Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukeno, teiseju Remigijaus Preikšaicio ir Savinijaus Katausko,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

V. D. , g. (duomenys neskelbtini) Klaipedoje, a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 kl. išsilavinimo, nevedes, teistas:

1) 2008-12-09 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisves apribojimu 9 men., nuosprendis isiteisejo 2008-12-30, bausme atliko 2009-09-30,

2) 2010-11-19 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 180 str. 3 d. laisves atemimu 3 metams, BK 63 str. nustatyta tvarka šia bausme subendrinus dalinio sudejimo budu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nubaustas laisves atemimu 3 metams 2 men., i bausmes laika iskaityta atlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, bausme atlieka nuo 2010-11-19,

A. C. , g. (duomenys neskelbtini) Klaipedoje, a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 kl. išsilavinimo, nevedes, teistas:

1) 2006-05-17 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams 3 men.,

2) 2006-06-12 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 284 str. 1 d., 189 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams 2 men., vadovaujantis BK 92 str., bausmes vykdymas atidetas 2 metams. Klaipedos m. apylinkes teismo 2006-12-15 nutartimi ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmes BK 63 str. nustatyta tvarka subendrintos dalinio sudejimo budu, paskiriant galutine subendrinta 4 metu laisves atemimo bausme,

3) 2009-05-07 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 189 str. 1 d. laisves atemimu 5 men. 1 d., BK 63 str. nustatyta tvarka šia bausme subendrinus dalinio sudejimo budu su 2006-12-15 nutartimi paskirta bausme, nustatyta 4 m. 1 men. ir 16 d. laisves atemimo bausme, bausmes pradžia skaiciuojant nuo 2006-03-30, i bausmes laika iskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006-01-05 iki 2006-01-07. Kaišiadoriu raj. apylinkes teismo 2008-08-19 nutartimi BVK 157 str. tvarka 2008-08-27 lygtinai paleistas iš bausmes atlikimo vietos neatlikes 1 metu 8 men. 18 d. paskirtos bausmes. Klaipedos m. apylinkes teismo 2009-08-11 nutartimi gražintas i laisves atemimo vieta atlikti 1 metu 8 men. 18 d. laisves atemimo bausmes, bausme atlikinejo nuo 2009-08-27,

4) 2010-07-01 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams 6 men., BK 64 str. nustatyta tvarka šia bausme subendrinus dalinio sudejimo budu su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmes neatlikta dalimi, galutinai nubaustas laisves atemimu 2 metams, bausme atlieka nuo 2010-07-01,

5) 2010-08-31 Palangos m. apylinkes teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams 2 menesiams, BK 64 str. nustatyta tvarka šia bausme subendrinus dalinio sudejimo budu su Klaipedos apygardos teismo 2009-07-23 nuosprendžiu (kuriuo pakeistas 2009-05-07 Klaipedos m. apylinkes teismo nuosprendis) paskirta bausme, galutinai nubaustas laisves atemimu 4 metams 7 menesiams, i bausmes laika iskaityta atlikta bausmes dalis ir sulaikyme išbutas laikas nuo 2009-07-27 iki 2009-07-29,

A. J. , g. (duomenys neskelbtini) Klaipedoje, a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedes, teistas:

1) 2008-09-22 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisves apribojimu 1 metams 3 men.,

2) 2008-12-09 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisves apribojimu 1 metams, BK 63 str. nustatyta tvarka paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nubaustas laisves apribojimu 1 metams 10 men., bausmes pradžia skaiciuojant nuo 2008-10-14,

3) 2009-06-19 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams, šia bausme BK 64 str. tvarka dalinio sudejimo budu subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmes neatlikta dalimi, galutinai nubaustas laisves atemimu 1 metams 8 menesiams, bausmes pradžia skaiciuojant nuo 2009-04-27, bausme atliko 2010-12-27,

kaltinami pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad ivykio vieta yra Klaipedoje, 53 metru atstumu nuo Minijos g. ties namu Nr. 59, šalia dideliu akmenu, gulinciu tarp medžiu ir krumu, kruvos. Šalia akmenu matosi išguletas žolynas ir sudaužytu buteliu stiklai (t. 1, b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiurejus V. Š. marškinius, kuriuos jis vilkejo ivykio metu nustatyta, kad marškiniai gausiai sutepti galimai kraujo, purvo ir žoles dememis (t. 1, b. l. 59-62).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusiesiems A. G. ir V. Š. pateikus iš ju pagrobtu mobilaus ryšio telefonu identifikavimo duomenis, atlikto tyrimo metu A. G. telefonas „Nokia“ buvo rastas ir paimtas iš A. V. , V. Š. telefonas „Samsung“ rastas ir paimtas iš A. M. , telefonai gražinti savininkams (t. 1, b. l. 132-171, 176-178, 183-186).

Liudytoja E. C. parode, kad 2005 m. liepos 29 d. grižo iš darbo apie 22.30 val., jos sunus su draugais švente pas R. V. ir žadejo greitai grižti. Ji nuejo miegoti, kada grižo sunus, nepastebejo, bet ryte jis jau miegojo namuose. Ryte iš policijos sužinojo, kad sumuštas mire kaimynas V. M. . Sunus papasakojo, kad konfliktas kilo, kuomet jie V. M. kompanijos papraše cigareciu. Konflikta su V. M. draugu kompanija pradejo R. V. , kuris V. M. smugius sudave pirmas. Sunus pasakojo, kad pažino V. M. ir jo drauga V. Š. , V. M. jis nesudave, sudave du kartus kumšciu V. Š. . Sunus sake, kad jis buvo kartu su P. V. , A. J. , V. D. , R. V. .

Liudytojas V. D. parode, kad 2005 m. liepos 29 d. vakare sunus išejo iš namu ir grižo tik kita ryta. Sunus pasakojo, kad švente draugo gimtadieni, išgere alaus, eidami Minijos gatve prie akmenu sukonfliktavo ir susimuše su ten sedejusiais asmenimis. Sunus neneige dalyvaves muštynese, sake, kad muštyniu metu vienas žmogus buvo užmuštas, taciau tvirtino jo nemušes, sake, kad muše jo draugai, bet muštyniu smulkmenu nedetalizavo ir nenurode, kas butent užmuše ta vyra.

Liudytoja D. M. parode, kad 2005 m. liepos pabaigoje velai vakare ji su draugais A. C. , P. V. , A. J. , V. D. , R. V. buvo pas pažistama R. G. , gere alu. Veliau išejo pasivaikšcioti. Ejo išsisklaide, jie su R. G. ejo paskutiniai. Pamate lauke sedincia ir girtaujancia 5 suaugusiu žmoniu kompanija, ten buvo 3 vyrai ir 2 moterys. R. V. nuejo prie ju paprašyti cigaretes. Gaves cigarete, jis nuejo prašyti dar vienos, bet jam nebedave, ir kilo muštynes. R. G. pasake jai nežiureti ir eiti toliau, o pats nubego prie besimušanciu. Mate, kad visi vaikinai, išskyrus R. G. , dalyvavo muštynese, taciau negali nurodyti, kokius konkreciai veiksmus ir kuriu butent nukentejusiuju atžvilgiu jie atliko. Girdejo, kad moteris šauke „imkit, ka norit, tik palikit mus ramybeje“. Po kurio laiko visi vaikinai eme begti, ir ji nubego su jais, visi susirinko R. G. kieme. R. V. rode mobiluji telefona Nokia „3310“, kurio anksciau neturejo, sake, kad pavoge rankinuka, kuri išmete, o rankinuke rado kelis litus. Telefona R. V. dave P. V. . V. D. lygtai turejo laikrodi. Po to jie nusipirko alaus ir toliau girtavo. Vaikinai nepasakojo, kokius konkrecius veiksmus jie atliko, tik lygtai R. V. sake, kad buvo užšokes ant akmenu ir nušokdamas spyre kažkuriam iš vyru. Ji ir pati mate, kad kažkuris vaikinu šoko nuo akmenu.

Iš specialisto išvados matyti, kad V. M. mire Klaipedos ligonineje 2005-07-31 7.06 val. del daugiau nei prieš para laiko, galimai aplinkybese nurodytu laiku patirtos sunkios galvos traumos, kuri paaiškinama sekanciai:

pasekoje ne mažiau vieno traumuojancio smuginio poveikio i kairio smilkinio sriti padaryta smilkinio srities kraujosruva, išsiliejo kraujas po kairio pusrutulio smilkinines skilties minkštaisiais dangalais, susidare galvos smegenu sumušimo – kontuzinis židinys kairio pusrutulio smilkinines skilties sferinio paviršiaus žieveje; pasekoje ne mažiau vieno traumuojancio smuginio kontakto i pakaušio sriti padaryta poodine kraujosruva, išsiliejo kraujas po smegeneliu minkštais dangalais, pasekoje ne mažiau dvieju traumuojanciu smuginiu poveikiu i dešines puses smilkinio, momens – kaktos ribos sritis buvo sumuštos galvos smegenys dešinio smegenu pusrutulio srityse, išsiliejo kraujas po minkštais dešinio pusrutulio dangalais, kietuoju smegenu dangalu, i galvos smegenu skilveliu sistema, pasekoje ne mažiau vieno traumuojancio smuginio poveikio i dešines akies sriti susidare kraujosruva viršutiniame akies voke, pasekoje ne mažiau vieno traumuojancio smuginio poveikio i burnos srities kaire puse susidare kraujosruvos lupu gleivinese, muštine žaizda apatines lupos gleivineje.

Šiu traumuojanciu poveikiu kietais bukais paviršiais ar juos turinciais daiktais i galvos sriti pasekmeje išsivyste galvos smegenu koma, galvos trauma baigesi V. M. mirtimi. Patirta trauma yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, medicininiu požiuriu nera itikinama, kad tyrimo metu nustatytus sužalojimus asmuo patyre savaiminio nugriuvimo ir atsitrenkimo i plokšuma pasekoje. V. M. pristacius i ligonine, kraujo serume rasta 3,96 promiles etilo alkoholio, kas atitinka sunku girtuma. V. M. nustatyti ir šie sužalojimai:

pasekoje ne mažiau po viena traumuojanti smugini poveiki su kietu buku ribotu paviršiumi ar ji turinciu daiktu i abieju ranku (dilbiu) sritis susidare poodines kraujosruvos, jos galejo buti patirtos ir pasyvios savigynos metu,pasekoje ne mažiau po viena traumuojanti poveiki su kietu buku ribotu paviršiumi ar ji turinciu daiktu i abieju speneliu, dešinio šonkauliu lanko sritis susidare poodines šiu sriciu kraujosruvos (1 t., b. l. 14-16, 20, 23-25).

Kolegija konstatuoja, jog aukšciau aptarti irodymai visiškai patvirtina visu triju kaltinamuju kalte del plešimo. Teismas neturi pagrindo netiketi kaltinamojo V. D. parodymais, jog prieš užpuolant nukentejusiuosius, R. V. visiems girdint pasiule prikibti prie nukentejusiuju, sukelti muštynes ir ju metu nukentejusiuosius apiplešti. Šiuos V. D. parodymus visiškai patvirtina ir byloje surinktiems irodymams patikrinti teisme perskaityti mirusio itariamojo R. V. parodymai, jog prieš užpuolant nukentejusiuosius jis su draugais susitare, kad jis smogs vienam iš nukentejusiuju i veida ir sukels muštynes, tuo metu draugai užpuls ir sumuš kitus vyrus bei pagrobs rastus vertingus nukentejusiuju daiktus, moteru susitare nemušti. Nors kaltinamieji A. J. ir A. C. teigia, kad jie tokio pasiulymo negirdejo ir apiplešti nukentejusiuju nesitare, o V. D. nurodo prieš nukentejusiuju užpuolima pareiškes, kad jis plešti neis, byloje surinktais irodymais nustatyti objektyvus kaltinamuju veiksmai patikimai patvirtina, jog visi jie veike pagal aukšciau aptarta nusikalstama susitarima. Kaltinamuju ir nukentejusiuju parodymais nustatyta, kad kaltinamieji, kartu su R. V. ir P. V. suderintais veiksmais panaudoje prieš nukentejusiuosius fizini smurta – juos sumuše rankomis ir kojomis (nemušdami moteru, kaip ir buvo sutare), tuoj pat emesi grobti nukentejusiuju turta – V. D. nusege V. Š. laikrodi, P. V. ir R. V. pagrobe A. G. rankinuka su jame buvusiais daiktais ir, pasitrauke atokiau nuo muštyniu vietos, iškrauste rankinuka bei paeme jame rastus 2 mobilaus ryšio telefonus ir pinigus, po to visi pabego iš nusikaltimo vietos. Kaltinamuju bei liudytojos D. M. parodymais taip pat nustatyta, jog susitike po keliolikos minuciu, kaltinamieji pasisake, ka kuris iš ju pagrobe – V. D. turejo laikrodi, R. V. telefona „Nokia“, kuri tuoj pat pardave P. V. , ir 7 litus pinigu, rastu rankinuke, P. V. turejo telefona „Samsung“, už pagrobtus pinigus degalineje nusipirko alaus ir toliau girtavo. Liudytoju parodymais taip pat nustatyta, kad P. V. nusipirkta iš R. V. pastarojo pagrobta telefona „Nokia“ pardave savo tevui, o kita pagrobta telefona „Samsung“ – R. L. . Tuo budu negincijamai nustatyta, kad kaltinamieji bendrais tarpusavyje suderintais veiksmais, realizuodami išankstini susitarima pagrobti svetima turta panaudojant fizini smurta, užpuole nukentejusiuosius, juos sumuše ir pagrobe ju turta, kurio dali po nusikaltimo visi kartu realizavo (pragere pagrobtus pinigus). Kaltinamieji pripažista pagrobe du telefonus, laikrodi, rankine, 7 litus pinigu. Teismas taipogi neturi pagrindo netiketi nukentejusiosios A. G. parodymais apie pagrobtoje ir veliau kaltinamuju išmestoje rankineje buvusius raktus ir kosmetikos reikmenis. Pagrobtu pinigu suma tikslintina pagal kaltinamuju parodymus, jog buvo pagrobta 7 litai pinigu, nes pati nukentejusioji A. G. tik apytiksliai nurode pagrobtu pinigu suma (apie 10 litu). Byloje nera patikimu irodymu, kad buvo pagrobti V. Š. saules akiniai, negalima paneigti prielaidos, jog jie galejo pasimesti ar buti sulaužyti muštyniu metu, todel akiniu pagrobimas iš kaltinimo šalinamas. Teismas pripažista irodytu kaltinamajame akte nurodyta prieš V. Š. ir A. M. panaudota fizini smurta - atitinkamai ne mažiau 4 ir ne mažiau 3 smugiu sudavima, kadangi patys kaltinamieji pripažista sudave daugiau smugiu, o nukentejusieji nurodo patyre daugiau smugiu, negu teismo medicinos specialisto išvadose nurodytas minimalus galimai patirtu smugiu skaicius (specialisto išvadose nurodoma, kad smugiu galejo buti ir daugiau). Nenustacius, kad V. M. i rankas ir krutine butu suduota daugiau smugiu, pripažistamas irodytu spacialisto išvada patvirtintas minimalus objektyviai užsifiksavusiu smugiu skaicius. Tuo budu visu triju kaltinamuju kalte del plešimo visiškai irodyta ir teismui abejoniu nekelia, veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1 d., kaltinamieji privalo atsakyti.

