Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2023-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-255-573/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
II-255-573/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00123-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Dainius Ročys (pirm.)
Pažeidėjas
J. Č., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-255-573/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00123-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.8.2; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Lukui Žižiui,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. Č., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. Č. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-1339-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22192904609.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2023 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-1339-2023 J. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 23 d., 20 val. 30 min., Kaune, K. Donelaičio-Lydos gatvių sankirtoje, būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, kurio gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), praėjus 180 dienų nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo iš išduoto Jungtinėse Amerikos Valstijose į išduodamą Lietuvos Respublikoje, tai yra vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Nutarimu J. Č. paskirta nuobauda – 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. vasario 7 d. gautas iš institucijos persiųstas J. Č. skundas (iš susirašinėjimo elektroniniu paštu), kuriame jis nurodė, jog su priimtu nutarimu ir jame nurodyta nuobauda nesutinka. Jam išvykstant, laiku nebuvo užfiksuotas jo išsideklaravimas iš Lietuvos. Vėliau tai pavyko padaryti ne iš pirmo karto. Nurodė, kad jokio nusižengimo jis nepadarė, jo vairuotojo teisės yra galiojančios, vairavimo stažas 15 metų. Jis gyvena JAV nuo 2002 metų, dažnai keliauja tarp Lietuvos ir JAV, vyksta į kitas pasaulio šalis, nes dirba nuotoliniu būdu ir tai nėra priežastis keisti vairuotojo pažymėjimą. Prieš gaunant nuobaudą, per 180 dienų laikotarpį iš Lietuvos buvo išvykęs keletą kartų, vyko į Šengeno šalis, keliavo Europos Sąjungoje, vyko į Norvegiją ir niekas išvykimo iš Lietuvos tokiu atveju nefiksuoja.

Atsiliepimas

Institucija savo atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti ir palikti Kauno apskr. VPK pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodyta, kad, administracinio nusižengimo teisena J. Č. pradėta dėl to, kad 2022 m. gruodžio 23 d., 20 val. 30 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) pareigūnams sustabdžius patikrinimui automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pareiškėjas, buvo nustatyta, kad pareiškėjas neturi teisės vairuoti, kadangi pareigūnams jis pateikė JAV (duomenys neskelbtini) valstijos išduotą vairuotojo pažymėjimą, būdamas deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2021 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini). Išvykimą į JAV deklaravo 2023 m. sausio 5 d.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Pareiškėjas nusižengimo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl remiantis paminėtu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatomis privalėjo turėti Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą <...> ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus. Be kita ko Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

Iš to kas aukščiau išdėstyta ir iš administracinio nusižengimo byloje esančios informacijos matyti, kad pareiškėjas nusižengimo metu neturėjo specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones), todėl institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. J. Č. pripažintas kaltu minėto administracinio nusižengimo padarymu ir jam paskirta 300 Eur bauda, pritaikius ANK 424 straipsnio 7 dalies nuostatas, privalomai skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir skirta nuobauda.

Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, J. Č. savo gyvenamąją vietą deklaravo 2021 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis vertinamas kaip asmuo gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius (180 dienų) nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Tokiu būdu bylos duomenimis objektyviai patvirtinama, kad J. Č. deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje 2021 m. sausio 6 d. formaliai tapo nuolatiniu gyventoju, o patikrinimo metu 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė ne Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris Lietuvoje nebegaliojo jau nuo 2021 m. liepos 6 d.

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad laikotarpiu, kuomet jis deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, jis taip pat keliavo tarp Lietuvos ir JAV, bei ES, Šengeno šalyse, kas, jo vertinimu, patvirtina, jog jis Lietuvoje nepertraukiamai nebuvo. Tačiau šis pareiškėjo skundo argumentas vertintinas kritiškai. Kaip matyt iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, užfiksuota, kad J. Č. nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje datos 2021 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 4 d. yra padaręs Lietuvoje ne vieną administracinį nusižengimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimais: 2021 m. balandžio 8 d., 2021 m. birželio 7 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., užfiksuoti greičio viršijimai (baudos sumokėtos pagal administracinius nurodymus), 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. lapkričio 21 d., 2022 m. vasario 7 d. užfiksuoti nesumokėtos rinkliavos už automobilių statymą atvejai. Dėl trijų KET pažeidimų, užfiksuotų 2021 m. balandžio 21 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. spalio 2 d. dar nėra priimta sprendimų.

Šio nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. Č. iš tiesų aktyviai gyveno Lietuvoje žymiai ilgesnį laiko tarpą nei 180 dienų.

Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti bei jais domėtis nuolatos, tačiau byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, gyvendamas JAV, į Lietuvą atvykęs 2021 m. pradžioje po ilgo laiko tarpo galėjo dėl nežinojimo klaidingai manyti, kad jo JAV išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja ir jis, daug keliaudamas po Europą ir Šengeno šalis, teisę vairuoti automobilį Lietuvoje turi.

Konstatavus pažeidimą šioje administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tuo pačiu paaiškėjo, jog pareiškėjas vėl išvyko į JAV ir Lietuvoje savo išvykimą deklaravo įstatymų nustatyta tvarka.

Nustačius šias aplinkybes, sprendžiama, jog padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jokių pavojingų padarinių nesukėlė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti. Pažymėtina, kad tiesioginės tyčios padaryti administracinį nusižengimą pareiškėjas neturėjo. Jis, pareiškėjo teigimu, nuo 2002 metų gyvena JAV, jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas toje šalyje. Vairuotojo pažymėjimo pakeitimas į galiojantį Lietuvoje sukeltų papildomus formalius trukdymus nuolat laisvai judėti. Pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą – specialiąsias žinias vairuoti transporto priemones, teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo niekada atimta, šios teisės jam susigrąžinti įstatymų nustatyta tvarka niekada nebuvo priežasčių, nebuvo užfiksuotas pažeidimas, susijęs su automobilio vairavimu esant neblaiviam, todėl visa tai leidžia manyti, kad J. Č., turėdamas galiojantį vairuotojo pažymėjimą išduotą JAV (duomenys neskelbtini) valstijoje, neturėjo jokių motyvų vairuoti transporto priemonę Lietuvoje, neturint teisės vairuoti, kas sudaro pagrindą vertinti padarytą pažeidimą kaip žymiai mažesnio rūšinio pavojingumo.

Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir šių nuostatų taikymas sudarys galimybę laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Panaikinus administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminą, paliekant paskirtąją baudą, teismo vertinimu, bus išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp padaryto formalaus teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-1339-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22192904609 keistinas, nuobaudą švelninant, panaikinant specialios tesės atėmimo vairuoti transporto priemones taikymą ir paliekant galioti nutarimo dalį, kuria J. Č. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-1339-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22192904609 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. Č. panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Kitą 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-1339-2023 dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK: 22192904609 medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dainius Ročys