Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo D. K. atstovei advokatei Vaivai Savickienei, suinteresuoto asmens G. M. atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, G. M., R. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas D. K. patikslintu pareiškimu prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po V. K. mirties. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad V. K. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu jam paliko visą savo turtą, taip pat ir žemės sklypą su pastatais ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Testamento surašymo metu pareiškėjui buvo septyneri metai ir jam apie testamentą nebuvo žinoma. Jo įstatyminiai atstovai buvo Č. K. ir V. K.. 2023 metų pavasarį tvarkydamas mamos namus tarp senų nuotraukų rado testamentą. Mama paaiškino, kad pareiškėjo vardu palikimo nepriėmė, nes nenorėjo konfliktų su V. K. sutuoktinio V. D. sūnumis, kurie buvo ūmaus būdo, todėl bijojo jų keršto. V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo liudijimai niekam neišduoti. Terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes jo atsiradimo metu buvo mažametis ir negalėjo savarankiškai priimti palikimą, todėl prašo jį atnaujinti.

2. 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu (civilinė byla Nr. e2YT-6449-452/2023) pareiškėjas D. K. nurodė, kad V. K. yra jo mamos teta, jos testamentą pareiškėjas rado 2023 metų žiemą, tėvų sodyboje vykdydamas remonto darbus. Mama jam paaiškino, kad testamentą paslėpė, nes V. K. sutuoktinio sūnūs buvo pavojingi, gyveno šalia esančiame kaime todėl nenorėjo problemų. V. K. sutuoktinio sūnūs, po jos mirties gyveno jos sodyboje, net sudegino kelis ūkinius pastatus, sodyba yra apleista. Jis buvo įsitikinęs, kad ir sulaukęs pilnametystės bei žinodamas apie testamentą nebūtų realizavęs savo teisės paveldėti, nes tuo metu buvo orientuotas tik į mokslus ir kreiptųsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tik baigęs universitetą.

3. Pareiškėjo atstovė advokatė Vaiva Savickienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas testamento sudarymo metu buvo mažametis, palikimo atsiradimo metu – nepilnametis, todėl negalėjo realizuoti savo teisės, atstovės manymu, tai yra labai svarbi priežastis dėl kurios pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti. Nurodė, kad pareiškėjas nėra atsakingas už tėvų veiksmus. Prašė pareiškimą tenkinti. Sodyba yra apleista, pastatai sugriuvę, nėra aišku, kaip ji buvo prižiūrima ir valdoma priėmus V. K. palikimą faktiniu valdymu. Atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti, pareiškėjas imtųsi tolesnių veiksmų dėl turto. Jo žiniomis, palikėja V. K. yra pareiškėjo mamos pusseserė.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. K. palikimo perėjimą valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Suinteresuotas asmuo R. D. 2024 m. balandžio 16 d. teismui pateikė atsiliepimą dėl nagrinėjamos bylos, kuriame nurodė, kad pats R. D. dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, priimti neketino, todėl pareiškėjo D. K. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo palieka spręsti teismui.

6. Suinteresuoto asmens G. M. atstovas advokatas Darius Staškevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, testamento sudarymo metu buvo nepilnametis, savaime nesudaro pagrindo termino palikimui priimti atnaujinimui. Nurodė, kad pareiškėjo mama yra gyva iki šiol, ji apie testamentą žinojo, tačiau sūnaus apie tai niekada neinformavo. Pareiškėjo tėvai, būdami įstatyminiais sūnaus D. K. atstovais, nerealizavo savo teisės priimti palikimą nepilnamečio vardu. Pareiškėjui tapus pilnamečiu (duomenys neskelbtini), savo teisę į palikimą jis išreiškė tik 2023 metais. Todėl manytina, kad pareiškėjas 14 metų veikė pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų praleistam terminui palikimo priėmimui atnaujinti. Kadangi po V. D. mirties, suinteresuotas asmuo G. M. palikimą priėmė, tad praleisto termino atnaujinimas pažeistų jos, kaip suinteresuoto asmens byloje, interesus. G. M. net nepažįsta pareiškėjo D. K. ir apie V. K. sudarytą testamentą jai žinoma nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

7. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinių prašymą pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

9. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. K. sudarė testamentą, patvirtintą Panevėžio 4-ojo notarų biuro notarės Vitos Kulbienės, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų mirties dieną, tame tarpe ir žemės sklypą su pastatais ir priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko pareiškėjui D. K.. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2023 m. rugpjūčio 3 d. duomenimis, registre nebuvo įregistruota V. K. sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ar palikimo atsisakymo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis iki (duomenys neskelbtini) V. K. nuosavybe buvo įregistruotas gyvenamasis namas, trys ūkiniai statiniai ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). V. K. Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkėje (duomenys neskelbtini) potvarkiu suteikta (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio naudmenų asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, V. K. mirė santuokoje, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. D. mirė (duomenys neskelbtini). V. D. įpėdiniai pagal įstatymą yra jo vaikai R. D. ir G. M.

10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 2 d. sprendimu tenkinus G. M. prašymą, palikimo priėmimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. D., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (civilinė byla Nr. e2YT-509-956/2024). Iš Nekilnojamojo turto registro 2024 m. balandžio 18 d. išrašo matyti, kad nuosavybės teisės pasikeitimai registruoti viešajame registre. (Duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu palikėjai V. K. priklausęs nekilnojamasis turtas šiuo metu nuosavybės teise priklauso G. M.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti terminą tetos palikimui priimti ir šį prašymą grindžia aplinkybėmis, kad testamento sudarymo bei palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis, jo tėvai nuslėpė palikimo faktą, bijodami testatorės sutuoktinio vaikų keliamos grėsmės.

12. Kaip jau buvo minėta, testatorė V. K. mirė (duomenys neskelbtini), ji testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui. Pareiškėjas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo įstatyminiai atstovai – tėvai Č. K. ir V. K. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo įstatyminiams atstovams apie testamentą buvo žinoma ir nepriimti palikimo buvo sąmoningas ir apgalvotas jų sprendimas, veikiant už nepilnametį (CK 2.7 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis). Kiek reali buvo galimai palikėjos sūnų keliama grėsmė, byloje duomenų nėra (CPK 176-178 straipsniai).

13. Pareiškėjas pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini) ir teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik po palikėjos sutuoktinio V. D. mirties ((duomenys neskelbtini)), praėjus (duomenys neskelbtini) metų po to, kuomet tapo pilnamečiu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, esant svarbias priežastis atnaujinti beveik dvidešimt metų praleistą terminą bei nepateisina pareiškėjo neveikimo visą šį laikotarpį (CPK 185 straipsnis).

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

15. Šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi, įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 2 d. teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjos sutuoktinis V. D. priėmė sutuoktinės V. K. palikimą faktiniu turto valdymu, nuosavybės teisės pasikeitimai yra įregistruoti viešuosiuose registruose. Pareiškėjas V. D., jo vaikų nepažįsta. G. M. taip pat apie sudarytą V. K. testamentą, pareiškėjo pretenzijas dėl pastarosios palikimo, žinoma nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl praleisto termino atnaujinimas šiuo atveju pažeistų suinteresuoto asmens G. M. teises ir teisėtus interesus, yra nesuderinamas su civilinių teisinių santykių stabilumu.

16. Paminėtina ir tai, kad informacija apie Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimo priėmimą civilinėje byloje Nr. e2YT-509-956/2024, kuomet teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, pareiškėjui buvo nurodyta 2024 m. vasario 29 d. teismo nutartyje. Pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų siekdamas įstoti į procesą neatliko, teismo konstatuotų aplinkybių neginčijo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad D. K. elgiasi neatidžiai ir nėra rūpestingas, siekdamas įgyvendinti savo teises.

17. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo nurodytas priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti, todėl pareiškimas atmetamas (CK 5.57 straipsnis).

18. Byloje susidarė 55,51 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėjui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, 100 proc. jį atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.