Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2015-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-77-255/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-06-26Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
1-77-255/2015
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00054-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Bertašienė (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
P. V.
Nukentėjusysis
V. Š., A. G.
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-77-255/2015 m.
Proceso Nr. 1-30-9-00054-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.; 1.2.4.2.; 1.2.4.2.9.; 1.2.14.1.2.5. ;1.2.14.1.3.; 1.2.14.3.1.; 2.3.; 2.3.6., 2.3.6.4; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui, Aivarui Velučiui,

kaltinamajam P. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Mariui Venckui, nukentėjusiesiems V. Š., A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis statybininku (duomenys neskelbtini), teistas 2004 m. sausio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), BK 25 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

P. V. veikdamas bendrininkų grupe su V. D., A. C., A. J., nuteistais 2011 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu (Baudžiamoji byla Nr. 1-55-557/2011), pakeistu 2011 m. spalio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu (Baudžiamoji byla Nr. 1A-438/2011) bei 2010 m. birželio 26 d. mirusiu asmeniu, 2005 m. liepos 30 d., apie 1 val., Klaipėdoje, pievoje ties Minijos g. 59 namu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą pavartojant fizinį smurtą, užpuolė nukentėjusiuosius V. M., A. M., V. Š., A. G., A. B. ir, bendrais veiksmais su bendrininkų grupe veikusiais asmenimis pavartoję fizinį smurtą – tyčia spyrę ir sudavę kumščiais ne mažiau kaip keturis smūgius V. Š. į galvą, krūtinę bei juosmenį, dėl to jam padarę nesunkų sveikatos sutrikdymą (poodinę kraujosruvą kairiajame paakyje su kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose ir kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumušimą, odos nubrozdinimus ant kairio antakio ir kairio skruosto bei kairio užausio, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, juosmens kairės pusės sumušimą), ne mažiau kaip tris smūgius A. M. į galvą, dėl to jam padarę nežymų sveikatos sutrikdymą (muštinę žaizdą ir poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžimą), o V. M. – penkis smūgius į krūtinę ir liemenį, ir jam padarę poodines kraujosruvas ant abiejų rankų dilbių, abiejų spenelių, dešinio šonkaulių lanko (nežymų sveikatos sutrikdymą), bei ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą, padarę galvos sužalojimus, dėl kurių išsivystė galvos smegenų koma – kairio smilkinio kraujosruvą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimo-kontuzinį židinį kairio pusrutulio smilkininės skilties sferinio paviršiaus žievėje, poodinę kraujosruvą pakaušyje, kraujo išsiliejimą po smegenėlių minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimą dešinio smegenų pusrutulio srityse, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais dešinio pusrutulio dangalais, kietuoju smegenų dangalu, į galvos smegenų skilvelių sistemą, kraujosruvą viršutiniame dešinės akies voke, kraujosruvas lūpų gleivinėse, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą (V. M. mirė 2005 m. liepos 31 d. 7.06 val.), pagrobė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą nukentėjusiųjų turtą: V. Š. laikrodį „Seiko“ su apyranke, kurių vertė 100 Lt, 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung (duomenys neskelbtini)“, A. G. 10 Lt vertės rankinę ir joje buvusius 7 Lt pinigų, bendros 20 Lt vertės du raktus, 30 Lt vertės kosmetikos reikmenis, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“.

Be to, P. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:

2006 m. gegužės 28 d., tarp 4 ir 5 val., prie poilsio namų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Neringoje, iš A. K. (A. K.) pagrobė 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D600“.

Be to, P. V., veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė didelės vertės svetimą turtą:

2006 m. gegužės 28 d., tarp 4 ir 5 val., būdamas poilsio namuose (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), Neringoje, į kuriuos pateko A. K. kvietimu, veikdamas kartu su R. G., nuteistu 2010 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (Baudžiamoji byla Nr. 1-432-201/2010), pavogė materialinės vertės neturintį raktą su jame įmontuotu signalizacijos pulteliu nuo automobilio „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), bei, tęsdami nusikalstamą veiką, iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, pagrobė 138 000 Lt vertės S. S. priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilyje buvusius 1564,55 Lt vertės daiktus, t. y. B. R. S. (B. R. S.) priklausančius, automobilio bagažinėje buvusius 12 butelių vyno, kurių bendra vertė 289,8 Lt, 172,5 Lt vertės židinio metalines groteles pakuros uždengimui, 50 Lt vertės saldainių dėžutę ir 86,25 Lt vertės šveicarišką raudonos spalvos peiliuką bei pagrobė automobilio salone buvusį 966 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą „Casio Exilim“, priklausantį A. K..

Kaltinamasis P. V. dėl nusikaltimo, padaryto 2005 m. liepos 30 d., kaltu prisipažino iš dalies. Apklaustas teismo jis parodė, kad 2005 m. liepos 29 d. vakare kartu su A. J., A. C. ir V. D. šventė R. V. keturiolikos metų gimtadienį, kepė šašlykus, gėrė alų. Buvo išgėręs apie vieną litrą alaus, apgirtęs nesijautė. Naktį prie kompanijos atėjo jo mergina D. M., jis ėjo D. pasitikti, po to apie 1 val. visi išėjo pasivaikščioti. Eidami Minijos gatve pievoje prie akmenų pamatė dviejų moterų ir trijų vyrų kompaniją. R. V. nuėjo prie tos kompanijos paprašyti cigarečių. Nežino, ar jis gavo cigarečių, nes buvo toliau, kalbėjosi su mergina ir į draugus nekreipė dėmesio. Matė, kad žmonių kompanija buvo „gyva“, nebuvo taip, kad kuris nors gulėtų, ar jie buvo girti, nežino. Grįžtant R. V. vėl nuėjo prie tos pačios kompanijos, tačiau nebuvo susitarę, kad reikia tuos žmones apiplėšti. Jis nestebėjo, ką daro R., tačiau pamatė, kad jis susistumdė su vienu iš vyriškių, visi pradėjo garsiau kalbėti, kilo muštynės. Į muštynes įsijungė ir jis, susigrūmė su vienu vyriškiu, šiuo metu yra įsitikinęs, kad tai buvo nukentėjusysis V. Š.. Nukentėjusysis bandė jį laikyti, tada jis sudavė jį laikančiam vyrui du smūgius, vyras pargriuvo. Sudavė ranka, pataikė į galvą, į kaktą ar į nosį, negali pasakyti. Aplink vyko grumtynės, kas ką mušė, neįsidėmėjo. Pamatė, kad kažkuris iš jo draugų tempia rankinę, nusprendė, kad ir jam reikia patikrinti pargriuvusio vyro kišenes. Vyriškis buvo su džinsais, neprisimena, ar gulėjo, ar susilenkęs sėdėjo, tačiau ranką įkišti į kišenę buvo sunku. Priekinėje kišenėje rado telefoną „Samsung“, kai jį ištraukė, moteris pradėjo šaukti, kad plėšikauja. Jis išsigando, pradėjo bėgti. Laikrodžio nematė ir neėmė, prie kito žmogaus nebuvo pribėgęs, smūgius sudavė tik vienam, kojomis nespardė. Kitą telefoną tą patį vakarą nusipirko iš R. V., tačiau nežinojo, kad jis pavogtas iš tos pačios kompanijos. Vieną telefoną pardavė savo tėvui, kitą pažįstamam narkomanui.

