Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-08-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-2513-1069/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-05
Bylos Nr.
e2YT-2513-1069/2021
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00907-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Pareiškėjas
M. S.
Suinteresuotas asmuo
N. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2513-1069/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00907-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2.;3.2.6.1.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo N. Ž.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo A. S. (A. S.) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. S. (A. S.). Paskutinė velionio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tarp mamos N. Ž. (buvusi pavardė S.,) ir tėvo santuoka Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-12 sprendimu buvo nutraukta. Po tėvo mirties adresu (duomenys neskelbtini) liko jo vardu nekilnojamo turto registre įregistruota 44/100 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr., (duomenys neskelbtini), kurį tėvai valdė jungtinės nuosavybės teise ir kuris tarp tėvų buvo padalintas nutraukiant santuoką. Palikimą po tėvo mirties priėmė ir valdo, nes atsiremontavo, nusipirko baldus. Liko tėvo televizorius, šaldytuvas, dujinė, darbo įrankiai. Butu naudojasi savaitgaliais, atostogų metu. Taip pat turi butą (duomenys neskelbtini), todėl faktiškai gyvena dviejose vietose. N. Ž. pretenzijų į palikimą nereiškia, kadangi butą pasidaliję ir dėl jo naudojimo jokių nesutarimų nėra. Nustatytu laiku į notarą po tėvo mirties nesikreipė, kadangi buvo karantinas ir dėl COVID-19 paskelbtos pandemijos, bijojo važiuoti, nes augino vienerių metų dukrą ir saugojo šeimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo N. Ž. atsiliepime su pareiškimu sutinka visiškai. Nurodė, kad jos sūnus po A. S. (A. S.) mirties palikimą priėmė ir faktiškai valdė.

4. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai – A. S. (A. S.) ir N. Ž.. Kurių santuoka nutraukta 2014-08-12 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu. Priimtu sprendimu buvo padalintas butas esantis (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad A. S. (A. S.) priklauso 44/100 dalis buto, N. Ž. 56/100 dalis buto. Pareiškėjo tėvas, A. S. (A. S.), mirė (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė dėl paskelbtos pandeminės situacijos Lietuvoje. Po tėvo mirties pareiškėjas paveldėjo tėvo daiktus, darbo įrankius, atliko būsto remontą. Šias aplinkybes patvirtina ir suinteresuotas asmuo N. Ž., kuri nurodo, kad po tėvo mirties palikimą priėmė ir valdo sūnus M. S., kuris palikimą priėmė ir naudojasi velionio turtu, taip pat patvirtino, kad daugiau palikimą galinčių priimti asmenų nėra. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad A. S. (A. S.) nuosavybės teise priklauso 1821/4120 buto, Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat per visą laikotarpį nuo A. S. (A. S.) mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad M. S. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl M. S. teisės paveldėti A. S. (A. S.) turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

10. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po A. S. (A. S.) mirties (duomenys neskelbtini) jo sūnus M. S. priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas,).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo M. S. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S. (A. S.) (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo sūnus M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė