- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-887-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00084-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- I. J., J. J., uždarosios akcinės bendrovės „Šlovė darbui“
- Ieškovas
- R. P., uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų vėjas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. J., J. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Šlovė darbui“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų vėjas“ ieškinį atsakovams J. J., I. J., uždarajai akcinei bendrovei „Šlovė darbui“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. P. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bajorų vėjas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 28 d. atsakovų J. J., I. J., UAB „Šlovė darbui“ sudarytus pastatų bei žemės sklypų perleidimo sandorius ir taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
3. Atsakovai, nesutikdami su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė atsakovams I. J. ir UAB „Šlovė darbui“ 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėti I. J. 172 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o UAB „Šlovė darbui“ 904 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; atsakovo J. J. prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą išsprendimą atidėjo iki bus išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas.
5. Teismas nustatęs, kad iš atsakovo J. J. turto vykdomas priverstinis išieškojimas, jis privalo išlaikyti mažamečius vaikus, gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, sprendė, jog šios aplinkybės gali būti pagrindu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo.
6. Tačiau teismas konstatavo, kad apeliacinį skundą bendrai padavė ir atsakovės I. J. bei UAB „Šlovė darbui“, todėl jos turi sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Taigi, nustatė šioms atsakovėms terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o atsakovo J. J. prašymo išsprendimą atidėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai I. J., J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir atidėti 1 020 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo ir priimti jų pateiktą apeliacinį skundą; netenkinus šio prašymo – nustatyti naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tik atsakovas J. J. prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Atsakovai nurodo, kad visi trys atsakovai prašė viso žyminio mokesčio atidėjimo už apeliacinį skundą.
7.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti sumokėti atsakoves I. J. ir UAB „Šlovė darbui“ atitinkamai 172 Eur ir 904 Eur žyminį mokestį, o atsakovui J. J. atidėti žyminio mokesčio mokėjimo klausimo nagrinėjimą, parodo, kad teismas galimai mano egzistuojant atsakovės I. J. prievolei sumokėti 172 Eur žymini mokestį už ginčijamą sandorį, UAB „Šlovė darbui“ prievolei sumokėti 904 Eur žyminį mokestį už ginčijamą sandorį ir J. J. prievolei sumokėti žyminį mokestį už abu ginčijamus sandorius. Tačiau teismo nurodytas žyminio mokesčio skaičiavimo taisyklių taikymas sukuria didesnio apmokestinimo žyminiu mokesčiu situaciją, nes teismas neleistinai prievolę mokėti žyminį mokestį sieja su apeliacinį skundą pateikusių asmenų kiekiu, o ne bendra nesavarankiškų reikalavimų suma.
7.3. Apeliaciniame skunde apibrėžus ginčijamą sumą, yra nustatomas žyminio mokesčio dydis už tokį procesinį dokumentą, tačiau nėra individualizuojamos žyminio mokesčio dalys, kurias turi mokėti kiekvienas procesinis bendrininkas. Kadangi žyminis mokestis mokamas už procesinį dokumentą, todėl paprašius atidėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą ir teismui prašymą tenkinus, už tą patį apeliacinį skundą apskaičiuotas žyminis mokestis negalėtų būti tuo pačiu metu ir atidėtas, ir neatidėtas.
7.4. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė vieną apeliacinį skundą. Aplinkybė, kad skundą pasirašė tris atsakovai, nesudaro prielaidų spręsti, kad pateikti savarankiški, atskirai žyminiu mokesčiu apmokestinami reikalavimai.
Atsiliepimas
8. Ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skirti atsakovams 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantų teiginys, kad buvo prašoma atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą visiems atsakovams yra nepagrįsti. Ieškovų teigimu, apeliaciniame skunde buvo prašoma atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tik J. J. atžvilgiu. J. J. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo grindė tuo, kad jo sunki turtinė padėtis. Tačiau nei I. J., nei UAB „Šlovė darbui“ nenurodė aplinkybių kodėl joms turėtų būti atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Taip pat nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys I. J. ir UAB „Šlovė darbui“ sunkią finansinę padėtį.
8.2. Šiuo atveju atsakovo J. J. prašymo išsprendimas yra atidėtas, t. y. nėra žinoma, koks bus teismo procesinis sprendimas bei šio sprendimo motyvai. Kadangi atsakovai atskiruoju skundu skundžia dar nepriimtą teismo procesinį sprendimą, todėl darytina išvada, kad apeliacijos objektas neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).
10. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83-84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., taip pat užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).
11. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi teismas atideda žyminio mokesčio mokėjimą tik tada, kai nustato, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Taikant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar jo mokėjimo (viso, dalies) atidėjimo institutus turi būti įvertintas sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti ar kurią prašomą atidėti, proporcingumas.
12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamą sumokėti sumą.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliaciniame skunde su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikti argumentai ir įrodymai, yra susiję tik su atsakovu J. J., sprendė, kad jo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo už apeliacinį skundą sumokėjimo klausimo išnagrinėjimas atidėtinas. Tačiau teismas, nustatęs, kad apeliacinį skundą kartu yra pateikusios kitos dvi atsakovės – I. J. ir UAB „Šlovė darbui“, konstatavo, kad pareiga sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą kyla būtent joms.
14. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad jie visi tris prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, o ne tik J. J.. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1 076 Eur, nes už ieškinį buvo mokamas 1 020 Eur žyminis mokestis.
15. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai už ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 28 d. atsakovų J. J., I. J., UAB „Šlovė darbui“ sudarytus pastatų bei žemės sklypų perleidimo sandorius ir taikyti restituciją 2020 m. birželio 16 d. sumokėjo 1 020 Eur žyminį mokestį. Todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostata, apeliantams (atsakovams) ginčijant visą pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atsakovų atžvilgiu tenkintas visiškai, už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1 020 Eur.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų pateiktu apeliaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo, nustatė, kad minėtą procesinį dokumentą pateikė visi tris atsakovai (apeliantai) J. J., I. J. ir UAB „Šlovė darbui“, tačiau apeliacinio skundo dalyje dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo apeliantai dėstė argumentus ir teikė įrodymus tik dėl apelianto (atsakovo) J. J. finansinės padėties ir negalėjimo sumokėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti ir spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo tik J. J. atžvilgiu, kadangi duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių kitų dviejų atsakovių I. J. ir UAB „Šlovė darbui“ finansinę padėtį bei galimybę sumokėti ir (ar) atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus atskirojo skundo argumentą, kad apeliantai apeliaciniu skundu prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą visiems trims apeliantams, bet pateikiant duomenys apie finansinę padėtį tik dėl vieno iš jų, spręstina, jog šių duomenų nepakanka siekiant atidėti viso (apeliantai nėra sumokėję net dalies žyminio mokesčio) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą visiems trims apeliantams iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių apeliančių I. J. ir UAB „Šlovė darbui“ finansinę padėtį, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šias atsakoves įpareigoti ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį už jį.
18. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kadangi Panevėžio apygardos teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas pateikto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis).
20. Atsakovams išaiškintina, kad pašalinus apeliacinio skundo trūkumą, skundas bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, t. y. nepašalinus nustatyto apeliacinio skundo trūkumo, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Dėl prašymo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
21. Ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantams 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
22. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantai, skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, savaime nėra laikomas bylos vilkinimu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nors atskirasis skundas šiuo atveju laikytinas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantai nesąžiningai, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovų prašymas netenkintinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą. Nustatyti atsakovėms I. J. ir UAB „Šlovė darbui“ 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 1 020 Eur (tūkstantį dvidešimt eurų) žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Panevėžio apygardos teismui.