Dėl A. K. mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ vagystės bei automobilio ir jame buvusių daiktų vagystės kaltinamasis P. V. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2006 m. gegužės 27 d., apie 24 val., su draugais D. ir S. J., N. L., A. S. ir R. G. taksi automobiliu nuvažiavo į Nidoje vykusį vasaros sezono atidarymą. Ten vyko diskoteka, visi šoko, susipažino su A. K., kartu su juo išgėrė alaus. A. K. buvo stipriai išgėręs, su kažkuo susimušė, bet jis nekreipė dėmesio ir muštynėse nedalyvavo. Po to A. jį ir kitus jo draugus pasikvietė pas save į viešbučio kambarį, esantį antrame aukšte. A. K. juos vaišino vynu, į pirmą aukštą ėjo daryti sumuštinių. Kai visi susiruošė eiti iš viešbučio, kilo konfliktas, A. K. ant jų pradėjo šaukti, kad dingo jo pinigai. Jie pasakė, kad nieko neėmė, tada A. surinko telefono numerį ir liepė pasikalbėti su jo broliu, jis trumpai pakalbėjo. A. norėjo suduoti R. G. su pagaliu, tuo momentu jis telefoną įsikišo į kišenę ir atiduoti pamiršo, telefonas taip ir liko kišenėje. Netoli sankryžos R. G., P. S. ir A. K. nuėjo į mišką, o jis liko su mergaitėmis. Kas vyko miške, nežino. Parėję pasiūlė eiti prie automobilio, pasiimti vyno. R. G. turėjo automobilio raktelius, pasiūlė važiuoti į Klaipėdą, parvežti D. ir S., nes jos turėjo grįžti namo. R. pasiūlė vairuoti jam, nes pats jautėsi girtas. Norėjo nuvažiuoti iki perkėlos, paleisti merginas ir grįžti atgal. Nuvažiavo iki perkėlos, kai sulaukė kelto, nusprendė parvažiuoti į Klaipėdą, bet žadėjo automobilį grąžinti. Važiuojat į Klaipėdą vairavo P. S.. R. G. ir P. S. sakė, kad automobilį grąžins, kai visus išvežios. Telefonas liko pas jį, apie fotoaparatą ir pinigus nežino nieko, laikrodį matė, tačiau jo nepaėmė. Kai išsimiegojo, kišenėje atrado telefoną, apie kurį buvo pamiršęs, taip pat sužinojo, kad draugai negrąžino automobilio ir dėl to kilo problemos. Ėjo pasikonsultuoti pas advokatą, tačiau problemų išspręsti nespėjo, buvo sulaikytas.

Dėl nužudymo ir plėšimo

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad su V. Š., A. M., A. B., V. M. 2005 m. liepos 30 d. naktį sėdėjo Minijos g. esančioje pievoje prie akmenų ir gėrė alkoholinius gėrimus. V. M. buvo iš visų girčiausias, todėl gulėjo pievoje. Kiti stipriai apgirtę nebuvo, sėdėjo ant akmenų arba stovėjo. Tuo metu prie jų priėjo vaikinas ir paprašė cigaretės. A. M. liepė tam vaikinui parodyti tėvų raštelį, kad leidžia rūkyti, ir cigaretės nedavė. Vaikinas nuėjo, tačiau po kelių minučių grįžo ir smogė A. M. į veidą, nuo ko šis pargriuvo. Tuo metu juos iš visų pusių užpuolė dar keli vaikinai ir ėmė mušti vyrus. Vienas jų bandė paimti jos rankinuką, V. Š. jam neleido, tada vaikinai sumušė V. Š.. V. M. taip ir nebuvo atsikėlęs, jį mušė gulintį. Vaikinai pagrobė jos 10 litų vertės rankinuką, kuriame buvo 20 litų bendros vertės raktai, 30 litų vertės kosmetikos rinkinys, apie 10 litų pinigų, jos ir V. Š. telefonai (jos telefono „Nokia“ vertė – 100 litų). Ikiteisminio tyrimo metu telefonas jai buvo grąžintas. Pareikštas ieškinys išspręstas anksčiau išnagrinėtoje byloje, naujų reikalavimų ji nekelia.

Nukentėjusysis V. Š. davė analogiškus parodymus ir papildomai parodė, kad užpuolimo metu vienas iš užpuolikų bandė paimti A. G. rankinę, o jis įsikibęs laikė rankinę ir neatidavė. Vienas vaikinas tempė jį kartu su rankine, o kitas užpuolikas tuo metu jį spardė, kol atėmė rankinę. Tuo pačiu buvo pagrobtas rankinėje buvęs jo 300 litų vertės telefonas „Samsung“, taip pat užpuolimo metu kažkas nusegė ir pagrobė jo 100 litų vertės laikrodį bei pagrobė 50 litų vertės akinius. Ikiteisminio tyrimo metu telefonas jam buvo grąžintas. Pareikštas ieškinys išspręstas anksčiau išnagrinėtoje byloje.

Iš nukentėjusiojo A. M., mirusio 2013 m. sausio 12 d., parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnei ir perskaitytų teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka (t. 1, b. l. 92–95; 104–105; 118–19) bei parodymų, duotų nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-55-557/2011 (t. 2, b. l. 96–97) ir perskaitytų teisiamajame posėdyje, matyti, kad A. M. parodė, jog iki įvykio V. M. nebuvo sumuštas ar sužalotas, o po užpuolimo gulėjo be sąmonės, jam iš ausies bėgo kraujas, todėl jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jam pačiam užpuolimo metu buvo sulaužyta nosis. Jis pažinojo R. V., tačiau užpuolimo metu jo neatpažino.

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nukentėjusiosios A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 120–123, 134–137), ir teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-55-557/2011 duotų parodymų (t. 2, b. l. 93–95) matyti, kad A. B. davė analogiškus parodymus kaip ir kiti nukentėjusieji. Ji parodė mačiusi, jog gulintį V. M. spardė ne vienas, bet keli užpuolikai.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusieji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje: nukentėjusysis V. Š. (t. 1, b. l. 61 –65); nukentėjusysis A. M. (t. 1, b. l. 97–103); nukentėjusioji A. B. (t. 1, b. l. 125–133); nukentėjusioji A. G. (t. 1, b. l. 144–147).

Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji V. D., A. C. ir A. J. pasinaudojo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta teise atsisakyti duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką ir visi pareiškė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu.

