- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-479-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12143-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Advokatai
- Aleksandras Doroševas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. D., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Doroševui,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. D. gynėjo Aleksandro Doroševo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. D. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
J. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 2140 €.
Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą nuspręstą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą naudotis specialia teise) vykdančiai institucijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. J. D. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 24 d., apie 17.10 val., Laisvės pr., ties pastatu Nr. 80, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,27 promilės etilo alkoholio). Tokie J. D. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu J. D. gynėjas A. Doroševas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį: sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 25 d., arba baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – panaikinti, taip pat panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
3. Skunde pažymima, jog viso proceso metu apeliantas nuoširdžiai gailėjosi bei stengėsi padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra griežtai apsisprendęs nebevartoti jokių alkoholinių gėrimų. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1969 metų ir per visą 50 metų laikotarpį buvo tik vieną kartą baustas administracine tvarka (2014 m. per apsirikimą vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra). Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog apeliantas yra pensininkas, jo senatvės pensija yra tik 303,56 € (b. l. 100), be to, turi nuosavą sodą su dviem šiltnamiais (b. l. 98), kuriuose augina daržoves ir jas pardavinėja, taip gaudamas papildomų pajamų. Kadangi visuomeninis transportas į sodus nevažinėja, tai teisės vairuoti automobilį atėmimas bei automobilio konfiskavimas labai apsunkins ar net visai užkirs kelią galimybei jam pačiam ir jo šeimos nariams papildomai užsidirbti pardavinėjant daržoves. Nurodo, jog automobilį padovanojo sūnus, o pats iš gaunamos pensijos niekada neįstengtų nusipirkti kito automobilio.
Šalies argumentai
4. Taip pat pažymima, jog apelianto sutuoktinė serga keliomis lėtinėmis ligomis, dėl jų 3-4 kartus per mėnesį privalo vykti apžiūrai pas gydytojus į ligoninę (b. l. 102-106). Jai periodiškai paskiriamos procedūros, todėl apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turės neigiamų pasekmių ne tik jam, bet ir sutuoktinei. Be to, apeliantas su sutuoktine prižiūri apelianto sutuoktinės neįgalią ir atskirai gyvenančią seserį, kurią reikia slaugyti, vežioti į gydymo įstaigas, aprūpinti maisto produktais, padėti buityje, spręsti jos turto administravimo klausimus (b. l. 107-108), tačiau pirmosios instancijos teismas visų šių paminėtų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos J. D. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas. Skunde keliami klausimai dėl J. D. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo bei automobilio konfiskavimo. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.
6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantą atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskyręs baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise 1 metams ir 6 mėnesiams bei 2140 € vertės automobilio konfiskavimą – pažeidė proporcingumo principą, kadangi neatsižvelgė ar nepakankamai atsižvelgė į skunde nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.
7. Pirmiausia pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – kad J. D. yra pensininkas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas, kad per visą 50 metų vairavimo laikotarpį padarė tik vieną administracinį teisės pažeidimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – jau atsižvelgė tiek spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje iš esmės teigiama, kad tokio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).
8. Apeliaciniame skunde J. D. pabrėžiamos, jo manymu, pirmosios instancijos teismo neįvertintos aplinkybės (jo gaunama maža pensija, tai kad automobilio konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise apsunkins ar užkirs kelią pardavinėti sode auginamas daržoves, kad automobilio reikia norint vežioti žmoną į ligoninę ir prižiūrėti žmonos neįgalią seserį, kad iš gaunamos pensijos J. D. niekada neįstengs nusipirkti kito automobilio) jam buvo žinomos iki šios nusikalstamos veikos padarymo, taigi apie neigiamą įtaką sau apeliantas turėjo pagalvoti prieš sėsdamas už vairo apgirtęs. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje iš esmės tapačios aplinkybės paprastai taip pat nelaikomos išskirtinėmis dėl kurių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas pažeistų teisingumo ar proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-185-489/2018; Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018).
9. Proporcingumo principo kontekste pažymėtina ir tai, jog J. D. buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,27 promilės), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų tyčinį naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vertinant J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju J. D. prašo už nusikalstamos veikos padarymą specialiosios teisės atėmimą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų (arba visai jos neskirti), t. y. prašo taikyti sankciją, kuri yra minimali už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą. Asmenų, traukiamų baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme. Įvertinus aplinkybę, jog šiuo atveju vis dėlto buvo padarytas nusikaltimas, pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki prašomo vienerių metų laikotarpio, savo pobūdžiu atitinkančio poveikio priemones numatytas ANK, teisėjų kolegijos vertinimu nėra. Taip pat pažymėtina ir tai, jog J. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių, tad nėra pagrindo teigti, jog J. D. pritaikytos priemonės neatitinka jo padaryto pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo.
10. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantui pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra griežtos – konfiskuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra ganėtinai nedidelė (2140 €), uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra artimas minimaliam, tad paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių švelninimas ar visiškas netaikymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų užtikrinimo bei formuotų nebaudžiamumo nuotaikas tokio pobūdžio bylose.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. D. gynėjo Aleksandro Doroševo apeliacinį skundą atmesti.