl daikto grąžinimo pardavėjai, nesudaro pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo ir neišsprendė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Todėl teisėjų kolegija sprendimą iš esmės palieka nepakeistu, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl įpareigojimo ieškovą grąžinti atsakovei automobilį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Dėl bylos procesinės baigties

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo netenkinant, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyta restitucija ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės LEXUS IS 220 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės J. K. 4 450 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovui G. P. ir įpareigoti ieškovą G. P. grąžinti atsakovei J. K. transporto priemonę LEXUS IS 220 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.