Iš 2010 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teisiamojo posėdžio protokolo, perskaityto nagrinėjant bylą (t. 2., b. l. 81–85), matyti, kad apklausiamas kaltinamuoju V. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2005 m. liepos 29 d. vakare kartu su A. J., A. C. ir P. V. šventė R. V. gimtadienį, gėrė alų, naktį visi išėjo pasivaikščioti. Einant Minijos gatve, pamatė pievoje prie akmenų dviejų moterų ir trijų vyrų kompaniją. R. V. nuėjo prie tos kompanijos paprašyti cigarečių, grįžęs pasakė, kad cigarečių nedavė ir liepė pasiklausti tėvų, ar jam galima rūkyti. Po to R. V. visiems girdint pasiūlė, kad reikia dar paprašyti cigarečių, prisikabinti prie tos kompanijos, kad kiltų muštynės, ir tada tuos žmones apiplėšti. Tada R. V. nuėjo prie to paties vyro, kurio prašė cigaretės, jiedu susistumdė, matė, kaip P. V. trenkė vienam vyrui, kaip vėliau sužinojo, A. M., ir šis parkrito, R. V. ėmė jį spardyti. Tuo metu jie visi pribėgo padėti P. V.. Jis pats 3 kartus spyrė į krūtinę V. Š., o nuo smūgių jam pargriuvus, nusegė nuo jo rankos laikrodį ir įsidėjo į kišenę, V. Š. ne mažiau kaip 2 kartus spyrė ir A. C.. Apie septynis smūgius kumščiu A. M. sudavė A. J.. Matė, kaip A. C. ne mažiau kaip penkis kartus smogė kumščiu į veidą V. M., kuris nuo smūgių pargriuvo, tada P. V. ne mažiau kaip tris kartus spyrė gulinčiam V. M. į galvą. Jis pats V. M. nemušė, nematė, kad jį muštų A. J. ir R. V.. Po to visi iš įvykio vietos pabėgo. Nubėgdamas matė, kai A. M. rankoje laikytu degtinės buteliu smogė kartu su juo buvusiam V. M. į galvą. Susirinkus R. V. pasakė, kad pagrobė rankinuką, kuriame buvo 7 litai, už kuriuos visi degalinėje nusipirko alaus. Po muštynių A. C. pasakė, kad vyras, kurį jis mušė su A. V., yra jo kaimynas, o R. V. pasakė, kad pažįsta vyrą, iš kurio prašė cigarečių ir su kuriuo vėliau susimušė. Po kelių dienų iš A. C. sužinojo, kad muštynių metu buvo pagrobtas ir V. Š. telefonas, taip pat kad R. V. pagrobtame moteriškame rankinuke rado mobiliojo ryšio telefoną.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-438/2011 matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apklausiamas nuteistasis V. D. (t. 2, b. l. 122–123) nurodė, kad negali tvirtinti, jog V. M. smūgiavo A. C., o parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė paprašytas R. V.. Mano, kad R. V. cigarečių turėjo prašyti iš V. M., nes jį pažinojo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamas A. C. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2005 m. liepos 29 d. po R. V. gimtadienio eidami Minijos gatve pievoje prie akmenų pamatė dvi moteris ir tris vyrus, pažino, kad vienas vyrų yra jo kaimynas V. M.. R. V. nuėjo prie tos kompanijos paprašyti cigarečių, grįžęs pasakė, kad cigarečių nedavė. Po kurio laiko R. V. vėl nuėjo prie tų žmonių prašyti cigarečių, susiginčijo su vyru, kuris nedavė jam cigarečių, ir smogė vienam vyrui kumščiu į veidą. Tada jie visi pribėgo prie nukentėjusiųjų, matė, kaip kažkuris iš vyrų sudavė P. V. buteliu į šoną, jis V. Š. vieną ar du kartus smogė kumščiu į veidą. Kiek pamena, V. M. mušė P. V., nematė, kad dar kažkas būtų mušęs V. M., jis pats V. M. nemušė. Po keliolikos minučių visi susitiko, R. V. pasakė, kad turi telefoną „Nokia“, kurį pagrobė iš nukentėjusiųjų, ir jį už kažkokią sumą pardavė P. V.. V. D. turėjo pagrobęs laikrodį. Po to jie degalinėje nusipirko alaus ir toliau girtavo. Jis pats iš nukentėjusiųjų nieko nepagrobė ir nematė, kad draugai būtų dar ką nors pagrobę, taip pat negirdėjo, kad R. V. prieš konfliktą būtų siūlęs apiplėšti nukentėjusiuosius (2010 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teisiamojo posėdžio protokolas t. 2, b. l. 85–86).

Iš 2010 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teisiamojo posėdžio protokolo, perskaityto nagrinėjant bylą (t. 2, b. l. 86–89), matyti, kad apklausiamas kaip kaltinamasis A. J. parodė, kad pirmasis R. V. nuėjo prie kompanijos paprašyti cigarečių, grįžęs pasakė, kad cigarečių nedavė, ir liepė pasiklausti tėvų, ar jam galima rūkyti. Tuo metu jis nuėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų, P. V. liko jo laukti, o kiti nuėjo prie nukentėjusiųjų. Išėjęs iš krūmų pamatė, kad R. V. konfliktuoja su vienu iš vyrų, tada jie su P. V. nubėgo prie konfliktuojančių. Jis du kartus smogė vyrui, su kuriuo stumdėsi R. V., t. y. A. M.. V. M. jis nesudavė ir nepastebėjo, kas mušė V. M.. V. D. mušė V. Š.. Jis pats dar kažkuriam gulinčiam vyrui, kuris laikė rankoje butelį, užmynė ant rankos, ir šis butelį paleido. Matė, kaip A. C. kažkam vieną kartą smogė į petį. Matė, jog P. V. kažkurį vyrą mušė rankomis ir kojomis, R. V. gulintį vyrą spardė ir daužė. Pamatęs ant žemės gulintį rankinuką, padavė jį P. V., kuris vėliau sakė, kad rankinuke rado telefoną „Samsung“. Po to jie iš įvykio vietos pabėgo, po kurio laiko susitiko ir toliau girtavo. R. V. taip pat sakė, kad muštynių metu pagrobė telefoną „Nokia“, kurį iš jo iš karto nusipirko P. V.. Telefoną „Samsung“ P. V. pardavė R. L.. Po muštynių A. C. pasakė, kad vienas nukentėjusiųjų yra jo kaimynas M.. Negirdėjo, kad R. V. prieš konfliktą būtų siūlęs apiplėšti nukentėjusiuosius.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BKP 276 straipsnio 4 dalies tvarka buvo perskaityti nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusio ir šiuo metu mirusio (t. 4, b. l. 9) įtariamojo R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 139–147, 157–159). Šių apklausų metu R. V. parodė, kad jis pirmą kartą nuėjo prie nukentėjusiųjų paprašyti cigaretės, tačiau iš tiesų jo tikslas buvo apsižiūrėti, kokį turtą, kurį būtų galima pagrobti, su savimi turi nukentėjusieji. Grįžęs jis su draugais susitarė, kad vėl prieis prie nukentėjusiųjų ir vienam iš vyrų smogs į veidą, o tada pribėgs kiti draugai, sumuš vyrus, apieškos kišenes ir pagrobs rastus vertingus daiktus. Moterų sutarė nemušti. Ir jis pats, ir draugai buvo girti. Prieš užpuolimą visi nukentėjusieji sėdėjo, tik vienas V. M. gulėjo. Jis nuėjo prie nukentėjusiųjų ir 3 kartus smogė kumščiu A. M. į veidą, P. V. spyrė ant žolės gulėjusiam V. M. į veidą, po to šis prarado sąmonę, nebejudėjo. Pamatęs prie vienos iš moterų rankinuką, jį sugriebė ir ėmė bėgti, tačiau jį pasivijo V. Š., tada A. C. 3 kartus kumščiu smogė V. Š. į veidą ir jį pargriovė. Jis su pagrobtu rankinuku nubėgo atokiau ir jį iškraustė, ten rado telefoną „Nokia“, kosmetiką, raktus, apie 6 litus pinigų. Pasiėmęs pinigus ir telefoną, grįžo į muštynių vietą ir spyrė gulinčiam V. Š. į galvą, jis gulėjo ir nejudėjo. Nejudėdamas gulėjo ir V. M., A. M. nebuvo, draugai sakė, kad jis pabėgo. Draugai iškraustė vyrų kišenes, po to visi pasišalino, už pagrobtus pinigus nusipirko alaus ir toliau girtavo. A. C. jam pasakojo, kad užpuolimo metu atpažino kaimyną V. M.. Jis pats taip pat iš matymo pažinojo V. M. ir A. M., tačiau užpuolimo metu jų neatpažino. Muštynių metu jis matė, kaip vienas iš vyrų, greičiausiai apsipažinęs, ėmė mušti gulintį ant žemės kitą vyrą, o šis gindamasis sudavė savo draugui buteliu į galvą.

