Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. P. ir M. Š. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateikė išvadą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, pareiškėjų, Lietuvos Respublikos piliečių, prašymas pakeisti dukros vardą iš (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini)" netenkintas, nes vardas „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Išvadoje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Aiškina, kad šiuo atveju vardo užrašymas su dviem priebalsėmis „(duomenys neskelbtini)“ yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškai („(duomenys neskelbtini)“) reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registre tvarkomi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsienio valstybių piliečių, asmenų be pilietybės duomenys, registruojami vaikų, gimusių mišriose su ne piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje, vardai, juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjų atstovės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai S. P. ir M. Š. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Sutuoktiniams (duomenys neskelbtini), gimė dukra (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo Nr. 5504, sudaryto (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje nustatyta, jog gimimo įrašo skiltyje „Duomenys apie kūdikį“ vaiko vardas yra įrašytas su viena „(duomenys neskelbtini),“ raide, t. y. (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjai norėjo, kad dukra turėtų vardą „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi su prašymu į VMSA CM skyrių, prašydami pakeisti dukros vardą iš (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini). VMSA CM skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų 2021-08-24 d. prašymą 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikė išvadą Nr. A136-1969/21(2.4.1.51.-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“, kuria pasiūlė patenkinti pareiškėjų prašymą vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punktu, numatančiu, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas gali būti keičiamas, jeigu turimas vardas neatitinka geriausių jo interesų. VMSA CM skyrius 2021 m. rugsėjo 2 d. perdavė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai suformuotą bylą dėl nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo Nr.A136-1969/21(2.4.1.51.-AD21)625E. 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (1.18E)7R-5255 „Dėl atsakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ Teisingumo ministerija atsisakė patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos 2021 m. rugsėjo 1 d. Išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-1969/21(2.4.1.51.-AD21) ir neleido pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai iš esmės prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. (1.18E)7R-5255 „Dėl atsakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ Nr. (1.18E)7R-4626 „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ bei bei įpareigoti VMSA CM skyrių pakeisti pareiškėjų dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), vardą iš (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi, pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjų dukros (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba (kaip yra šiuo metu), o vardas „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Tiek ginčijamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Nagrinėjamu atveju vardas „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarytas iš lietuvių kalbos rašmenų, nereikalauja sugramatinimo, tačiau, kaip nurodė Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje, toks vardas neatitinka lietuvių kalbos taisyklių, nes vardas „(duomenys neskelbtini)“ su dviem priebalsėmis yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles. Be to, pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00). Iš minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai siekia, kad jų dukra būtų įregistruota vardu „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjų teigimu, minėtas draudimas pažeidžia jų ir jų šeimos teises ir teisėtus interesus, užkerta kelią pareiškėjams suteikti dukteriai norimą vardą. Pažymi, jog abu pareiškėjai yra rusų tautybės, todėl jų dukros vardas gimimo liudijime turi būti pakeistas, kadangi tai pareiškėjų dukrą diskriminuoja etinės kilmės pagrindu, jų dukra pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnį turi teisę nuodoti savo vardą mažumos kalba. Pareiškėjų šeimai yra itin svarbus vaiko vardas. Vardas „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarytas iš lotynų kalboje esančių raidžių, todėl lengvai suprantamas bei skaitomas, tačiau neatitinka lietuvių kalbos tradicijų ir gramatikos taisyklių, nes užrašymas su dviem priebalsėmis „(duomenys neskelbtini)“ yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles, pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena, todėl tokio vardo įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o konkrečiai – Taisyklių 23 punktą. Tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių pareiškėjų prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste. Pažymėtina, jog iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto tinklalapyje viešai skelbiamų duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2018 m. Lietuvoje registruotas vardas „(duomenys neskelbtini)“ 240 kartų. Tai iš esmės patvirtina, jog tokio vardo naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas. Duomenų, kad tokio vardo naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Atitinkamai teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl pareiškėjų prašymas negalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Duomenų apie tai, kad varduose „(duomenys neskelbtini)“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Taigi, „(duomenys neskelbtini)“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų dukros vardo įrašymas su „(duomenys neskelbtini)“ raide, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, trukdytų identifikuoti asmenį, keltų nepatogumų, trukdytų visuomenės gerovei ar dėl to kiltų praktinių sunkumų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų M. Š. ir S. P. pareiškimas tenkintinas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. (1.18E)7R-5255 „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ naikintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas įregistruoti civilinės būklės aktą apie pareiškėjų dukros (duomenys neskelbtini) gimimą įrašant vardą „(duomenys neskelbtini)“ su dviem raidėmis „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjai taip pat prašo patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą byloje Nr. A136-1969/21 (2.4.1.51-AD21) ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą (duomenys neskelbtini) į vardą (duomenys neskelbtini). Šis pareiškėjų reikalavimas atmestinas dėl tokių motyvų.

Asmenvardžių rašymą atitinkamuose dokumentuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, 1999 m. spalio 21 Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 32 punkte nustatyta, jog Taisyklių 9.2–9.7, 9¹.1 papunkčiuose ir 11 punkte, jeigu keičiamas vyresnio kaip 3 mėnesių nepilnamečio vaiko vardas, taip pat 12.1–12.3, 12¹.1 papunkčiuose nurodytais atvejais reikia gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos leidimą. Tokiu atveju išvadą pasirašo civilinės metrikacijos įstaigos vadovas ar kitas įgaliotas civilinės metrikacijos įstaigos tarnautojas. Pasirašyta išvada kartu su byla siunčiama Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministro įsakymu įgaliotas valstybės tarnautojas tvirtina arba atsisako tvirtinti išvadą. Išvados patvirtinimas ar atsisakymas patvirtinti išvadą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad išvados dėl leidimo pakeisti vardą tvirtinimas ar atsisakymas ją tvirtinti yra išimtinai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kompetencija ir teismas teisė tvirtinti išvadą dėl vardo pakeitimo nėra suteikta. Pareiškėjų teisėti interesai ir teisės bus tinkamai apgintos įpareigojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti civilinės būklės aktą apie (duomenys neskelbtini) gimimą, įrašant vardą „(duomenys neskelbtini)“ su dviem „(duomenys neskelbtini)“ raidėmis.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų M. Š. ir S. P. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. (1.18E) 7R-5255 „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti civilinės būklės aktą apie (duomenys neskelbtini) gimimą, įrašant vardą „(duomenys neskelbtini)“ su dviem „(duomenys neskelbtini)“ raidėmis.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.