Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (M. D. epizodas) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D. L. epizodas) - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir R. Š. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Š. paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir R. Š. skirta galutinė bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendį, bei šioje byloje R. Š. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiųjų R. A., M. D. ir D. L. civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš R. Š. nukentėjusiajai R. A. priteista 250 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai M. D. - 900 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai D. L. - 320 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 28 d. iš M. D. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas laisvą priėjimą, slapta pagrobė M. D. priklausantį turtą, t. y. fotoaparatą „Nikon“, 550 eurų vertės, plytelių pjaustyklę „Bosch“, 200 eurų vertės, balto aukso žiedą su trimis deimantais, 2 000 eurų vertės, laikrodį „Versus“, 100 eurų vertės, žoliapjovę, 150 eurų vertės, padarydamas M. D. bendrą 3 000 eurų turtinę žalą.

1.2. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. balandžio 18 d. apie 13 val. R. A. darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini), sudarydamas patikimo asmens įspūdį ir piktnaudžiaudamas R. A. pasitikėjimu, ją įtikino, kad už 250 eurų sumą jo pažįstamas asmuo gali pagaminti jai lovą pagal jos nurodytus išmatavimus, ir, pažadėjęs organizuoti lovos pagaminimą, už būsimus darbus ir medžiagas avansu iš jos paėmė 250 eurų, tačiau šio pažado vykdyti neketino, jo nevykdė, gautus pinigus užvaldė, jų negrąžino ir santykius su R. A. nutraukė, taip padarydamas R. A. 250 eurų turtinę žalą.

1.3. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. spalio 27 d. iš D. L. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas laisvą priėjimą, slapta pagrobė D. L. priklausantį turtą, t. y. 320 eurų, auksinį žiedą su baltu akmeniu, 400 eurų vertės, auksinius auskarus, 120 eurų vertės, grandinėlę ant kojos, 120 eurų vertės, akinius „Reserved“, 30 eurų vertės, rožinės spalvos akinius, 30 eurų vertės, akinių dėklą „Carrera“, 30 eurų vertės, kvepalus „Scandal“, 20 eurų vertės, padarydamas D. L. bendrą 1 070 eurų turtinę žalą.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį, sumažinant jam paskirtos bausmės dydį ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas konstatavo, kad R. Š. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe - tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę, žemesnės instancijos teismas nurodė, kad jis praeityje teistas šešis kartus, tarp jų ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės yra neatlikęs, teistumas neišnykęs, be to, vieną iš nusikalstamų veikų jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat teismas pažymėjo, kad R. Š. yra baustas ir administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės psichitarijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2016-2018 m. laikotarpyje lankėsi tris kartus, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2015 m. lapkričio 13 d., jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas nusikalstamas veikas nuosavybei daro sistemingai, iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių išvadų nedaro, švelnesnėmis jam skirtomis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl jam turi būti paskirta griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, ir BK 182 straipsnio 3 dalies sakcijoje numatyta arešto bausmė. Tačiau atsižvelgęs į nuteistojo teiginius, kad jis alkoholio nebevartoja, išvadas dėl savo elgesio padarė, pasižada atlyginti žalą, teismas skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžius nustatė mažesnius, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, ir už nesunkių BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė R. Š. 6 mėnesių ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą – 30 parų arešto bausmę.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinktomis bausmėmis ir jų dydžiu. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas R. Š. nėra pirmasis. Žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė, kad iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (sukčiavimus, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, turto pasisavinimą, dokumento suklastojimą arba disponavimą suklastotu dokumentu, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės) apelianto atžvilgiu buvo priimti net šeši apkaltinamieji nuosprendžiai. Be to, šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose nuteistasis yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Taip pat nustatyta, kad vien laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d. R. Š. buvo septynis kartus baustas administracine tvarka, tarp jų ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį, numatantį atsakomybę už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tiek savo pobūdžiu už laisvės atėmimą švelnėsnės bausmės, tiek bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, ką neabejotinai patvirtina ir nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės – visas nusikalstamas veikas R. Š. padarė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, o vieną iš jų netgi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

11. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis, priešingai nei teigiama jo skunde, vilkino baudžiamosios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir darė tai sąmoningai, ne kartą neatvykdamas į teismo posėdžius be svarbios priežasties, dėl ko jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, buvo pakeistos į suėmimą. Ši aplinkybė ne tik neigiamai charakterizuoja R. Š., tačiau ir leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo skunde nurodomi argumentai, jog jis gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas bei yra padaręs išvadas dėl tokio savo neteisėto elgesio, nepaisant to, kad jis pripažino savo kaltę pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, yra nenuoširdūs, jais tik siekiama kuo švelnesnės bausmės paskyrimo, nors realiai apeliantas kritiškai savo neteisėtų veiksmų bei jų pasekmių nevertina.

12. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia visiškai pritarti skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, be kita ko, ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių jis nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys. Sutiktina, jog nuteistojo veikos nepasižymėjo ypatingu pavojingumu – vykdant vagystes nuteistasis pasikėsino tik į svetimą nuosavybę, į namus, iš kurių buvo pagrobtas kaltinime nurodytas turtas, nebuvo įsibrauta, nuteistajam buvo leista juose svečiuotis, o sukčiavimo atveju nukentėjusiajai padaryta žala siekia vos 250 Eur. Tačiau taip pat akivaizdu, jog nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės ar nustatyti trumpesni jų terminai būtų pakankami pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu R. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį (už šią veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), taip pat ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė, savo dydžiu kiek didesnė už vidurkį bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą - yra proporcingos, adekvačios nuteistojo asmenybei, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei yra reikalingos bausmės paskirčiai įgyvendinti.