Liudytoja D. M. nagrinėjant baudžiamąją bylą byla Nr. 1-55-557/2011, (t. 2, b. l. 107–108) parodė, kad 2005 m. liepos pabaigoje vėlai vakare ji su draugais A. C., P. V., A. J., V. D., R. V. buvo pas pažįstamą R. G., gėrė alų. Vėliau išėjo pasivaikščioti. Ėjo išsisklaidę, jie su R. G. ėjo paskutiniai. Pamatė lauke sėdinčią ir girtaujančią 5 suaugusių žmonių kompaniją, ten buvo 3 vyrai ir 2 moterys. R. V. nuėjo prie jų paprašyti cigaretės. Gavęs cigaretę, jis nuėjo prašyti dar vienos, bet jam nebedavė ir kilo muštynės. R. G. pasakė jai nežiūrėti ir eiti toliau, o pats nubėgo prie besimušančių. Matė, kad visi vaikinai, išskyrus R. G., dalyvavo muštynėse, tačiau negali nurodyti, kokius konkrečiai veiksmus ir prieš kuriuos būtent nukentėjusiuosius jie atliko. Girdėjo, kad moteris šaukė: „imkit, ką norit, tik palikit mus ramybėje“. Po kurio laiko visi vaikinai ėmė bėgti, ir ji nubėgo su jais, visi susirinko R. G. kieme. R. V. rodė mobilųjį telefoną „Nokia 3310“, kurio anksčiau neturėjo, sakė, kad pavogė rankinuką, kurį išmetė, o rankinuke rado kelis litus. Telefoną R. V. davė P. V.. V. D. lyg ir turėjo laikrodį. Po to jie nusipirko alaus ir toliau girtavo. Vaikinai nepasakojo, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, tik R. V. sakė, kad buvo užšokęs ant akmenų ir nušokdamas spyrė kažkuriam iš vyrų. Ji ir pati matė, kad kažkuris vaikinų šoko nuo akmenų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Klaipėdoje, 53 metrų atstumu nuo Minijos g. ties 59 namu., šalia didelių akmenų, gulinčių tarp medžių ir krūmų, krūvos. Šalia akmenų matyti išgulėtas žolynas ir sudaužytų butelių stiklai (t. 1, b. l. 30–33).

Remiantis specialisto išvadomis nustatyta, kad V. Š. galbūt aplinkybėse nurodytu laiku suduodant ne mažiau kaip 4 smūgius kietais bukais daiktais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva kairiajame paakyje su kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose ir kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumušimas, odos nubrozdinimai ant kairio antakio ir kairio skruosto bei kairio užausio, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, juosmens kairės pusės sumušimas. Pagal pateiktų medicininių dokumentų duomenis yra nurodytos keturios trauminių kontaktų sritys. Iš viso V. Š. galėjo būti suduota ne mažiau kaip po vieną smūgį kietu buku daiktu ar daiktais (t. 1, b. l. 77–78).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus V. Š. marškinius, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu, nustatyta, kad marškiniai gausiai sutepti galbūt kraujo, purvo ir žolės dėmėmis (t. 1, b. l. 87–90).

Iš specialisto išvadų matyti, kad A. M. galbūt aplinkybėse nurodytu laiku suduodant ne mažiau kaip 3 smūgius kietais bukais daiktais, galbūt kumščiais ar avalyne apautomis kojomis, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – muštinė žaizda ir poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai A. M. padaryti suduodant ne mažiau kaip tris kontaktinius smūgius (t. 1, b. l. 110, 116).

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. telefonas „Nokia“ buvo rastas ir paimtas iš A. V., V. Š. telefonas „Samsung“ rastas ir paimtas iš A. M., telefonai grąžinti savininkams (t. 1, b. l. 152–189; t. 2, b. l. 1–5; 13–18).

Iš liudytojo A. V. parodymų, duotų nagrinėjant baudžiamąją bylą, byla Nr. 1-55-557/2011, perskaitytų teisiamajame posėdyje, matyti, kad A. V. parodė, jog 2005 m. vasarą liepos mėnesį sūnus P. V. pasiūlė pigiai pirkti telefoną ir jis už 50 litų iš sūnaus nusipirko telefoną „Nokia“ be kortelės ir kroviklio, vėliau telefoną iš jo paėmė policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 192–194).

Toje pačioje byloje apklausta liudytoja A. M. parodė, kad dabar jau miręs jos sugyventinis R. L. už 50 litų nupirko jai telefoną „Samsung“, kurį vėliau iš jos paėmė policija. Iš ko pirko telefoną sugyventinis, nesakė (t. 1, b. l. 102).

Iš R. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir parskaitytų teisiamajame posėdyje, matyti, kad liudytojas pažįstamiems P. V. ir A. J. minėjo, kad jam reikia nebrangaus mobiliojo telefono, kurį nupirktų už 50 litų. Telefono buvo prašiusi jo sugyventinė A. M.. Po kiek laiko pas jį atėjo P. V. ir A. J. ir paklausė, ar jam reikia telefono, pasiūlė už 30 Lt. Jie parodė „Samsung“ telefoną su įkrovikliu, sakė, kad jį nori parduoti kažkoks draugas. Jis nusipirko iš jų telefoną už 30 litų. Sugyventinei pasakė, kad telefoną pirko lombarde už 50 litų, likusius iš jos gautus pinigus – 20 litų – pragėrė (t. 2, b. l. 6–9).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. M. mirė Klaipėdos ligoninėje 2005 m. liepos 31 d. 6 val. dėl daugiau nei prieš parą laiko galbūt aplinkybėse nurodytu laiku patirtos sunkios galvos traumos. Nuo ne mažiau kaip vieno traumuojančio smūginio poveikio į kairį smilkinį padaryta smilkinio srities kraujosruva, išsiliejo kraujas po kairio pusrutulio smilkininės skilties minkštaisiais dangalais, susidarė galvos smegenų sumušimo – kontuzinis židinys kairio pusrutulio smilkininės skilties sferinio paviršiaus žievėje; nuo ne mažiau kaip vieno traumuojančio smūginio kontakto į pakaušio sritį padaryta poodinė kraujosruva, išsiliejo kraujas po smegenėlių minkštaisiais dangalais; nuo ne mažiau kaip dviejų traumuojančių smūginių poveikių į dešinės pusės smilkinio, momens – kaktos ribos sritis buvo sumuštos galvos smegenys dešinio smegenų pusrutulio srityse, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dešinio pusrutulio dangalais, kietuoju smegenų dangalu, į galvos smegenų skilvelių sistemą; nuo ne mažiau kaip vieno traumuojančio smūginio poveikio į dešinę akį susidarė kraujosruva viršutiniame akies voke; nuo ne mažiau kaip vieno traumuojančio smūginio poveikio į burnos kairę pusę susidarė kraujosruvos lūpų gleivinėse, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje. Dėl traumuojančių poveikių kietais bukais paviršiais ar juos turinčiais daiktais į galvą išsivystė galvos smegenų koma, galvos trauma baigėsi V. M. mirtimi. Patirta trauma yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, medicininiu požiūriu nėra įtikinama, kad tyrimo metu nustatytus sužalojimus asmuo patyrė dėl savaiminio griuvimo ir atsitrenkimo į plokštumą. V. M. pristačius į ligoninę, kraujo serume rasta 3,96 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumą. Be to, V. M. nustatyti ir šie sužalojimai: nuo ne mažiau kaip po vieną traumuojantį smūginį poveikį su kietu buku ribotu paviršiumi ar jį turinčiu daiktu į abi rankas (dilbius) susidarė poodinės kraujosruvos, jos galėjo būti patirtos ir pasyvios savigynos metu; nuo ne mažiau po vieną traumuojantį poveikį su kietu buku ribotu paviršiumi ar jį turinčiu daiktu į abiejų spenelių, dešinio šonkaulių lanko sritis, susidarė poodinės šių sričių kraujosruvos (t. 1, b. l. 36–38).