V. D. , A. C. ir A. J. taip pat buvo kaltinami pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) tuo, kad nužude kita žmogu del savanaudišku paskatu: veikdami bendrininku grupe su dviem asmenimis, kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2005 m. liepos 30 d. apie 1 val. Klaipedoje, pievoje, esancioje ties Minijos g. 59 namu, turedami tiksla pagrobti svetima turta panaudojant fizini smurta, užpuole nukentejusiusius V. M. , A. M. , V. Š. , A. G. , A. B. ir, bendrais veiksmais su bendrininku grupe veikianciais asmenimis, tycia smugiavo kojomis ir rankomis ne mažiau 6 smugiu V. M. i galva, padarydami jam sunku sveikatos sutrikdyma atitinkancius pasibaigusius V. M. mirtimi 2005-07-31 7 val. 6 min. galvos sužalojimus, del kuriu išsivyste galvos smegenu koma - kairio smilkinio srities kraujosruva, kraujo išsiliejima po galvos smegenu kairio pusrutulio smilkinines skilties minkštaisiais dangalais, galvos smegenu sumušimo – kontuzini židini kairio pusrutulio smilkinines skilties sferinio paviršiaus žieveje, poodine kraujosruva pakaušyje, kraujo išsiliejima po smegeneliu minkštais dangalais, galvos smegenu sumušima dešinio smegenu pusrutulio srityse, kraujo išsiliejima po minkštais dešinio pusrutulio dangalais, kietuoju smegenu dangalu, i galvos smegenu skilveliu sistema, kraujosruva viršutiniame dešines akies voke, kraujosruvas lupu gleivinese, muštine žaizda apatines lupos gleivineje ir taip ji nužude. Teismo isitikinimu, šis V. D. , A. C. ir A. J. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinejimo metu nepasitvirtino.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 8 p. yra išaiškinta, jog by­lo­se del nu­žu­dy­mu, ku­rio­se kal­ti­na­mas ne vie­nas as­muo, bu­ti­na nu­sta­ty­ti kiek­vie­no iš ju da­ly­va­vi­mo da­rant ši nu­si­kal­ti­ma laips­ni ir po­bu­di, ku­rie nu­le­mia ben­dri­nin­ka­vi­mo for­ma ir ben­dri­nin­ku ru­šis. Kai ke­li as­me­nys vei­kia kar­tu, tu­re­da­mi ty­cia nu­žu­dy­ti ir pa­tys tie­sio­giai da­ly­vau­ja at­imant gy­vy­be nu­ken­te­ju­sia­jam, tai jie vi­si yra nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jai (ben­dra­vyk­dy­to­jai). Be to, ne­ra bu­ti­na, kad kiek­vie­nas iš to­kiu vyk­dy­to­ju pa­da­ry­tu mir­ti­nus su­ža­lo­ji­mus, pa­kan­ka, kad tai pa­da­ry­tu bent vie­nas iš ju. Ki­tu vyk­dy­to­ju da­ly­va­vi­mas ga­li pa­si­reikš­ti ne tik su­trik­dant svei­ka­ta, bet ir at­imant nu­ken­te­ju­sia­jam ga­li­my­be prie­šin­tis (su­ri­šant ji, lai­kant už ran­ku ir pan.) ke­si­ni­mo­si i jo gy­vy­be me­tu. Jei smur­ta prieš nu­ken­te­ju­si­ji nau­do­jo ke­li as­me­nys ir šis mi­re nuo pa­da­ry­tu su­ža­lo­ji­mu vi­su­mos, tai pa­gal BK 129 straips­ni at­sa­ko vi­si ku­no su­ža­lo­ji­mus pa­da­re as­me­nys. Jei to­kiu at­ve­ju nu­ken­te­ju­sio­jo mir­ti su­ke­le vie­nas ar ke­li pa­da­ry­ti su­ža­lo­ji­mai ir nu­sta­ty­ta, kad ne vi­si as­me­nys smur­ta nau­do­jo tu­re­da­mi ty­cia nu­žu­dy­ti, tai už nu­žu­dy­ma at­sa­ko tik tie as­me­nys, ku­riu pa­da­ry­ti ku­no su­ža­lo­ji­mai bu­vo nu­ken­te­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis.

