- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- e2YT-509-956/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04749-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad yra V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo V. D. palikimą ir ji yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė, kitų įpėdinių nėra. Tvarkantis paveldėjimo dokumentus pas notarą paaiškėjo, kad tėvas V. D. po savo sutuoktinės V. K. mirties į notarų biurą, dėl pastarosios palikimo priėmimo, nesikreipė. V. D. sutuoktinė V. K. mirė (duomenys neskelbtini) Mirė santuokoje, vaikų neturėjo, todėl jos sutuoktinis V. D. turėjo teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais priimti savo mirusios sutuoktinės palikimą. Po V. K. mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. V. D. kartu su savo sutuoktine V. K. iki pat jos mirties gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. V. D. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo kaip savu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. K. ir V. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi palikimo priėmimo procedūros. Pateikto pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, remiantis į bylą pateiktais (ir surinktais) įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
5. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jos tėvas V. D. priėmė savo sutuoktinės V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą tėvo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. V. D. buvo susituokęs su V. K., gimusia (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini) V. K. vaikų neturėjo. Po palikėjos V. K. mirties liko nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro raštas patvirtina, kad po palikėjos V. K. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
8. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. D. kartu su savo sutuoktine V. K. iki pat jos mirties gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat V. K. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai vedė bendrą ūkį. Po sutuoktinės V. K. mirties V. D. liko gyventi tuose pačiuose namuose, jam atiteko visi V. K. asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, taip pat jis rūpinosi kaip savo nekilnojamuoju turtu. Šias aplinkybes nurodė pareiškėja pareiškime bei šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. D. po sutuoktinės V. K. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad jis būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, piktnaudžiautų šia teise, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad V. D. aptartu būdu priėmė po V. K. (sutuoktinės) mirties atsiradusį palikimą.
9. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios V. K. palikimo sudėties.
10. Iš pareiškėjos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.