Pagal pareikštą kaltinimą P. V. kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe, nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje. Ištyrusi byloje surinktus įrodymus kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo P. V. kaltę dėl plėšimo, padaryto veikiant grupe iš anksto susitarusių asmenų ir sunkaus kūno sužalojimo padarymo.

Nors kaltinamasis neigia turėjęs išankstinį tikslą apiplėšti nukentėjusiuosius ir todėl prieš juos vartojęs fizinį smurtą, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nuteistojo V. D. parodymais, jog prieš užpuolant nukentėjusiuosius, R. V. visiems girdint pasiūlė prikibti prie nukentėjusiųjų, sukelti muštynes ir jų metu nukentėjusiuosius apiplėšti. Šiuos V. D. parodymus visiškai patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu perskaityti mirusio įtariamojo R. V. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. V. parodė, jog prieš užpuolant susitarė, kad jis smogs vienam iš nukentėjusiųjų į veidą ir sukels muštynes, tuo metu draugai užpuls ir sumuš kitus vyrus bei pagrobs rastus vertingus nukentėjusiųjų daiktus, moterų susitarė nemušti. Nors kaltinamasis P. V. teigia, kad jis tokio pasiūlymo negirdėjo ir apiplėšti nukentėjusiųjų nesitarė, byloje surinktais įrodymais nustatyti objektyvūs kaltinamųjų veiksmai patvirtina, jog visi jie veikė pagal anksčiau aptartą nusikalstamą susitarimą: nukentėjusiuosius mušė rankomis ir kojomis, grobė nukentėjusiųjų turtą: nusegė V. Š. laikrodį, pagrobė A. G. rankinuką su jame buvusiais daiktais. Kaltinamasis P. V. pats pripažįsta, kad, kai pamatė, kad kažkuris iš bendrininkų tempia rankinuką, tada ir jis pradėjo kraustyti nukentėjusiojo V. Š. kišenes, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Nors kaltinamasis teigia, kad negirdėjo pirminio susitarimo dėl plėšimo, tačiau teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir ankstesniu nuosprendžiu nuteisti jo bendrininkai veikė bendrais tarpusavyje suderintais veiksmais: užpuolė nukentėjusiuosius, juos sumušė ir pagrobė jų turtą, kurio dalį po nusikaltimo visi kartu realizavo (pragėrė pagrobtus pinigus). Nekyla abejonių ir dėl pagrobtų daiktų kiekio ir vertės: bendrais veiksmais kaltininkai užvaldė V. Š. laikrodį „Seiko“ su apyranke, kurių vertė 100 Lt, 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung (duomenys neskelbtini)“, A. G. 10 Lt vertės rankinę ir joje buvusius 7 Lt pinigų, bendros 20 Lt vertės du raktus, 30 Lt vertės kosmetikos reikmenis, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“. Ne visus daiktus pagrobė kaltinamasis, tačiau jis pats pripažįsta, kad matė, kaip buvo pagrobtas rankinukas, kaltinamojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad P. V. iš R. V. nusipirko plėšimo metu užvaldytą telefoną „Nokia“ ir pardavė savo tėvui, o kitą telefoną „Samsung“, kurį teigia pagrobęs pats, pardavė R. L.. Visi šie įrodymai įrodo P. V. kaltę padarius plėšimą. Tačiau nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių kaltinamojo P. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalį.

Nei nagrinėjamoje byloje, nei anksčiau išnagrinėtoje kitų bendrininkų baudžiamojoje byloje (2011 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-557/2011), pakeistas 2011 m. spalio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byla Nr. 1A-438/2011) nėra surinkta įrodymų, kad bendrininkų susitarimas siekė mirtinų padarinių, t. y. kurio nors iš užpultųjų nužudymo. Jokių aplinkybių apie tokį susitarimą nagrinėjamoje byloje nepaaiškėjo. P. V. nukentėjusiojo V. M. nepažinojo, kitų tikslų negu ankstesniu nuosprendžiu nuteisti nusikaltimo bendrininkai neturėjo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei smur­tą prieš nu­ken­tė­ju­sį­jį vartojo ke­li as­me­nys, ir šis mi­rė nuo pa­da­ry­tų su­ža­lo­ji­mų vi­su­mos, tai pa­gal BK 129 straips­nį at­sa­ko vi­si kū­no su­ža­lo­ji­mus padarę as­me­nys. Jei to­kiu at­ve­ju nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­tį su­kė­lė vie­nas ar ke­li pa­da­ry­ti su­ža­lo­ji­mai ir nu­sta­ty­ta, kad ne vi­si as­me­nys smur­tą vartojo tu­rė­da­mi ty­čią nu­žu­dy­ti, tai už nu­žu­dy­mą at­sa­ko tik tie as­me­nys, ku­rių pa­da­ry­ti kū­no su­ža­lo­ji­mai bu­vo nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. M. mirė nuo sunkios galvos traumos, patirtos tuo metu, kai jis ir kiti nukentėjusieji buvo užpulti ir sumušti. Už V. M. nužudymą privalo atsakyti tik tie bendrininkai, kurie, viršiję susitarimo ribas, padarė nukentėjusiajam mirtį sukėlusius sužalojimus. V. M. galvos trauma paaiškinama ne mažiau kaip 6 smūginiais poveikiais į galvą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokį konkrečiai fizinį smurtą kiekvienas iš užpuolikų pavartojo. Net pagal pareikštą kaltinimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenurodyta, kad nukentėjusiojo V. M. mirtį sukėlė būtent kaltinamojo P. V. suduoti smūgiai. Tokių aplinkybių nenustatyta ir išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus: nukentėjusieji negali nurodyti, kuris iš juos užpuolusių asmenų kokius veiksmus atliko, visų nuteistųjų parodymai prieštaringi, iš esmės visi, kaip ir P. V., prisipažįsta sudavę smūgius nukentėjusiesiems, nepatyrusiems nepataisomų pasekmių, t. y. V. Š. ir A. M..