Byloje surinktais irodymais negincijamai nustatyta, kad V. M. mire nuo sunkios galvos traumos, patirtos tuo metu, kuomet jis ir kiti nukentejusieji buvo užpulti ir sumušti kaltinamuju bei kartu su jais veikusiu pasislepusiu nuo ikiteisminio tyrimo asmenu. Kaip nustatyta teismo medicinos specialisto išvada, V. M. galvos trauma paaiškinama ne mažiau kaip 6 smuginiais poveikiais i galvos sriti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo identifikuota, koki konkreciai fizini smurta kiekvienas iš užpuoliku (ar keli iš ju) naudojo V. M. atžvilgiu, kaltinamajame akte nurodoma, kad V. M. nužude V. D. , A. C. ir A. J. , veikdami bendrai su 2 asmenimis, kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Tokia kaltinimo formuluote butu priimtina nustacius, jog visi bendrininkai vei­ke kar­tu, tu­re­da­mi ty­cia nu­žu­dy­ti. Vienok byloje nenustatyta, kad kaltinamuju ir ju bendrininku susitarimas prieš užpuolant nukentejusiuosius apeme ir tycia nužudyti kuri nors iš nukentejusiuju.

Kaip jau aptarta, byloje surinktais irodymais nustatyta, kad prieš užpuolima kaltinamieji ir nuo ikiteisminio tyrimo veliau pasislepe R. V. bei P. V. susitare prikibti prie nukentejusiuju, sukelti muštynes ir, sumušus vyrus bei tokiais veiksmais ibauginus moteris, pagrobti ju turta. Kaltinamuju parodymai bei nustatyti ju objektyvus veiksmai leidžia teigti, kad kaltininku išankstinis susitarimas apeme fizinio smurto – smugiu sudavimo rankomis ir kojomis – panaudojima ir, tokiu budu palaužus nukentejusiuju pasipriešinima, ju turto pagrobima. Taigi pagal kaltininku išankstini susitarima galutinis ju nusikalstamos veikos tikslas buvo svetimo turto pagrobimas, o fizinis smurtas buvo tik priemone pagrobti svetima turta. Nenustatyta, kad kaltininkai užpuolimo metu butu tureje ir naudoje kokius nors žalojancius inagius ar tam pritaikytus parankinius daiktus, ju susitarimas nemušti moteru, kurio užpuolimo metu buvo laikomasi taipogi liudija, jog kaltininku susitarime nebuvo teikiamas prioritetas fizines žalos nukentejusiesiems padarymui ar siekiui padaryti jiems sunkius, keliancius pavoju gyvybei sužalojimus. Priimtina demesin, kad užpuolikai buvo nepilnameciai, kaip kurie iš ju - itin jauno amžiaus, tuo tarpu nukentejusieji buvo subrende fiziškai stiprus vyrai, todel prieš V. Š. , A. M. , iš dalies ir prieš V. M. (kiek tai susije su smugiais i rankas ir liemeni) panaudoto smurto intensyvumas taip pat nera toks, jog galetu buti vertinamas kaip patvirtinantis išankstine tycia sukelti jiems sunkius sužalojimus. Nukentejusiuju parodymais taipogi nustatyta, jog prieš V. Š. ir A. M. naudoto smurto intensyvuma užpuolimo eigoje apsprende ir pastaruju priešinimasis bei meginimas sukliudyti turto grobimui.