Dėl bausmių subendrinimo

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už atskiras nusikalstamas veikas R. Š. skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniais apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais. Iš pradžių prie griežtesnės 8 mėnesių bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė D. L. atžvilgiu), teismas pridėjo dalį (4 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, apeliantui paskirtos už vagystę M. D. atžvilgiu, ir paskyrė jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu (padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius), teismas apėmimo būdu subendrino su bausme, R. Š. paskirta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir paskyrė jam subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantui paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiais mažesnė, nei būtų nustatyta taikant visiško bausmių sudėjimo būdą. Be to, ši subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, apeliantui dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šešis kartus praeityje teistam asmeniui, kuris pakartotinai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, už tris nusikalstamas veikas apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra pakankamai švelni ir ne per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, todėl dar labiau ją mažinti nėra jokio pagrindo.

15. Nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, apylinkės teismas taip pat tinkamai subendrino skundžiamu nuosprendžiu R. Š. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 1 metais laisvės atėmimo ir 48 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas apeliantui skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, vėl gi, parinko dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju nekyla jokios abejonės, jog R. Š. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės, kurios jau buvo aptartos šios nutarties 9-12 punktuose, patvirtina, kad nuteistajam, kuriam teismas ir taip parinko palankesnį dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdą, pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti pakankamai žymi, o šiuo atveju prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pirmosios instancijos teismas pridėjo vos 5 mėnesius laisvės atėmimo iš paskirtos subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Tokia prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta bausmės dalis yra daugiau nei du kartus mažesnė už skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir BK 182 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą bausmę, todėl laikyti ja neteisinga, neproporcinga, aiškiai per griežta, negalima. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės bausmės dydžiu, nereiškia, kad bausmė jam buvo individualizuota netinkamai.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

16. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo ne tik švelninti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bet ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

17. BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad be aukščiau nurodytų formalių sąlygų, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju, R. Š. nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo bei dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, neviršijanti 4 metų. Taigi, formaliai apeliantas atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Nors skundo autorius yra teisus, kad įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai asmuo anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau vis tik pažymėtina, jog diskrecinė teismo teisė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas negali būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės kriminogeninės praeities. Taikant BK 75 straipsnį turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

19. Svarstydama prašymą taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. Š. praeityje jau du kartus buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Taigi, nuteistasis turėjo galimybę koreguoti savo elgesį, taip pat įvertinti, kad padarius naujas nusikalstamas veikas, juo labiau taikomo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant pagrindui skirti laisvės atėmimo bausmę, galimybė atidėti jos vykdymą gali būti ženkliai sumažėjusi arba išvis atmestina. R. Š. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, visos trys nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam (nepanaikintam) teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, o viena iš jų netgi tuo metu, kai jau buvo įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dviejų metų laikotarpiui. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija taip pat nelaiko nuoširdžiais nuteistojo teiginių dėl jo gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas. Kaip deklaratyvūs atmestini ir skundo argumentai, jog nuteistasis nori atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, pažada nebevartoti alkoholio. Byloje nėra duomenų, kad R. Š. būtų atlyginęs bent nedidelę padarytos žalos dalį kuriai nors iš nukentėjusiųjų, ar susitaręs dėl jos atlyginimo, tęstų gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiniams gėrimams. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus, o šiuo atveju apeliantas ne kartą nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam taikytos priemonės (tiek švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės, tiek baudžiamojo poveikio priemonės bei įpareigojimai, numatyti BK X skyriuje) nebuvo sėkmingos jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju bausmės tikslai jau gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tokios išvados darymas, norint taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, yra būtinas.

20. Aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir aplinkybė, kad nuteistasis turi mamą, kuri yra pensijinio amžiaus, ir kuriai reikalinga šeimos narių ar kitų artimųjų pagalba. Pažymėtina, jog ši aplinkybė egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai apelianto nuo neteisėto elgesio nesulaikė. Tai, kad R. Š. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo būdo pablogina savo ir kartu jo garbaus amžiaus mamos padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nuteistajam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nenustatyta.

21. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis taip pat nurodo, jog jis pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas R. Š. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į šią aplinkybę pripažindamas ją lengvinančia jo atsakomybę bei taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, dėl ko R. Š. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias jau įvertino žemesnės instancijos teismas, švelninti paskirtąją bausmę, keičiant jos dydį, ar juo labiau, atidedant jos vykdymą, nėra jokio teisinio pagrindo.

22. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai taip pat pagrįstai nusprendė netaikyti R. Š. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. (12.33) PT-6321 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad R. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 84,06 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

24. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Kita vertus, nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naują šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. niekur nedirba, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, paskiriant nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, įsiteisėjus nuosprendžiui jis privalės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms R. Š. turtinę padėtį, taip įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiosioms pagal skundžiamą nuosprendį (nukentėjusiosioms priteistos sumos turtinei žalai atlyginti sudaro viso 1 240 Eur), bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš R. Š. valstybės naudai 84,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. pažymą Nr. (12.33) PT-6321.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.