Atkreiptinas dėmesys, kad iš Apeliacinio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-438/2011 matyti, kad apeliaciniame skunde prokuroras teigė, kad Klaipėdos apygardos teismas A. C. nepagrįstai išteisino pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą dėl V. M. nužudymo. Pasak valstybės kaltintojo, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu patikimai nustatyta, jog užpuolimo metu A. C. rankomis sudavė V. M. ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą. Nukentėjusysis V. M. mirė dėl patirtos sunkios galvos traumos. Kadangi A. C., peržengęs susitarimo su kitais bendrininkais ribas, plėšimo metu nužudė V. M., jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, tačiau bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Kaip jau buvo minėta, net kaltinime neinkriminuota, kad smūgius, sukėlusius V. M. mirtį, sudavė kaltinamasis P. V.. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad kaltinamųjų ir jų bendrininkų susitarimas prieš užpuolant nukentėjusiuosius apėmė ir tyčią nužudyti kurį nors iš nukentėjusiųjų. Kaltininkų išankstinis susitarimas apėmė fizinio smurto – smūgių sudavimo rankomis bei kojomis – pavartojimą, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kolegijos nuomone, bendro pobūdžio susitarimas sumušti nukentėjusiuosius rodo, kad bendrininkai buvo numatę galimybę padaryti bet kokio masto nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymus. Nusikalstamos veikos pobūdis, prieš nukentėjusiuosius pavartoto fizinio smurto intensyvumas, nusikalstamos veikos padariniai – V. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. M. – nežymus sveikatos sutrikdymas, V. M. sunkiai sutrikdyta sveikata – rodo, jog nukentėjusieji V. Š., A. M. ir V. M. sužaloti nusikalstamos veikos bendrininkų bendrais veiksmais, siekiant vieno tikslo – bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis užvaldyti svetimą turtą.

Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-438/2011), prieš visus nukentėjusiuosius iš esmės buvo smurtaujama vienodai. Visi bendrininkai tiesiogiai dalyvavo nukentėjusiuosius žalojant, matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, jiems pritarė ir patys aktyviai sudavė smūgius rankomis bei kojomis. Taigi jų susitarimas sumušti apėmė bet kokį smurtą, juos tenkino bet kokie sveikatos sutrikdymo masto padariniai, kurių jie savo sąmonėje nedetalizavo, tačiau susitarimas neapėmė nukentėjusiųjų mirties, kadangi norint apiplėšti žudyti nereikia. Bendrininkai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o esant alternatyviai tyčiai, kaltininko veika kvalifikuojama pagal sunkiausią iš alternatyvių padarinių, kuriuos kaltininkas suvokė ir numatė galint kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-366/2011 ir kt.).

Esant tokioms aplinkybėms nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo P. V. veiksmų vertinti kitaip negu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įvertinti kitų bendrininkų veiksmai. Dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo visi bendrininkai yra bendravykdžiai, nes jie veikė bendra tyčia – pavartojant smurtą užvaldyti svetimą turtą, visiems bendrininkams buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, išskyrus mirtį. Kaip jau minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendyje, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, visų nusikalstamos veikos bendrininkų veika dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo nepriklausomai nuo to, kokius sužalojimus kuriam nukentėjusiajam kiekvienas iš jų padarė, kvalifikuojama pagal plėšimo metu kilusius sunkiausius padarinius, kuriuos apėmė jų tyčia.

Taigi P. V. veika šioje kaltinimo dalyje kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kaip plėšimo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų ideali sutaptis. Pagal teismų praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2014) įspėjimas apie kaltinimo pakeitimą ar kaltinimo pakeitimas šiuo atveju nėra reikalingas, nes perkvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamas veikas nebuvo nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, tik padaryta veika kvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis.

Dėl svetimo turto pagrobimo

Nukentėjusysis A. K. (A. K.), kurio parodymai perskaityti BKP 276 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, parodė, kad 2006 m. liepos 25 d. jis kartu su firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi B. R. S. automobiliu „Audi A4“ atvažiavo į Nidą. Direktorius automobilį pastatė šalia savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje. Vakare jis nuėjo į koncertą, vykusį Nidoje, išgėrė iki 5 bokalų 0,5 litro alaus, o apie 23 val., einant namo, jam kažkas trenkė per galvą ir jis parkrito. Tada trys nepažįstami vaikinai jį pakėlė ir pasakė, kad palydės iki namų. Su vaikinais buvo dvi merginos. Visi užėjo į viešbučio, kur jis gyveno, kambarį. Dėl girtumo jis negali pasakyti, kiek laiko praleido viešbutyje su vaikinais ir merginomis. Po kurio laiko vaikinai ir merginos pasakė, kad nori išeiti, jis juos palydėjo. Einant kažkuris iš vaikinų ėmė trankyti jam mediniu pagaliu per kojas, galvą, todėl jis parkrito ant žemės. Po kelių minučių jis išgirdo užvedamo automobilio garsą, koks tai buvo automobilis, nežino. Po to, kai jį sumušė, vaikinai iš jo pavogė 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung (duomenys neskelbtini)“, 966 litų vertės skaitmeninį fotoaparatą „Casio Exlim“, 500 litų vertės laikrodį „Casio G-Shock“ bei pinigus: 50 eurų vienoje kupiūroje, 18 dolerių, 70 zlotų ir 20 litų. Taip pat iš striukės pavogė 150 eurų. Iš viso jam buvo padaryta 2763 litų žala (t. 3, b. l. 100–102, 154–162).

Nukentėjusysis B. R. S., kurio parodymai perskaityti BKP 276 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, parodė, kad jis kartu su darbuotoju A. K. 2006 m. gegužės 25 d., apie 21.30 val., automobiliu „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Nidą. Automobilis yra registruotas jo žmonos S. S. vardu. Automobilį pastatė prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje. Automobilio salone jis paliko12 butelių raudono ir balto vokiško vyno, kurio pavadinimo nežino, vieno butelio kaina 7 eurai, 50 eurų vertės židinio metalinį pagrindą, ant kurio dedama pakura, 50 litų vertės saldainių dėžutę, 25 eurų vertės raudonos spalvos su baltu kryžiumi šveicarišką peiliuką. Raktą nuo automobilio pasidėjo ant staliuko savo kambaryje. Gegužės 28 d., apie 07.15 val., pastebėjo, kad iš kiemo yra pavogtas 40 000 eurų vertės jo žmonos vardu registruotas automobilis „Audi A4“. Tada jis apžiūrėjo namus ir pamatė, kad iš kambario yra pavogtas 299 eurų vertės skaitmeninis fotoaparatas „Olimpus Digital“ bei iš ant staliuko buvusios piniginės 190 litų (100, 50, 20, ir 2 po 10 litų kupiūros) ir 100 litų vertės pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3330“. Iš viso jam padaryta 139920 Lt žala (t. 3, b. l. 70–73).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis B. R. S. pateikė automobilio „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (t. 3, b. l. 70–73).