Tuo tarpu nukentejusiuju parodymais nustatyta, kad V. M. , kuris buvo girciausias iš ju kompanijos, prieš užpuolima atsigule ant žoles ir užmigo, užpuolimo metu pakiles nebuvo ir buvo mušamas gulintis. Šiuos nukentejusiuju parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti šiuo metu mirusio itariamojo R. V. parodymai. Tokia nukentejusiuju parodymais nustatyta V. M. busena visiškai atitinka teismo medicinos specialisto išvada patvirtinta sunku, beveik 4 promiles alkoholio siekusi V. M. girtuma po ivykio. Iš to seka, kad realizuojant išankstini susitarima pagrobti svetima turta panaudojant fizini smurta, kaltininkams nebuvo jokio pamatuoto pagrindo smurtauti prieš del girtumo mieganti ir ju nusikalstamiems veiksmams niekaip netrukdanti V. M. , tuo labiau suduoti jam daugybinius smugius i galva, kadangi byloje nera duomenu, jog V. M. tiek užpuolimo pradžioje, tiek po to, kai jo atžvilgiu buvo panaudotas kaltininku susitarimo ribas atitinkantis mažiau intensyvus smurtas (smugiai i rankas bei korpusa), butu emesis kokiu nors aktyviu veiksmu. Akivaizdu, kad suduodami daugybinius stiprius (ka patvirtina padarytu sužalojimu mastas) smugius V. M. i gyvybiškai svarbia kuno vieta galva, smugius sudave asmenys suprato, kad del ju veiksmu ne tik neišvengiamai bus sutrikdyta nukentejusiojo sveikata, bet ir kils reali gresme nukentejusiojo gyvybei ir, nors nenorejo atimti gyvybes, galimam kito žmogaus gyvybes atemimui buvo abejingi, tuo samoningai leisdami tokiems padariniams atsirasti. Del paminetu aplinkybiu kolegija laiko, kad V. M. buvo nužudytas, veikiant netiesiogine, staiga susiformavusia tycia. Iš kitos puses, tokio pobudžio smurtas prieš V. M. pagal kaltininku išankstini susitarima nebuvo reikalingas ir viršijo susitarimo ribas, kadangi, kaip jau mineta, miegantis girtas V. M. niekaip nekliude kaltininkams siekti pagrindinio nusikalstamo tikslo – svetimo turto pagrobimo, o smurto naudojimas pagal kaltininku išankstini susitarima buvo tik priemone šiam tikslui realizuoti.

Pagal BK 26 str. 1 d. bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apeme ju tycia. Iš aptartu aplinkybiu seka, kad kaltininkams susitarus sukelti muštynes, ju metu sumušti nukentejusiuosius ir pagrobti ju turta, bendrininkai, suduodami stiprius daugybinius smugius i galva V. M. , kuris del savo bukles užpuolimo metu (buvo sunkiai girtas ir gulejo miegodamas) nekele jokiu kliuciu kaltininku nusikalstamo sumanymo realizavimui, ir tokiu budu sukeldami realia gresme nukentejusiojo gyvybei, ko pasekoje nukentejusysis nuo patirtu sužalojimu mire, viršijo susitarimo su kitais bendrininkais del plešimo ribas. Todel už V. M. tycini nužudyma plešimo metu yra atsakingi tik tie bendrininkai, kurie, viršije susitarimo su kitais bendrininkais ribas, padare nukentejusiajam mirti sukelusius sužalojimus.

