Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1424-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
1-1424-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12143-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
J. D.
Advokatai
Aleksandras Doroševas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1424-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12143-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Stanislavui Barsul,kaltinamajam J. D., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Doroševui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šilutėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2019 m. kovo 24 d., apie 17.10 val., Vilniuje, Laisvės pr., ties pastatu Nr. 80, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,27 promilės etilo alkoholio).

Tokiais veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis J. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. kovo 23 d., šeštadienį vakare jie šventė kaimynės gimtadienį, kartu pasėdėjo, išgėrė alkoholio ir po 24 valandos išėjo namo. Pirmadienį Antakalnio poliklinikoje žmonai turėjo suleisti vaistus, kurių namuose jie jau neturėjo, todėl sekmadienį jis tuos vaistus turėjo nupirkti. Sekmadienį apėjęs kelias vaistines ir neradęs reikiamų vaistų, jis į pavakarę sėdo į sūnaus dovanotą automobilį, norėdamas nuvažiyuoti į prekybos centre „Mandarinas“ esančią vaistinę ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nurodė, kad alkoholį vartojo tik šeštadienį, iki vėlaus vakaro, sekmadienį negėrė, visą dieną gulėjo, o vakare sėdo už automobilio vairo. Savo elgesį vertina blogai, teisę vairuoti turi nuo 1969 metų ir per 50 metų vairavimo stažo nebuvo padaręs nei vieno eismo įvykio. Šiaip jis alkoholio dažnai nevartoja, išgeria tik per sueigas vieną kartą per 2-3 mėnesius. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes automobilis jam reikalingas kasdien, reikia važiuoti į sodą, į polikliniką, pas globojamą pusseserę, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti M. D. nurodė, kad yra J. D. žmona, santuokoje jie gyvena 46 metus, turi du vaikus. M. D. paaiškino, kad apie nagrinėjamą įvykį ji sužinojo tą pačią dieną, kai vyras dar buvo areštinėje. Jis pats jai paskambino ir pasakė, kad atsitiko tokia bėda. Jai sekmadienį svaigo galva ir vyras pažadėjo jai iš vaistinės atnešti vaistų. Ji nematė, kaip vyras paėmė automobilio raktelius ir išvažiavo su automobiliu, jeigu ji būtų tai mačiusi, ji nebūtų leidusi vyrui važiuoti, nes jis jos klauso. Kitą dieną po įvykio ji pasikalbėjo su vyru, jis labai pergyvena ir žadėjo daugiau taip nesielgti. Vaikai taip pat labai dėl to pergyvena. M. D. taip pat nurodė, kad ji turi stuburo išvaržą, jai dažnai būna galvos svaigimai ir skausmai. Vyras ją palaiko, kai jai būna labai bloga. Pirmadienį jai reikėjo važiuoti į polikliniką, tačiau dabar ji neatsimena, dėl kokios procedūros. Vyras labai pergyvena dėl to, kad važiavo išgėręs, taip pat pergyvena dėl gresiančios atsakomybės, dėl to gali pašlyti sveikata. Anksčiau vyras neblaivus niekada nesėsdavo už automobilio vairas, jeigu būdavo kokios nors sueigos, juos namo parveždavo vaikai. Ji prašo atleisti vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei paskirti ją laiduotoja, kadangi ji garantuoja už vyrą, juo tiki, nes daug metų gyvena santuokoje ir gali jam daryti teigiamą poveikį. Nurodė, kad ji turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, jų vaikai taip pat gyvena Vilniuje, jie bendrauja, jų šeima yra graži.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. D. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. kovo 23 d. buvo jo žmonos M. D. gimtadienis, kurio metu jis vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojo alkoholinius gėrimus - šampaną ir vyną, kiek išgėrė tiksliai pasakyti negali. Alkoholį minėtą dieną vartojo maždaug iki 24 val. 2019 m. kovo 24 d. jis visą dieną alkoholio nevartojo ir buvo savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kadangi jo žmonai M. D. reikėjo 2019 m. kovo 25 d., 08.00 val. ryte būti pas daktarą Antakalnio poliklinikoje su vaistais, jis nusprendė savo automobiliu nuvažiuoti nupirkti vaistus, kad pirmadienį t.y. 2019 m. kovo 25 d. ryte nereikėtų važiuoti į vaistinę. Tad 2019 m. kovo 24 d., apie 17.00 val. jis sėdo į savo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė nuvažiuoti nupirkti vaistų savo žmonai. Važiuodamas Laisvės pr., Vilniuje link PC „Mandarinas“, prie pastato Nr. 80, jis pastebėjo, kad jį stabdo policijos automobilis. Jis sustojo, prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuriam pateikė savo dokumentus ir prisipažino, kad yra neblaivus. Policijos pareigūnai jo blaivumą patikrino alkotesteriu, tačiau kiek tiksliai pripūtė jis nepamena. Vėliau jį pristatė į Vilniaus Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys (b.l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Patrulių rintinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis L. S. nurodė, kad 2019 m. kovo 24 d., apie 17.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu T. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ateities g. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį pastebėjo važiuojantį ir sustabdė Vilniuje, Laisvės pr. ties namu, pažymėtu Nr. 80. Priėjus prie automobilio vairuotojo pastebėjo, kad nuo sklinda alkoholio kvapas ir asmuo nerišliai kalba. Paprašius vyras pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pagal kurį nustatė, kad tai J. D. gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus J. D., ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad nieko nevartojo, o važiuoja iš kaimo namo. Paklausus J. D., ar jis 30 min. laikotarpyje vartojo alkoholį, valgė ar gėrė kitokius gėrimus, jis atsakė, kad ne. Alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARKB 0229 J. D. buvo nustatytas 2,02 promilės girtumas. V1712 ekipažas asmenį pristatė į PLC kraujo mėginio paėmimui, automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į Minsko pl. 21, Vilniuje, saugojimui (b.l. 31-32).