Liudytoja I. Š. teismui parodė, kad 2006 metų gegužės 27 d. ji prižiūrėjo poilsio namus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje. Į Neringą atvyko direktorius B. R. S. kartu su darbuotoju A. K. automobiliu „Audi A4“. Vakare direktorius nuėjo miegoti į antrą aukštą, o A. K. išėjo į koncertą. Apie 2–3 val. nakties ji išgirdo, kad name yra pašalinių žmonių, buvo girdėti, kad jie vaikšto po visą namą. Ji išėjo pasižiūrėti ir pamatė ant A. K. lovos sėdinčią merginą. Du vaikinai buvo virtuvėje, o merginos vaikščiojo koridoriumi ir tikrino, ar kambarių durys neužrakintos. Po to ji išgirdo A. K. šaukiantį, jog kažkas pavogė jo pinigus. Vaikinai susiginčijo. A. K. jos paprašė kviesti policiją, tačiau ji pasakė, kad nežino, kaip paskambinti iš mobiliojo ryšio telefono. A. K. išėjo paskui tuos vaikinus ir merginas, grįžo po kelių valandų, buvo apsiverkęs, sumuštas ir apvogtas. Jis pasakė, jog kaltinamasis ir jo draugai jį sumušė. Eidama ji pastebėjo ant grindų dėklą nuo automobilio raktų ir, pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad iš kiemo yra pavogtas direktoriaus automobilis „Audi A4“. Apie tai ji pranešė direktoriui ir policijai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad kaltinamasis yra tas asmuo, kuris buvo įvykio vietoje.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole nurodyta, jog I. Š. iš jai pateiktų nuotraukų kartotekų atpažino P. V. bei A. S. kaip vaikinus, buvusius poilsio namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 3, b. l. 166–175).

Liudytoja S. J. parodė, kad 2006 m. gegužės 27 d., apie 23–24 val., ji su seserimi D. J., drauge N. L., R. G. bei pažįstamais iš matymo vaikinais, kurių pravardės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu nuvyko į Nidą, kur vyko vasaros sezono atidarymas. Visi šoko, po to P. V. pirmas susipažino su vaikinu, gėrė degtinę ir tarpusavyje kalbėjo rusiškai. Su juo daugiau bendravo vaikinai, P. V. pasakė, kad vaikinas yra užsienietis, jo vardas A.. Diskotekai pasibaigus visi nuėjo pas A. į viešbutį, išbuvo apie pusę valandos. Per tą laiką A. su vaikinais buvo nusileidęs į viešbučio kavinę pasiimti pavalgyti, atnešė du butelius vyno. Po to visi išėjo iš viešbučio, A., moteris, buvusi viešbutyje, A. S. ir P. V. kažką aiškinosi, po to atėjo prie jų. A. padavė telefoną P. V., kad šis pakalbėtų su jo broliu, o po to A. užsimojo pagaliu bet A. S. pagalį atėmė. Vaikinai buvo nuėję į mišką. Po kurio laiko automobiliu „Audi A4“, atvažiavo P. V. ir R. G., vairavo P. V. ir pakvietė važiuoti. Jos klausė, iš kur automobilis, tačiau vaikinai nieko nesakė. Automobilį vairavo P. V., o po to A. S., ją su seserimi pavežė iki Minijos gatvės ir išleido.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad teisiamasis yra P. V., buvęs kartu Nidoje. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole nurodyta, jog S. J. iš jai pateiktų nuotraukų kartotekų atpažino P. V. bei A. S. kaip vaikinus, su kuriais ji 2006 m. gegužės 27 d. buvo Nidoje (t. 4, b. l. 23–32).

Liudytoja N. L. davė teismui analogiškus parodymus kaip ir liudytoja S. J..

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja D. J. apklausta nagrinėjant R. G. baudžiamąją bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme (t. 4, b. l. 147–148). Davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir liudytoja S. J. bei N. L..

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole nurodyta, jog D. J. iš jai pateiktų nuotraukų kartotekų atpažino P. V. bei A. S. kaip vaikinus, su kuriais ji 2006 m. gegužės 27 d. buvo Nidoje (t. 4, b. l. 8–16).

Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. G. pasinaudojo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta teise atsisakyti duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Iš perskaityto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 4, b. l. 142–145) matyti, kad apklausiamas kaip kaltinamasis R. G. teigė, kad automobilio „Audi A4“ raktelius jam parodė P. V., tačiau iš kur juos gavo, nesakė. Jis automobilio raktelių nevogė. Kartu su P. V. grįžo prie viešbučio, kur stovėjo automobilis „Audi A4“, P. V. atrakino automobilio dureles, atsisėdo prie vairo, o jis sėdėjo šalia. A. S. su merginomis jų laukė. Jie pasiėmė likusius draugus ir pavogtu automobiliu nuvažiavo į Klaipėdą. Tikslo pagrobti automobilį jie neturėjo, tiesiog norėjo grįžti į Klaipėdą.

2006-06-23 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. nurodė vietą miške, kur buvo sumuštas A. K., vietą (duomenys neskelbtini), Neringoje, iš kurios kartu su P. V. pagrobė automobilį „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius daiktus bei vietą (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, šalia paminklo „(duomenys neskelbtini)“, kur paliko pagrobtą automobilį „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 103–113).

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų mirusio liudytojo J. B. parodymų (t. 4, b. l. 43–45, 46–47) matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, jog 2006 m. gegužės 28 d., apie 8.45 val., prie buvusio kino teatro „Žemaitija“ matė automobilį „Audi A4“, kurį vairavo iš matymo pažįstamas vaikinas, pravarde (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir R. G.. Iš automobilio bagažinės J. B. paėmė butelį vyno, jį išgėrė. Baigus gerti vaikinai jį parvežė iki namų, o patys nuvažiavo S. Daukanto gatve.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kieme, šalia viešbučio (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Neringoje, nėra automobilio „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), o po automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu kairės pusės ratu guli kartoninė dėžutė nuo saldainių. Toje vietoje, kur stovėjo automobilis „Audi A4“, rastos dvi cigarečių „Camel“ nuorūkos. Poilsio namuose (duomenys neskelbtini) aptikti plastikiniai bokalai nuo „Švyturio“ alaus. Panaudojus suodžių miltelius, buvo rasti pirštų pėdsakai, kurie buvo nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių (t. 3, b. l. 52–63).

2006-05-28 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad S. Daukanto g. 38, Klaipėdoje, apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Visi automobilio durelių langai pradaryti, užvedimo spynelė nesulaužyta, joje užvedimo raktų nėra. Ant galinio vaizdo veidrodėlio bei ant balionėlio aptikti pirštų pėdsakai, kurie paimti ant daktiloskopinės plokštelės. Ant automobilio bagažinėje rastų reklaminių katalogų „Kuršių nerija“ rasti pirštų pėdsakai, kurie, panaudojus daktiloskopinius miltelius, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių. Vairuotojo durelių spynelė nesugadinta. Maždaug už 2 m nuo automobilio guli kartoninė dėžė nuo vyno bei tuščias vyno butelis, nuo kurių pirštų pėdsakai perkopijuoti ant daktiloskopinių kortelių. Už 0,5 m nuo vyno dėžės yra tvora, už kurios matosi ant žemės numestos židinio pakuros grotelės. Už 10 m nuo aptikto automobilio stovi sandėliukai. Panaudojus tarnybinį šunį, tarp automobilio ir sandėliukų žolėje buvo aptikta SIM kortelė Bitė GSM, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35–40).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog Neringos PK, Taikos pr. 5, Neringoje, apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), židinio pakuros grotelės, vyno butelis, dėžė nuo vyno bei baltos spalvos medžiaga (t. 3, b. l. 78–85).

2006-06-29 parodymų patikrinimo vietoje metu P. V. nurodė vietą, (duomenys neskelbtini), Neringoje, iš kurios kartu su R. G. pagrobė automobilį „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius daiktus (t. 4, b. l. 169–179).