Visi trys kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kategoriškai neige muše V. M. . Nukentejusieji nurode neisidemeje, kas konkreciai iš užpuoliku smurtavo prieš V. M. , irodymu, galinciu paneigti šia kaltinamuju versija, byloje nera. Kaltinamojo V. D. aiškinima, neva jis mates, kaip A. C. ne mažiau 5 kartu smoge kumšciu i veida stovinciam V. M. , kuris nuo smugiu nugriuvo, visiškai paneigia ne tik kitu kaltinamuju parodymai, bet ir nuoseklus nukentejusiuju parodymai, jog viso konflikto metu V. M. nebuvo pasikeles nuo žemes, kur buvo užmiges prieš užpuolima, ir buvo mušamas gulintis. Be šiu kitais irodymais paneigtu V. D. parodymu, byloje nera jokiu kitu irodymu, galinciu patvirtinti galima A. C. smurtavima prieš V. M. . Nukentejusiuju parodymai, jog konflikto metu V. M. nebuvo pasikeles nuo žemes ir jokiu aktyviu veiksmu neatliko, visiškai paneigia ir V. D. bei R. V. aiškinima, neva V. M. muštyniu pabaigoje susimuše su kažkuriuo iš savo draugu, ir pastarasis smoge jam buteliu i galva.

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, V. M. buvo suduota ne mažiau 6 smugiu i galva. Gretinant kaltinamuju teisme duotus parodymus matyti, kad V. D. nurode, jog P. V. ne mažiau 3 kartu spyre gulinciam V. M. i galva, A. C. nurode, kad V. M. muše P. V. , A. J. nurode, kad P. V. kažkuri vyra muše rankomis ir kojomis, R. V. gulinti vyra sparde ir dauže. Iš teisiamajame posedyje perskaitytu R. V. parodymu matyti, jog R. V. nurode, kad P. V. spyre ant žoles gulejusiam V. M. i veida, po ko šis prarado samone (nebejudejo). Pažymetina, kad liudytoja D. M. parode maciusi, kaip vienas iš vaikinu šoko nuo akmenu, o po to lygtai R. V. sake, kad buvo užšokes ant akmenu ir nušokdamas spyre kažkuriam iš vyru, tuo tarpu nei V. Š. , nei A. M. nenurodo, kad kuris nors iš kaltinamuju butu jiems spyres, nušokdamas nuo akmenu. Tuo budu gretindamas atskirose detalese tarpusavyje sutampancius kaltinamuju parodymus su nukentejusiuju, liudytojos D. M. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotais V. M. sužalojimais teismas laiko nustatytu, kad mirti sukelusius, o taip pat ir kitus kuno sužalojimus V. M. padare ne kaltinamieji (nenustatyta, kad kuris nors iš ju butu sudaves V. M. i galva), o kartu su jais bendrininku grupe veike asmenys, kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas. Netiketi aukšciau aptartais kaltinamuju parodymais teismas neturi pagrindo. Pažymetina, kad ivykio metu kaltinamieji ir veliau pasislepe nuo tyrimo R. V. bei P. V. buvo draugai. Teisiamojo posedžio metu tapo žinoma, kad R. V. yra mires. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu kaltinamieji, siekdami išvengti atsakomybes, duotu melagingus parodymus apie smurtavima prieš V. M. , jiems butu žymiai parankiau apkalbeti smurtavimu prieš V. M. jau mirusi R. V. , o ne tebesislapstanti savo drauga P. V. . Tuo tarpu kaltinamieji kaip pagrindini smurtautoja prieš V. M. nurode P. V. , kas savo ruožtu irgi patvirtina ju parodymu atitikima tikrosioms ivykio aplinkybems. Kaltinamuju parodymais taipogi nustatyta, jog užpuolimo metu kaltinamieji aktyviai smurtavo prieš V. Š. ir A. M. , tuo tarpu intensyvesnis pasislepusiu ju bendrininku smurtas prieš šiuos asmenis nenustatytas, kas taipogi patvirtina, jog V. M. muše ne kaltinamieji, kurie tuo metu buvo užimti grumtynemis su V. Š. ir A. M. , o kartu su jais veike asmenys, kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Nors byloje nenustatyta, kad kaltinamieji betarpiškai butu sudave V. M. 5 smugius i rankas bei korpusa ir padare tose srityse lengvesnius, nesusijusius su mirtimi sužalojimus, iš ko seka, jog ir šiuos sužalojimus betarpiškai padare asmenys, kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, akivaizdu, jog tokio pobudžio ir sunkumo sužalojimu padaryma visu bendrininku susitarimo ribos apeme. Kaip jau mineta, kaltininkai veike susitare sumušti vyrus ir po to visus nukentejusiuosius apiplešti. Nors V. M. užpuolimo metu girtas miegojo ir kaltininku veiksmams nekliude, mineto smurto panaudojima kaltininkams siekiant isitikinti, ar V. M. neketina priešintis turto grobimui, ju susitarimo ribos del plešimo apima, kadangi kaltininkams nusikaltimo darymo pradžioje nebuvo žinoma, ar V. M. guledamas ilsisi ir yra pasirenges priešintis, ar negali to padaryti del girtumo. Todel už šiuos pasislepusiu bedrininku veiksmus, atliktus visu bendrininku susitarimo del plešimo ribose, kuriu pasekoje V. M. buvo padaryti nežymu sveikatos sutrikdyma sukele sužalojimai, yra atsakingi ir kaltinamieji.

