Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1556-640/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
e2A-1556-640/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40043-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1556-640/2018Teisminio proceso Nr.2-68-3-40043-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Nurodė, kad 2006-12-19 su atsakovu buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2008-10-01 tarp atsakovo ir VšĮ „Vilniaus butai“ buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo. Nurodė, jog atsakovas nevykdo nustatytų įsipareigojimų, nemoka už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis, taip pat nemoka mokesčių. Atsakovo įsiskolinimas už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-07-31 yra 1104,26 Eur, taip pat už termino mokėti nuomos mokestį praleidimą paskaičiuota 83,81 Eur delspinigiai, todėl viso įsiskolinimo dydis yra 1188,07 Eur. Taip pat nurodo, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-03-29 susidariusi skola už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas sudaro 407,81 Eur. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų, esančių Rinktinės g. 42-97, Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, priteisti iš atsakovo 1188,07 Eur skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, 407,81 Eur už šildymą ir karštą vandenį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. M. 1188,07 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 7 ct) skolos už patalpų nuomą bei termino sumokėti praleidimą, 407,81 (keturis šimtus septynis eurus 81 ct) skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1595,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-11-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3. Nustatė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-18 įsakymo Nr. 30-2422 „Dėl bendrabučio nuomos sutarčių sudarymo su A. M. ir J. P.“ pagrindu, atsakovui buvo išnuomotos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Su A. M. 2006-12-19 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16. 2008-10-01 tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo nr. 1.41-S08/0318/1043. Nustatyta, jog 2010 m. spalio 8 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Šilumos tiekėjas (UAB „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti Šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o Šilumos vartotojas (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010 m. spalio 1 d. teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį ir mokestį už patalpų apšildymą bei karštą vandenį, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, jog atsakovo įsiskolinimas už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-07-31 yra 1104,26 Eur, už termino mokėti praleidimą atsakovui paskaičiuota 83,81 Eur delspinigiai. Viso įsiskolinimo dydis sudaro 1188,07 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-03-29 taip pat neapmokėjo ir susidariusių sąskaitų už šildymą, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, todėl liko skolingas 407,81 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs (CPK 178 str.). Įvertinęs tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), ieškovo naudai iš atsakovo teismas priteisė 1188,07 Eur skolos už patalpų nuomą ir termino sumokėti praleidimą bei 407,81 Eur skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, viso – 1595,88 Eur.

4. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų apie nuomos sutarties su atsakovu nutraukimą ir nepareiškė reikalavimo ją nutraukti. Esant nenutrauktai nuomos sutarčiai atsakovas nepraranda teisinio pagrindo naudotis turtu (nuomotis butą), todėl ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, teismas atmetė. Teismas nurodė, jog nuomos sutarties 12.1 punkte įtvirtinta nuostata dėl nuomos sutarties pasibaigimo nuomininkui 3 mėnesius nesumokėjus nuomos mokesčio ir/ar mokesčių už komunalines paslaugas, teismo vertinimu prieštarauja imperatyviai CK 6.497 str. 3 d. įtvirtintai teisės normai, todėl nenutraukė teisinių nuomos santykių tarp šalių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl ieškinio atmetimo ir tenkino ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovą.

6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovo ieškinį. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė savo reikalavimą bei faktines aplinkybes. Iš pareikšto ieškinio yra akivaizdu, jog ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą pagal savo turinį apima ir reikalavimą nutraukti tarp šalių susiklosčiusius santykius, o juos kvalifikuoti yra teismo, o ne ieškovo pareiga.

7. Nurodo, jog teismas tik formaliai išnagrinėjo ieškovo ieškinį dėl iškeldinimo, nes ieškinio dalykas yra suformuluotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo, nesuteikiant kito būsto.

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą dėl atsakovo iškeldinimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė ieškovui iš atsakovo skolą. Ieškovo reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo teismas atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

11. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Todėl atmestini ieškovo argumentai, jog ieškinio dalykas buvo suformuluotas tinkamai ir ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą pagal savo turinį apėmė ir reikalavimą nutraukti tarp šalių susiklosčiusius santykius.

12. Kolegija nurodo, jog teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. UAB „L&M Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, ieškiniu pareikšdamas reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordopt“ v. UAB „Optima trade“, bylos Nr. 3K-3-547-2013; kt.).

13. Nors ieškovas ieškinyje buvo nurodęs iškeldinimo pagrindą (CK 6.611 straipsnis), tačiau nebuvo pareiškęs reikalavimo teismo tvarka nuomos sutartį nutraukti. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas iškeldinti atsakovą grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas daugiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas (CK 6.611 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms, priklausomai nuo nemokėjimo priežasčių, gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, tačiau ieškovas privalėjo ne tik įspėti atsakovus apie susidariusią neapmokėtą skolą, bet ir išaiškinti, jog prievolės neįvykdžius per nustatytą terminą ir sutarties pažeidimo nepašalinus, nuomos sutartis gali būti nutraukta teismo tvarka (CK 1.5 straipsnis, 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 4 dalis, 6.610 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nesant pareikštam ieškovo reikalavimui nutraukti tarp šalių esančią neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakovams nemažinant susidariusių įsiskolinimų, toliau nemokant buto nuompinigių bei mokesčių už komunalines paslaugas, suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūta Veniulytė-Jankūnienė