Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Rasa Augustė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14740-2014-4

NUTARTIS

2015 m. balandžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-08 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R., atstovaujamo advokato Vidmanto Žylės, skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys G. R. ir AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00237 esančiais duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad antstolis J. P. 2013-02-22 patvarkymu priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8313-328/2012 dėl 24 617,93 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojos AB SEB banko naudai. 2014-11-06 Turto arešto aktu Nr. 0172/13/00237 areštuotas skolininko R. R. sutuoktinės G. R. vardu registruotas turtas – transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2014-11-25 patvarkymais Nr. 0172/13/00237 – 24 046,93 Lt lėšos, esančios G. R. sąskaitose banko Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriuje ir banke „Swedbank“, AB. Šie skundžiami dokumentai antstolio tinkamai išsiųsti ir įteikti skolininkui bei jo sutuoktinei. Areštuojant skolininko sutuoktinei priklausančią transporto priemonę jos vertė nebuvo nustatyta, turto arešto akte pažymint, kad turto vertė bus nustatyta pateikus su aprašytu turtu susijusius dokumentus ir faktiškai pateikus transporto priemonę apžiūrai, o esant būtinybei vertei nustatyti bus skiriamas ekspertas. 2014-12-05 patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojai AB SEB bankui per tris mėnesius nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko R. R. ir jo sutuoktinės G. R. turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo ir informavo, jog nustatytu terminu prašymo nepateikus, antstolis išieškojimą iš areštuoto turto nutrauks.

Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama antstolio teisė ir pareiga nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausanti turtą, esantį bendrą su kitais asmenimis, ginčo atveju apelianto su sutuoktine G. R. turimą turtą.

Kai skolininkas yra fizinis asmuo ir yra šio asmens asmeninė prievolė, tai vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o to turto nepakankant gali būti vykdomas išieškojimas iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str., CPK 666 str.). Iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).

Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatoma vadovaujantis CPK 667 str. nuostatomis. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458–494).

Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), kitą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenų apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2014-11-06 priėmė patvarkymą areštuoti ir 2014-11-06 surašė Turto arešto aktą Nr. 0172/13/00237, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės vardu įregistruotą transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri, Transporto priemonių registro duomenimis, įgyta 2013-07-02, taigi apelianto ir sutuoktinės G. R. santuokos metu (santuoka sudaryta 2010-01-23) (b. l. 12, vykdomosios bylos l. 82). 2014-11-25 patvarkymais Nr. 0172/13/00237 antstolis (atlikęs užklausas dėl G. R. turimų sąskaitų Lietuvoje veikiančiuose bankuose) areštavo G. R. 24 046,93 Lt lėšas, esančias banko Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriuje ir banke „Swedbank“, AB (vykdomosios bylos l. 97–98, 99, 100).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir teisinius išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, aspektus, teismas daro išvadą, jog antstolis ginčo situacijoje teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d., areštavo bendrą turtą ir tik tuomet pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Apibendrinant nustatytas ir įvertintas aplinkybes, konstatuotina, jog remiantis CPK 667 str. 1 d. yra nustatytas eiliškumas veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis. Pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai, skolininko sutuoktinės vardu registruotos transporto priemonės bei lėšų banko sąskaitose areštas atitinka CPK 667 str. reikalavimus. Teismas pažymi, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015-03-23 išieškotoja AB SEB bankas jau yra kreipusis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-5325-769/2015) dėl skolininko (apelianto) turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (prašoma nustatyti, kad R. R. priklauso 1/2 dalis lėšų, esančių G. R. sąskaitose, ir 1/2 dalis jos darbo užmokesčio).

Teismas nesutinka su apeliantų argumentais, jog antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo sutuoktinės asmenines pinigines lėšas, gautas iš individualios veiklos, net nesiaiškino sutuoktinių šeimos turtinio režimo ir tai atliko nepasinaudojęs teise teismine tvarka nustatyti skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių, jog piniginės lėšos, esančios G. R. banko sąskaitose, yra lėšos, gautos iš sutuoktinės individualios veiklos, ir (ar) tai lėšos, į kurias iš viso negali būti nukreiptas išieškojimas ir pan., apeliantai nei antstoliui, nei teismui nepateikė.

Be to, matyti, kad dalis apeliantų atskirajame skunde nurodytų argumentų iš esmės susiję ne su skolininko (apelianto) turto dalies nustatymu bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o dėl sutuoktinės prievolės buvimo ar nebuvimo. Skunde teigiama, jog dėl skolininko sutuoktinės nėra priimtas teismo sprendimas dėl skolos ir (ar) skola yra išimtinai tik apelianto R. R. ir buvusios jo sutuoktinės L. J. solidari skola bankui, todėl negali būti nukreiptas išieškojimas į dabartinės sutuoktinės turtą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl suinteresuoto asmens G. R. atsakomybės buvimo ar nebuvo pagal R. R. prievoles bankui ar dėl išieškojimo iš L. J..

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintos, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiami antstolio veiksmai – 2014-11-06 priimtas Turto arešto aktas Nr. 0172/13/00237, 2014-11-25 patvarkymai Nr. 0172/13/00237 dėl lėšų arešto, yra pagrįsti ir teisėti, o pirmosios instancijos teismas nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų nepažeidė.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas bylos proceso dalyviai teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti jų atlyginimo priteisimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.