BITR ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. kovo 24 d., 17.04 val. bendrajam pagalbos centrui pranešta apie tai, kad link prekybos centro „Mandarinas“ važiuoja automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus (b.l. 6).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).

VšĮ „Emprekis“ duomenyse nurodyta, jog vidutinė automobilio AUDI A6 (2001 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2140 eurų (b.l. 14, 15).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0229 rodmenų matyti, kad J. D. 2019 m. kovo 24 d., 17.16 val., nustatytas 2,02 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (b.l. 34-36);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2718/2019(01) konstatuota, jog J. D. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 24 d., 17.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 promilės etilo alkoholio (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad J. D. 2019 m. kovo 24 d., apie 17.10 val., Vilniuje, Laisvės pr., ties namu Nr. 80, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 2,27 promilių. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina taip pat liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno L. S. parodymai, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. T-A 2718/2019(01), kurioje konstatuota, kad J. D. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 24 d., 17.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 promilės etilo alkoholio.

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais J. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad J. D. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 2,27 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl J. D. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (b.l. 60), vieną kartą 2014 metais buvo baustas administracine tvarka, nuobauda negaliojanti (b. l. 61), yra pensininkas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktas M. D. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti J. D. jos, t. y. M. D. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodoma, kad ji santuokoje su J. D. gyvena 46 metus, juos sieja itin glaudus ryšys, paremtas tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba. J. D. ilgametis darbas Žemės ūkio ministerijos Audito skyriuje, sąžiningumas, darbštumas ir kruopštumas vykdant pavestas užduotis darbinėje sferoje, šeimyniniame gyvenime atsiskleidusio rūpestingumo ir atsakomybės už šeimos narius savybės, pagarba įstatymams, paslaugumas, iniciatyvumas, veiklumas duoda pagrindą manyti, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinė J. D. elgesio pasekmė, jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jos, kaip laiduotojos savybės bei biografija (yra neteista, administracine tvarka nebausta, 22 metus išdirbo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje vyriausiosios ekonomistės pareigose, ne kartą skatinta už nepriekaištingą pareigų atlikimą) sudaro pakankamas prielaidas pripažinti ją teismo vertu pasitikėjimo asmeniu. Savo principingumu, tvarkingumu buityje bei sprendimuose ji pelnė J. D. pripažinimą bei autoritetą, o tai lemia, kad visus pagrindinius iškylančius klausimus J. D. sprendžia tik pasitaręs su ja. Jeigu tą lemtingą kartą ji būtų žinojusi, kad vyras sės už automobilio vairo, ji būtų griežtai tam paprieštaravusi ir nusikaltimo nebūtų įvykę. J. D. neleistinas elgesys buvo aptartas, jis pats suvokė jo ydingumą, kenksmingumą, griežtai save pasmerkė ir nuoširdžiai gailisi. J. D. visuomet atsižvelgia į jos pastabas, pareikštą nuomonę dėl jo elgesio, todėl ji turės teigiamą įtaką užtikrinant, kad jis elgsis tinkamai.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:

1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant galimybę J. D. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju J. D. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, per visą laikotarpį, kai turėjo teisę vairuoti transporto priemones nuo 1969 metų, byloje esančiais duomenimis jis tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra), nuobauda nebegalioja, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog J. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie M. D., jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui J. D. – tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl ilgametės santuokos su kaltinamuoju, jų santykių ir pan.

Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad M. D. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina J. D. laiduotoja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo J. D. bei jo laiduotoja skirtinos M. D. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė J. D.. Taigi J. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

J. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,27 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.). Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo Karolio Bojarūno 2019 m. kovo 25 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, J. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)– paėmimas, jis tą pačią dieną iš J. D. buvo paimtas bei išduota tai patvirtinanti pažyma (b.l. 57-59). Atsižvelgiant į tai, kad J. D. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. kovo 25 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes abiem atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog J. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 25 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. D. tyčia vairavo jam priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,27 prom. etilo alkoholio kiekis kraujyje). Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, turi 50 metų vairavimo stažą, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, prižiūri neįgalią giminaitę, tačiau įvertinus jam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kuris žymiai viršijo minimalią vidutinio girtumo ribą (1,51 promilės), teismas sprendžia, kad būtina taikyti J. D. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei konfiskuoti iš jo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo manymu, automobilio palikimas kaltinamojo dispozicijai būtų netikslingas, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam bus atimta, todėl automobilio palikimas kaltinamajam gali kelti pavojų eismo saugumui. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumą, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, aplinkybių, dėl kurių ši priemonė (įvertinus duomenis apie transporto priemonės vertę, b. l. 14, 15) būtų akivaizdžiai neproporcinga, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi teismas sprendžia, kad J. D. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Stanislavo Barsul 2019 m. kovo 25 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. liepos 25 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas J. D. (b.l. 17-21).

Atsižvelgiant į tai, kad J. D. priklausantis automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2019 m. kovo 25 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ Regitra (b.l. 57-59).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. D. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti J. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 25 d.

Paskirti J. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti J. D. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

J. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti J. D., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti M. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė