Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Žemesnės instancijos teismas

A. J. 2013 m. birželio 23 d. vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kieme, S. M., R. D., M. D. ir jų mažamečių vaikų akivaizdoje garsiai rėkaudamas pasakė, kad sumušė, bei grasino nužudyti – užmušti, užkasti jų tėvą bei uošvį E. B.. S. M. pareiškus, kad iškvies policijos pareigūnus dėl tėvo sumušimo, A. J. iškeikė S. M. necenzūriniais žodžiais, grasino ją ir malkas padegti. Tokiu būdu įžūliu elgesiu, grasinimais A. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, taip padarydamas viešosios tvarkos pažeidimą.

Be to, jis 2013 m birželio 27 d., apie 02.00–03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, dėl pavydo, kad nukentėjusysis E. B. bendrauja su jo sugyventine, sumušė E. B. – sudavė ne mažiau kaip 10–15 smūgių rankomis, spardė kojomis, ne mažiau kaip 2–3 kartus koja smogdamas iš viršaus trypė ant krūtinės, pilvo, daužė E. B. buities daiktais – puodais, keptuvėmis, indais į įvairias kūno vietas, pasityčiojo apipildamas sriuba, šlapimu bei apšlapino nukentėjusįjį. Taip padarė masyvią poodinę kraujosruvą kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste ir kairiame žande, galvos smegenų žievės venos plyšimą, sukėlusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje srityje, suspaudžiančiu galvos smegenis, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kaklo kairės pusės apatinėje dalyje galvos sukamojo raumens kojyčių projekcijos srityje, daugybinius odos nubrozdinimus kūne. Galvos sumušimai sukėlė sunkią galvos traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, absceduojančiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to E. B. 2013 m. rugpjūčio 2d. ligoninėje mirė, tai yra taip jį tyčia nužudė.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su E. B. buvo pažįstami, kaimynai, jie daug metų bendravo. E. B. tuo metu buvo susipykęs su dukra, todėl priėmė jį gyventi pas save, kad turėtų kur miegoti. Birželio 23 d. vakare tikriausiai buvo neblaivus, nes tada dažnai vartojo alkoholį. Ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, nelabai prisimena, bet gali būti, kad grįžęs rado E. B. su sugyventine D. V., dėl to supyko ir jį išvarė, liepė jo artimiesiems pasiimti jį iš D. V. namų. Birželio 27 d. grįžo namo neblaivus ir pamatė D. V. ir E. B. kartu gulinčius. Jam nepatiko, kad jie guli kartu, nes su sugyventine D. V. ketverius netus gyveno kaip su žmona, viskuo dalijosi. Jam nuo gėrimo aptemo sąmonė, toliau nieko neprisimena. Vėl prisimena save iš ryto, buvo išėjęs kažkur prie jūros. Kai sulaikė, tyrėja jam pasakė, kad E. B. sužalotas. Sutinka, kad padarė turtinę žalą ir sutinka mokėti civilinius ieškinius Ligonių kasai ir S. M.. Nesutinka mokėti 50000 Lt neturtinės žalos.

Teisiamojo posėdžio metu remiantis paskelbtais A. J. parodymais nustatyta, kad jis 2013-06-23 Joninių išvakarėse grįžęs namo rado E. B., kuris bučiavo jo sugyventinei D. V. kojas. Supykęs sudavė B. smūgius į veidą ir jį išvarė. Po to susinervinęs nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur rado sėdinčius B. artimuosius ir liepė jiems pasiimti tėvą E. B. iš D. V. namų. Vėliau su E. B. susitaikė, tačiau po kelių dienų, tikslios dienos nurodyti negali, grįžęs namo aptiko D. V. su E. B. gulinčius lovoje, todėl supyko, liepė E. B. atsistoti ir smogė jam į galvą, spyrė į krūtinę. E. B. nugriuvo į lovą aukštielninkas. Buvo girtas, todėl toliau savęs nekontroliavo ir neatsimena, kad būtų apšlapinęs E. B., tačiau pamena, kad D. V. namuose buvo kibiras su šlapimu ir išmatomis, nes name nėra tualeto. Jis iš D. V. namų pabėgo apie 10.00 val., jį apie 12.00 val. sulaikė prie parduotuvės (t. 1, b. l.113–114, 168–172, t. 2, b. l. 32–33, 100–101).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad kaltinamojo ir jos tėvo santykiai buvo geri, jie 19 metų gyveno (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis atsikėlė gyventi į jų namo pirmą aukštą, kai mirė jo mama. Viskas prasidėjo nuo birželio 23 dienos. Ji tuo metu su tėvu buvo susipykusi dėl jo išgėrinėjimų ir jis gyveno kaltinamojo sugyventinės D. V. namuose. A. J. jau dieną prieš tai vaikščiojo po visą (duomenys neskelbtini), gyrėsi, kad sumušė jos tėvą, o birželio 23 d. jis vėl atėjo į kiemą ir sakė, kad tėvas yra sumuštas. Ji ieškojo tėvo, bet nerado. Paskui atvažiavo giminės ir jie kieme kepė šašlykus, kai parėjo tėvas. Jis buvo su dviem mėlynėmis po akimis. A. J. atėjo į kiemą ir grasino, bet tuo momentu tie jo grasinimai neatrodė realūs, nes kai žmogų pažįsti, negalvoji, kad jis gali taip padaryti. Tą kartą jis sutrikdė jų pasisėdėjimą, nes buvo atėjęs tris kartus, plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino, kad pakas, užmuš. Grasino ir jai už tai, kad pasakė, jog iškvies policiją, vadino „žiurke“. Ji tuo momentu bijojo, išvežė iš kiemo automobilį, kad jo ten nebūtų. Paskui visi išsiskirstė. Žino, kad tą vakarą tėvas ir kaltinamasis susitaikė, dar pasėdėjo kieme, išgėrė butelį. Po to A. J. vėl vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) ir vėl visiems šaukė, kad sumušė jos tėvą. Ji galvojo, kad jis kalba apie buvusį sumušimą, bet ryte atbėgo tokia liudininkė ir pasakė, kad tėvas sumuštas, kad jam blogai. Sakė, kad D. V. neleido jai pasakyti. Ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą ir pati ten nubėgo. Matė, kaip A. J. išeina iš tų namų link parduotuvės. Į vidų įėjo kartu su policijos pareigūnais, bet tėvas jau gulėjo be sąmonės, nekalbėjo. Jis visas buvo apipiltas šlapimu, jautėsi blogas kvapas. Greitoji pagalba jį išsivežė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus kūno sužalojimo.

Liudytoja N. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta jau daug metų kaip savo vyro draugą ir (duomenys neskelbtini) gyventoją. Birželio 26 d. vakare, apie 21.30 val., ji ir E. B. gėrė vyną pas D. V.. Kaltinamasis A. J. grįžo apie 2 val. nakties. Ji sėdėjo virtuvėje, o kambaryje D. V. su E. B. sėdėjo ant lovos vienas šalia kito. Neteisybė, kad J. sugyventinė kažką darė su nukentėjusiuoju. Tik įėjęs A. J. pradėjo pulti D., bet ji išbėgo. Tada jis virtuvėje nuo krosnies ėmė puodus ir juos mėtė į E. B.. D. šaukė, kad reikia kviesti policiją, todėl A. J. griebė telefonus ir trenkė juos į sieną. Abu telefonai buvo sudaužyti. A. J. vienu puodu labai stipriai daužė E. B. per galvą. Tas puodas buvo labai sunkus, jame visą laiką būdavo rūgpienis. Gal buvo to rūgpienio likučių. Matė, kaip A. J. šokinėjo ant lovoje gulinčio aukštielninko E. B.. Paskui pradėjo spardyti, o kai visa egzekucija baigėsi, tada dar apšlapino. E. B. nė kiek nesipriešino, jo koja buvo po operacijos, todėl nebuvo jėgų jam priešintis. Kibiro su išmatomis nematė, gal jis ir buvo, bet kad piltų tą kibirą, ji nematė. A. J. išėjo, kai jau buvo pradėję švisti, gal apie kokią 4 val., nes vasarą anksti švinta. Apie kokią 7 val. A. J. vėl sugrįžo ir vėl norėjo pulti, bet ji neįleido jo į kiemą. Pro šalį ėjo du jai nepažįstami vaikinai, kurie padėjo jai A. J. nuginti. Po to ji nuėjo pranešti E. B. dukrai. E. B. pats jai sakė, kad A. J. jį sumušė per Jonines. Jo paakiai buvo mėlyni po to sumušimo. Tada jis su kaltinamuoju susitaikė ir niekur nesikreipė dėl to sumušimo.

Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamasis su jos dukra gyveno nuo 2011 metų. Ji iš pradžių apie mušimus nieko nežinojo, o nuo 2012 m. prasidėjo visokios nesąmonės – mušimai, gėrimai. Dukra telefonu jos prašydavo iškviesti policiją. Viską darė alkoholis. Birželio 25 d. ar 26 d., ji tikslios datos neprisimena, jai būnant darbe, paskambino dukros kaimynė ir pasakė, kad yra primušta D. Viduje buvo netvarkinga, kažkas buvo išmėtyta, ant grindų matė lėkštę, drabužius. Jautėsi nemalonus alkoholio kvapas. Kambaryje ant sofos gulėjo jai nepažįstamas vyras. Ji galvojo, kad tas vyras prigėręs guli, nes kraujo nematė. Ji buvo pasimetusi, nes buvo sužalotas dukros veidas ir nosis. Ji privertė dukrą kreiptis į ekspertus. Išvada buvo, kad sumušimas nepavojingas.

Liudytoja D. V. parodė, kad gyveno kartu su A. J., santykiai buvo labai normalūs. E. B. jai buvo labai mažai pažįstamas. A. J. su E. B. buvo draugai, nes tame pačiame name turėjo butus. A. paprašė leisti E. B. pagyventi pas juos, nes jis buvo susipykęs su dukra. E. B. pas juos gyveno apie savaitę. Jam buvo išnuomotas atskiras kambarys. Ji tą vakarą su E. B. lovoje negulėjo, o A. J. supyko vien tik dėl to, kad ji koją žmogui sutvarstė. A. J. pavydėjo, bet pagrindo tam nebuvo. Kai įvyko tos peštynės, buvo ji, A. J., E. B. ir N. Kilus triukšmui ji pabėgo. Ji yra neįgali, vartoja nuo skausmo stiprius vaistus. Name nebuvo kanalizacijos, todėl virtuvėje laikė kibirą. Ten galėjo būti kokie ryžiai ar kokios bulvės išpiltos. Ji nematė, ar tos atliekos buvo užpiltos ant nukentėjusiojo.

Remiantis teisiamojo posėdžio metu paskelbtais D. V. parodymais nustatyta, kad 2013-06-23 ar 24 d. grįžo girtas sugyventinis A. J., kuris pamatęs, kad ji pertvarsto E. B. koją, supyko ir sukėlė triukšmą. 2013-06-26 ji išgėrinėjo kartu su kaimyne N. ir E. B.. Grįžo girtas A. J., kuriam pasirodė, kad ji su E. B. guli lovoje, todėl trenkė jai su keptuve. Tarpais matė, kaip A. J. spardė E. B., daužė su puodais, smogė kumščiu į galvą (t. 1, b. l. 93–95).

Remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra name, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukšte yra prieangis ir du kambariai. Apžiūros metu ant prieangio slenksčio ir virtuvės durų rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Virtuvėje apžiūrėti puodas ir dvi keptuvės, kuriais, kaip nurodė D. V., A. J. daužė E. B.. Kambaryje apžiūrėta lova, kurioje buvo sumuštas E. B.. Išlaužta durų iš kambario į virtuvę apatinė dalis (t. 1, b. l. 5–20).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2013-06-27 12.04 val. pagal gautą pranešimą dėl sumušto piliečio policijos pareigūnai atvyko prie (duomenys neskelbtini), iš kur GMP be sąmonės išgabeno E. B.. Pagal S. M. paaiškinimą dėl E. B. sumušimo buvo sulaikytas A. J. (t. 1, b. l. 24).

Alkotesteriu A. J. 2013-06-27 12.47 val. nustatytas 1,54 promilių girtumas (t. 1, b. l. 106).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad 2013-06-27 12.00 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) dėl E. B. sumušimo, 12.06 val. atvykus E. B. rastas gulintis lovoje visas permirkęs šlapimu, jam diagnozuota intrakranijinė hematoma, politrauma (t. 1, b. l. 43–44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1313/13(03) nustatyta, kad E. B. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: masyvi poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste ir kairiame žande, galvos smegenų žievės venos plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje-smilkininėje-momeninėje srityse, suspaudžiančiu galvos smegenis, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaklo kairės pusės apatinėje dalyje galvos sukamojo raumens kojyčių projekcijos srityse, daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, iš jų ant pečių. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2013-06-27 12.00 val. Masyvi poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, išsidėsčiusi ant kairės akies abiejų vokų, kairio skruosto ir kairio žando, atsirado nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Kaklo sužalojimas atsirado nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, iš jų ant pečių, atsirado nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Dėl galvos sumušimo padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 29–30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 541/13(03) nustatyta, kad 2013-08-02 15.45 val. E. B. mirė nuo absceduojančios abipusės bronchopneumonijos, sukėlusios ūmų kvėpavimo takų funkcijos nepakankamumą su supūliavusia broncho cista dešinio plaučio apatinėje skiltyje, pratrūkusią į dešinę pleuros ertmę ir sukėlusia dešinės pusės pneumopyotoraksą (t. 2, b. l.11–14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM29(119)14(01) nustatyta, kad E. B. mirė nuo galvos traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, absceduojančiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamu. Konkrečiu atveju plaučių uždegimas vertinamas kaip dažna sunkios galvos smegenų traumos komplikacija. Esant sunkiai galvos smegenų traumai, nulėmusiai kvėpavimo nepakankamumą (reikalaujančio dirbtinės plaučių ventiliacijos), histologiškai patvirtinto lėtinio bronchito paūmėjimas ir absceduojančio plaučių uždegimo išsivystymas buvo dėsningas (t. 2, b. l. 89–94).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1318/13(03) nustatyta, kad A. J. kūne sužalojimų, kurie būtų įgauti 2013-06-27 nagrinėjamo įvykio metu, nėra (t. 1, b. l. 117).

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad viešosios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Remiantis nukentėjusiosios S. M. parodymais ir iš dalies kaltinamojo A. J. teisiamojo posėdžio metu paskelbtais parodymais nustatyta, kad 2013-06-23 dėl asmeninių paskatų – pavydo – A. J. sumušė E. B., o vėliau nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur nukentėjusiajai S. M. ir jos artimiesiems pasakė, kad sumušė jų tėvą bei uošvį (E. B.) bei grasino jį kada nors nužudyti, iškeikė S. M. necenzūriniais žodžiais, grasino ją ir malkas padegti. Kaltinamasis A. J. veikė viešoje vietoje – gyvenamojo namo kieme, todėl jo išsakyti grasinimai ir necenzūriniai žodžiai sutrikdė ne tik kaltinime įvardytų asmenų rimtį, sukėlė jų baimę, tačiau dėl laisvo priėjimo prie šios vietos akivaizdžiai buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis, pažeista viešoji tvarka, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas mano, kad nei S. M., nei E. B. kaltinamojo A. J. išsakytų grasinimų nužudyti rimtai nevertino, nes kaip matyti, E. B. toliau gyveno (iki 2013-06-27) A. J. sugyventinei D. V. priklausančiame name, kur gyveno ir A. J.. Taip pat nustatyta, kad A. J. ir E. B. daug metų buvo draugai, A. J. mama, o jai mirus ir A. J., gyveno tame pačiame name kaip ir E. B., taigi A. J. buvo gerai žinomas ir S. M.. Iš nukentėjusiosios S. M. parodymų taip pat matyti, kad ji labiau patikėjo A. J. grasinimu sunaikinti turtą padegant, kadangi išvarė iš kiemo automobilį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad E. B. toliau nebendrautų su kaltinamuoju A. J., negyventų su juo viename name. Tokiu būdu esant pagrįstoms abejonėms dėl nukentėjusiosios S. M. tikėjimo, kuris yra viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 145 str. 1 d. kilti, kad kaltinamojo grasinimas nužudyti realiai gali būti įvykdytas, A. J. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-597/2007, 2K-755/2007, 2K-342/2009).