Kaltinamasis P. V. pripažįsta paėmęs A. K. telefoną, tačiau teigia, kad tai padarė netyčia, po pokalbio su A. broliu įsidėjo telefoną į kišenę, telefoną pastebėjo tik atsibudęs ryte. Tokie jo parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija, neatitinkanti nustatytų faktinių aplinkybių. Apklausiamas kaip įtariamasis 2006 m. birželio 28 d. (t. 4, b. l. 160) bei 2006 m. birželio 29 d. (t. 4, b. l. 162–167), dalyvaujant gynėjui, P. V. nurodė, kad dėl telefono vagystės kaltu visiškai prisipažįsta, telefoną įsidėjo į kišenę, neišjungė, kodėl taip padarė, nežino. Vėliau telefoną pametė. Iš informacijos, gautos iš ryšio operatorių (t. 3, b. l. 193–196), matyti, kad A. K. telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo naudotasi po 2006 m. gegužės 28 d. Įvertinusi nustatytas aplinkybes kolegija daro išvadų, kad šioje kaltinimo dalyje pakanka kaltės įrodymų pripažinti P. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (2013-07-13 įstatymo Nr. 75-3771 redakcija, įsigaliojusi 2013-07-13).

Dėl automobilio ir jame buvusių daiktų vagystės kaltinamasis P. V. kaltę iš esmės pripažįsta. Jis teigia, kad automobiliu tik norėjo parvežti merginas, o po to nebežinojo, kaip automobilį grąžinti savininkui. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl automobilio užvaldymo panašūs visų apklausų metu. Apklausiamas kaip įtariamasis 2006 m. birželio 29 d. (t. 4, b. l. 162-167), dalyvaujant gynėjui, P. V. parodė, kad R. G. pasakė, kad turi raktus nuo mašinos ir gali važiuoti į Klaipėdą. Jis pats atidarė automobilio dureles, užvedė variklį ir atvažiavo prie draugų. Tokias pat aplinkybes nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 169–179). Taigi P. V. kaltė šioje kaltinimo dalyje įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita byloje surinkta ir posėdžio metu ištirta medžiaga. Iš nukentėjusiojo B. R. S. parodymų matyti, kad raktą nuo automobilio „Audi A4“ jis buvo pasidėjęs ant staliuko savo kambaryje. Kaltinamasis P. V. teigia, jog automobilio raktelių jis nevogė. Automobilio „Audi A4“ raktelius jam padavė R. G.. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-432-201/10 kaltinamasis R. G. teigė, kad raktelius jam padavė P. V. (t. 4., b. l. 142–152). Liudytoja S. J. parodė, jog po vaikinų muštynių P. V. ir R. G. kažkur nuėjo ir netrukus atvažiavo automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo P. V., o R. G. sėdėjo šalia. Įsėdusios paklausė, iš kur mašina, tačiau vaikinai nieko nesakė. Liudytojos S. J. ir N. L. davė tokius pačius parodymus. Tokios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (t. 4, b. l. 153–156), kuriuo už šio automobilio vagystę nuteistas R. G.. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-432-201/10 nustatyta, kad automobilį ir jame buvusius daiktus pagrobė R. G. veikdamas bendrininkų grupe su P. V..

B. R. S. parodymais, daiktų apžiūros protokolu, pačių kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad 138 000 Lt vertės automobilis ,,Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas kartu su jame buvusiais daiktais: automobilio bagažinėje buvusiais 12 butelių vyno, kurių bendra vertė 289,80 Lt, 172,50 Lt vertės židinio metalinėmis grotelėmis pakuros uždengimui, 50 Lt vertės saldainių dėžute, 86,25 Lt vertės šveicarišku raudonos spalvos peiliuku, kurių bendra vertė 598,55 Lt, bei salone buvusiu A. K. priklausančiu 966 Lt vertės skaitmeniniu fotoaparatu „Casio Exilim“. Tokiu būdu P. V. pagrobė didelės vertės svetimo turto už 139564,55 Lt. Atsižvelgiant į pavogto turto vertę, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.) redakcija).

Bausmių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis tyčia padarė kelias nusikalstamas veikas: t. y. apysunkį, sunkų, labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, 6 dalis) bei baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tos aplinkybės, kad P. V. nusikalsto veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo teistas vieną kartą už nesunkų nusikaltimą arešto bausme. Bausmę atlikęs. Veikdamas bendrininkų grupe jis padarė įžūlų tyčinį smurtinį savanaudišką nusikaltimą, sužalojo nukentėjusiuosius, užvaldė jų turtą. Jo pavojingumą visuomenei nusikaltimų padarymo metu rodo tos aplinkybės, kad po pareikštų įtarimų dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo paleistas į laisvę P. V. vėl elgėsi lengvabūdiškai, padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, vieną iš jų – sunkų nusikaltimą. Nusikalto būdamas jauno amžiaus, tuo metu dirbo. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo apie dešimt metų. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad išvykęs į Jungtinę Karalystę P. V. mokėsi ir dirbo, iš suėmimo buvo paleistas už užstatą ir daugiau nebesislėpė, konvojuotas į Lietuvą buvo teigiamai įvertintas Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartą padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į kaltės formą, motyvus ir tikslus, nusikalstama veika sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, pasikeitusį gyvenimo būdą, į ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo padarytos veikos iki paskirtos bausmės, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. V. laisvės atėmimo bausmę, artimą arba mažesnę už atitinkamų straipsnių sankcijose numatytus bausmės vidurkius.

Paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą; BK 178 straipsnio 4 dalį esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir skirtingoms veikų rūšims bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu), bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 3 d., bei bausmė, paskirta 2014 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-557/2011 buvo pareikšti nukentėjusiųjų V. Š. ir A. G. civiliniai ieškiniai. Jie išspręsti šiuo metu įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu. Naujų reikalavimų nukentėjusieji nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepareiškė, nurodė, kad civiliniai ieškiniai dar nėra atlyginti. Nustačius, kad žala nukentėjusiesiems buvo padaryta minėtu nuosprendžiu nuteistų asmenų ir kaltinamojo P. V. bendrais veiksmais, šioje baudžiamojoje byloje V. Š. iš P. V. priteistina 57,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1448,1 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. G. iš P. V. priteistina 19,4 Eur turtinės ir 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodant, kad žala iš P. V. priteistina solidariai su V. D., A. C. ir A. J..

Nustačius, kad P. V. pagrobė A. K. priklausantį 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung (duomenys neskelbtini)“, ir kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteistina 144,92 Eur padarytos žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo paimtus 530 Lt, kuriems 2006 m. birželio 29 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, saugomus Neringos PK, panaudoti priteistų civilinių ieškinių atlyginimui.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte; 178 straipsnio 3 dalyje; 178 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, BK 63 straipsnio 4

dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2014 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą šešeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo toliau taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2006 m. vasario 18 d., nuo 2006 m. birželio 27 d. iki 2006 m. birželio 29 d., nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį Jungtinėje Karalystėje pagal išduotą Europos arešto orderį ir iš dalies atliktą bausmę pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d nuosprendį.

Iš P. V. priteisti V. Š. 57,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1448,1 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš P. V. A. G. priteisti 19,4 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad žala priteisiama solidariai su V. D., A. C. ir A. J..

Iš P. V. priteisti A. K. 144,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš P. V. paimtus 530 Lt, saugomus Neringos PK, panaudoti priteistų civilinių ieškinių atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Regina BertašienėTeisėjai Dalius JocysEduardas Maškevičius