- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-4715-888/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03430-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., dalyvaujant jo įgaliotam atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. gegužės 10 d., 15 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), D. K. vairavo transporto priemonę Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neišėmė iš kuro bako degalų užpylimo žarnos įtaiso ir pradėdamas važiuoti jį nutraukė. Tokiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie 2016 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas (1, 11), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. D. K. interesus byloje atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Linas Kuprusevičius. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. interesus atstovaujantis įgaliotas atstovas advokatas Linas Kuprusevičius teismui paaiškino, kad D. K. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta iš dalies – pripažįsta, kad automobiliu pajudėjo neištraukęs kuro užpylimo žarnos ir dėl to gailisi, tačiau neigia, kad apie tai nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. D. K. atvyko į degalinę, bandė įsipilti ūkininkams skirto kuro, tačiau nuėjus pas degalinės operatorių, jis paaiškino, kad reikia pervažiuoti prie kitos kolonėlės, D. K. grįžo prie automobilio ir neištraukęs žarnos pervažiavo prie kitos kuro užpylimo kolonėlės, užsipylė kuro. Bandė nutrauktą kuro užpylimo žarną įdėti atgal į jos vietą, tačiau nepavyko, todėl nuėjo į degalinę atsiskaityti už kurą ir degalinės operatoriui paaiškino kas įvyko. Degalinės operatorius galėjo tiksliai nesuprasti, ką kalbėjo D. K., kadangi jis yra vokietis ir angliškai bendrauja sunkiai. Byloje nėra duomenų, kad degalinei buvo padaryta žala, todėl ši situacija neturėtų būti laikoma eismo įvykiu. D. K. neturėjo tikslo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kaip minėta, jis bandė paaiškinti degalinės operatoriui, kas nutiko, jo vairuotas automobilis draustas, techniškai tvarkingas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Įstatymų leidėjas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą, taip pat ir tai, ar nukentėjusysis dėl apgadinto turto reiškia pretenzijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1757/2011, Nr. N444-1588/2011, Nr. N575-510/2012, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-421-116/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-959-785/2015 ir kt.).
Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vadovas A. J. pranešime (21 b.l.) nurodė, kad pretenzijų D. K. neturi, tačiau kaip matyti tiek iš jau minėto pranešimo, tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vadovo A. J. paaiškinimo (5 b.l.) bei CD su vaizdo medžiaga (13 b.l.), degalinei priklausantis turtas buvo, nors ir nežymiai, apgadintas ir įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalą. D. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, taip pat įrodyta ir kita byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniais pranešimais (2, 3 b.l.), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (4 b.l.), fotonuotraukomis (8-9 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (12 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. gegužės 10 d., 15 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), D. K. vairavo transporto priemonę Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neišėmė iš kuro bako degalų užpylimo žarnos įtaiso ir pradėdamas važiuoti jį nutraukė. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. D. K. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. K. administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. taip pat buvo surašytas ir už tai, kad jis 2016 m. gegužės 10 d., 15 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui ir atsiradus žalai bei nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais D. K. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 222 punktą ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis teismų praktika ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. K. apie kuro užpylimo žarnos nutraukimą informavo degalinės operatorių, tačiau jis dėl prastų D. K. anglų kalbos žinių galėjo nesuprasti, ką paaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad D. K. vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Priešingai, administracinio teisės pažeidimo byloje esantis UAB „Luktarna“ degalinės vadovo A. J. pranešimas (21 b.l.) patvirtina, kad paaiškėjo aplinkybės, jog automobilio Skoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo užėjęs į degalinę. Kadangi minėto automobilio vairuotojas buvo užsienio pilietis ir kalbėjo angliškai, bandė papasakoti apie sugadintą turtą, tačiau degalinės operatorius jo nesuprato bei nepastebėjo, kad kuro žarna yra nutraukta. Šis degalinės vadovo pranešimas patvirtina, kad D. K. laikėsi Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatytos pareigos, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Jokių tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuota transporto priemonė Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje nėra duomenų, jog minėta transporto būtų neapdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nenustatyta, jog D. K. būtų buvęs neblaivus, jis turi teisę vairuoti transporto priemones (1 b.l.), todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti administracinės atsakomybės.
Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog D. K. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad D. K. veikoje nenustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
D. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16058034469. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį D. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.