Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. surašytas už tai, kad 2015 m. gegužės 31 d., 7.45 val., (duomenys neskelbtini) E. S., vairuodamas transporto priemonę „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko tokio greičio, kad suvaldytų savo vairuojamą transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje esančius medžius. Įvykio metu nulaužti medžiai ir apgadinta transporto priemonė. Įvykus eismo įvykiui vairuotojas nekvietė policijos ir iš įvykio vietos pasišalino palikęs transporto priemonę. Šiais veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino E. S. padarius administracinius teisės pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio E. S. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. baudžiamas tas, kas pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas). ATPK 130 str. 1 d. inter alia nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S., vairuodamas transporto priemonę „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko tokio greičio, kad suvaldytų savo vairuojamą transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje esančius medžius. Įvykio metu nulaužti medžiai ir apgadinta transporto priemonė. Įvykus eismo įvykiui vairuotojas nekvietė policijos ir iš įvykio vietos pasišalino palikęs transporto priemonę.

E. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), fotonuotraukomis (b. l. 6-14), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl techninio eismo įvykio (b. l. 3 ), E. S. 2015 m. gegužės 31 d. paaiškinimu (b. l. 5), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 15), administraciniu sprendimu dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, sugadintai eismo įvykio ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme (b. l. 18) ir kitais administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis.

Apeliaciniame skunde E. S. akcentuoja, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos 2015 m. birželio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad dėl eismo įvykio metu nulaužtų medžių pretenzijų neturima, o 2015 m. liepos 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nulaužti medžiai nepriskiriami saugotiniems, žala nepadaryta ir seniūnija pretenzijų neturi. Tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Įstatymų leidėjas ATPK 127 str. 2 d. nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą, taip pat ir tai, ar nukentėjusysis dėl apgadinto turto reiškia pretenzijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1757/2011, Nr. N444-1588/2011, Nr. N575-510/2012, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-421-116/2014 ir kt.)

E. S. nesutinka su tokia teismo išvada ir analizuodamas aukščiau paminėtas teismų nutartis nurodo, kad nagrinėjamose situacijose buvo susiklosčiusios kitokios faktinės aplinkybės, todėl šiuo konkrečiu atveju teismas privalėjo nustatyti ne tik sugadinimo faktą, bet ir tai ar nulaužtos krūmų šakos laikytinos turtu, t.y. ar sugadinimai padaryti turtui. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog teismų praktikoje, nepaisant faktinių aplinkybių, yra formuojama tokia pati ATPK 127 str. 2 d. analizė, kurioje nurodoma, jog ta aplinkybė, kad nebuvo reikalaujama atlyginti padarytos žalos, nepašalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-511/2015). Nagrinėjamu atveju faktas, kad buvo nulaužti medžiai yra patvirtintas objektyviais duomenimis, t.y. byloje esančiomis fotonuotraukomis. Be to, specialistas A. M. savo tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodė, kad įvykio vietoje aiškiai matosi nulaužti medžiai.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su E. S. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir teigiama, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, o išeidamas iš eismo įvykio vietos E. S. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės.

Pažymima, kad sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Iš aukščiau aptartų bylos duomenų matyti, kad E. S. vairuojamas automobilis „Rover 75“ buvo apgadintas ženkliai (eismo įvykio schemoje nurodyta, jog apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, bagažinės dangtis, šoninis užpakalinės kairės pusės stiklas, stogas, priekinis kairės pusės statramstis, užpakalinis šoninis kairės pusės durų stiklas, išbėgę skysčiai, suveikė oro pagalvių sistema). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog buvo nulaužti ir pakelėje esantys medžiai. Taigi E. S. po eismo įvykio turėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, bei suvokti, kad sukėlė eismo įvykį (nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje esančius medžius), dėl kurio privalo pranešti policijai, kaip tai numato KET 222 punkto nuostatos. Be to, po eismo įvykio policijos pareigūnai, susisiekę su E. S., reikalavo, kad jis nedelsiant atvyktų į policiją, tačiau jis to nepadarė taip pat. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė išvengti administracinės atsakomybės, t.y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir paneigia versiją, kad E. S. išėjo pasikviesti pagalbos.

Aukštesnysis teismas, vertindamas skundžiamą nutarimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracines nuobaudas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus E. S. individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 str. reikalavimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, pagrįstai paskyrė nuobaudas, kurios yra minimalioms straipsnių sankcijose numatytoms, ir pritaikius ATPK 33 str. 2 d. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. E. S. skirta administracinė nuobauda yra teisinga ir adekvati padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.