Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-2279-1044/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
e2-2279-1044/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32491-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gerda Sinkevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
A. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2279-1044/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32491-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. I. (toliau ir atsakovas) 601,54 Eur skolos, 571,26 Eur palūkanų, 21 proc dydžio metines sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (601,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad AB „Swedbank“ ir atsakovas 2009 m. lapkričio 7 d. sudarė sutartį Nr. 09-090241-RK, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovui suteikė sutartyje numatyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei reikalauti palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių sumų sumokėjimo. AB „Swedbank“ ir ieškovas 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, pagal kurią AB „Swedbank“ 2013 m. kovo 26 d. perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovo skolą.

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Procesiniai dokumentai taip pat siųsti ieškovo darbovietės UAB „Ego industrija“ registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Procesiniai dokumentai atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu atsakovui įteikti 2020 m. sausio 26 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas 2019 m. gruodžio 27 d.). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 7 d. AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-090241-RK, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovui suteikė 3000 litų dydžio kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti, mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ 2013 m. kovo 3 d. sutartį nutraukė. Bylos duomenimis, atsakovas liko skolingas AB „Swedbank“ 601,54 Eur negrąžinto kredito.

Iš 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-79 ir 2013 m. kovo 26 d. priedo išrašo nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido ieškovui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2013 m. balandžio 4 d. paštu jo gyvenamosios vietos adresu išsiųstu pranešimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, laikytina, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą šiuo atveju informuotas.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino kredito. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas būtų prievolę grąžinti kreditą įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, todėl priteisia ieškovui iš atsakovo 601,54 Eur negrąžinto kredito ir 571,26 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (21 proc. sutartinės metinės palūkanos) (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.874 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 21 procento dydžio metines palūkanas. Minėtoje sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 21 procento dydžio metines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (601,54 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 31 d.)iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1172,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 26,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo grąžinti 2,00 Eur žyminio mokesčio permoką. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens prašymu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 28,00 Eur žyminio mokesčio, nors nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas 26,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui grąžintina 2,00 Eur žyminio mokesčio permoka. Žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 5,58 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) 601,54 Eur (šeši šimtai vienas euras, 54 ct) skolos, 571,26 Eur (penki šimtai septyniasdešimt vienas euras, 26 ct) palūkanų, 21 procento dydžio metines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (601,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1172,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,00 Eur (dvidešimt šeši eurai, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penki eurai, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) 2,00 Eur (du eurai, 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio permoką (2020 m. vasario 13 d. mokėjimo užduoties kodas ZI31617).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gerda Sinkevičienė