Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliotai atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad atsakovas nepilnametei dukrai neteikia išlaikymo; kartais atneša vaikui rūbų ( galimai vogtų); bendrauja su vaiku, nes atsakovo mama kartais pasiima vaiką. Ieškovė nedirba, gauna 200 Eur iš darbo biržos, taip pat apie 280 Eur pašalpas. Ieškovė pati moka priteistą išlaikymą vaikams. Nepilnametės dukros poreikiai per mėnesį sudaro apie 358 Eur: maitinimui apie 150 Eur, būsto išlaikymas 100 Eur; higienai- 20 Eur, laisvalaikiui-20 Eur, vaistams ir vitaminams 40 Eur ir pan. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovė neturi. Ieškovės teigimu, jai nesvarbu, kiek bus priteista iš atsakovo, nesvarbu, kas jai mokės,- atsakovas ar valstybė.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą atsakovui pranešta tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė palaikanti ieškovės ieškinį pilna apimtimi; ieškovės šeima yra stebima, kiti du vaikai iš ieškovės šeimos buvo paimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė M. M., bylos šalių dukra. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-343-1030/2017 laikinai apribota ieškovės, kaip motinos, valdžia į dukras G. B. ir L. B.; iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 100 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki dukrų pilnametystės. 2020 metais ieškovė nedirba, gauna socialines išmokas, materialinę paramą iš Klaipėdos miesto savivaldybės, nedarbo išmoką. Atsakovas duomenų apie jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas nepateikė.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir išlaiko 2 metų nepilnametę dukrą. Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dukrai išlaikymo neteikia, išskyrus tai, kad kartais aprūpina dukrą drabužiais. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji iš Darbo biržos gauna 200 Eur, taip pat nurodė, kad gauna 280 Eur pašalpą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovė gauna 100,23 Eur išmoką vaikui kas mėnesį bei 125 Eur materialinę paramą sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti. Ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui ji skiria apie 358,00 Eur sumą, kurią sudaro: 150,00 Eur maisto produktai; 100,00 Eur būsto išlaikymo išlaidos; 40,00 Eur vitaminų ir vaistų išlaidos; 20,00 Eur higienos ir asmeninės priežiūros išlaidos; 20,00 Eur laisvalaikio ir pramogų išlaidos; 28 Eur transporto išlaidos. Ieškovės faktiškai gaunamos pajamos siekia apie 420,00 Eur sumą per mėnesį.

Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui vaikui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių), tai sudarytų 471 Eur pagal ankstesnę mokestinę sistemą, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 235 Eur. Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 425 – 445 Eur. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, tačiau dėl nežinomų priežasčių nedirba; duomenų apie turimas šalių sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina šalių pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiams savo vaikams ir užtikrinti būtinas sąlygas jų visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui, į tai, jog kitų išlaikytinių neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė yra išlaikoma Valstybės, nors yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba nuo 2019 metų,- iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 2019 metais dirbo tik 7 dienas rugsėjo mėnesį ir 13 dienų spalio mėnesį. Ieškovė 2020 metais ( nuo sausio iki liepos mėnesio) yra gavusi 388,93 Eur socialinės pašalpos, 423,80 materialinės paramos, 865,89 Eur išmokos vaikui ( šiuo metu kas mėnesį gauna 100,23 Eur išmoką vaikui). Pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, išmoka teikiama vaikui (3 straipsnio 2 punktas), ji skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinės bylos Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Vadovaujantis šia teismų praktika, 100,23 Eur suma mažintinas vaikui iš tėvų reikalingo išlaikymo dydis. Ieškovė nurodo, kad šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 358 Eur suma,- vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ši suma mažintina išmokos, kurią uzufrukto teise valdo ieškovė ( 100,23 Eur vaiko pinigų) suma ir nustatytina, kad vaiko poreikiams tėvai turėtų skirti 258 Eur.

Atsižvelgiant į ieškovės išlaikytinių skaičių ( dar dvi dukros, kurioms priteistas išlaikymas iš ieškovės po 100 Eur kas mėnesį), į tai, jog atsakovas turi tik vieną nepilnametį vaiką, abi šalys yra darbingos ir sveikos bei turi vienodą galimybę dirbti bei užsidirbti ir išlaikyti savo vaikus, iš atsakovo priteistina 2/3 M. M. būtino išlaikymo per mėnesį,- 172 Eur ( 258/3*2). Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 172 Eur kas mėnesį. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

2020 m. liepos 31 d. byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus 2020 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimui pagal 2020 m. liepos 31 d. nutartį išieškotos lėšos įskaitytinos į priteistą išlaikymą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-602-5291 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2020 m. lapkričio 25 d. patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 302,11 Eur. Laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 70 procentų, todėl iš atsakovo priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 211,48 Eur (302,11 Eur x 70 proc.) išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 46 Eur (172 Eur x 12 mėn. x 3 proc.*0,75). Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,74 Eur, todėl ši suma priteistina Valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 172,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt du eurai) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. liepos 29 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas. Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 56,74 Eur (penkiasdešimt šeši eurai 74 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 211,48 Eur (du šimtai vienuolika eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybės naudai už Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

2020 m. liepos 31 d. byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjus sprendimui panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.