Nenustacius, jog V. D. , A. C. ir A. J. padare V. M. mirti sukelusius sužalojimus ar patys betarpiškai butu muše V. M. , taip pat nenustacius, kad V. D. , A. C. ir A. J. veike bendrininku grupe su dviem asmenimis, kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turedami tycia nužudyti V. M. , del kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) V. D. , A. C. ir A. J. išteisinami neirodžius, kad jie dalyvavo padarant ši nusikaltima (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Skirdamas bausmes del plešimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, ivertindamas BK 54 str. 2 d. ir 91 str. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamuju atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripažista tai, jog jie iš esmes pripažino savo kalte ir nuoširdžiai gailisi nusikalte. Kaltinamuju atsakomybe sunkinanciomis aplinkybemis teismas pripažista tai, jog jie nusikalto, veikdami bendrininku grupe ir budami apsvaige nuo alkoholio, kas neabejotinai turejo tiesiogines itakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamieji nusikalto, budami nepilnameciai – V. D. 15 m., A. C. 16 m., A. J. 17 m. amžiaus. V. D. augo sunkiomis buitinemis salygomis, tevai girtavo ir reikiamo demesio jo auklejimui neskyre, blogai lanke mokykla. A. C. be pateisinamu priežasciu praleidinejo pamokas, trukde mokymo procesui. A. J. augo nepilnoje šeimoje, motina girtavo ir reikiamo demesio jo auklejimui neskyre, taip pat blogai lanke mokykla (t. 2, b. l. 135, 186; t. 3, b. l. 41, 43). Šiame nuosprendyje aptarto nusikaltimo padarymo metu kaltinamieji dar buvo neteisti, taciau po to sistemingai dare tycinius smurtinius ir savanaudiškus nusikaltimus. Iki šio nuosprendžio priemimo V. D. buvo nuteistas 2 kartus, A. C. 5 kartus, šiuo metu jie atlikineja paskirtas laisves atemimo bausmes. Laisves atemimo bausme atliko ir A. J. , kuris iki šio nuosprendžio priemimo buvo nuteistas 3 kartus. Kaltinamieji padare ižulu tycini smurtini savanaudiška nusikaltima, brutualiai smurtaudami sužalojo nukentejusiuosius, buvo aktyvus bendrininku grupes padaryto nusikaltimo bendravykdytojai, tycinius nusikaltimus daro sistemingai, nustatyta po dvi ju atsakomybe sunkinancias ir tik po viena atsakomybe lengvinancia aplinkybe, todel visiems trims kaltinamiesiems skiriamos griežtesnes už sankcijos vidurki sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes.

V. D. paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., dalinio sudejimo budu bendrinama su 2010-11-19 Klaipedos m. apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. A. J. paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., dalinio sudejimo budu bendrinama su 2008-12-09 Klaipedos m. apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, o ši subendrinta bausme, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., dalinio sudejimo budu bendrinama su 2009-06-19 Klaipedos m. apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. paskirta subendrinta bausme. A. C. paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., dalinio sudejimo budu bendrinama su 2009-05-07 Klaipedos m. apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., 2010-07-01 Klaipedos m. apylinkes teismo nuosprendžiu A. C. pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d. paskirta subendrinta bausme ir 2010-08-31 Palangos m. apylinkes teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta bausme bendrinamos dalinio sudejimo budu. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., ši bausme dalinio sudejimo budu bendrinama su neatlikta prieš tai subendrintos bausmes dalimi.

V. Š. pareiške civilini ieškini (1 t., b. l. 56), kuriuo prašo priteisti jam 800 litu turtines žalos ir 10000 litu neturtines žalos atlyginimo. Turtine žala sudaro pagrobto laikrodžio verte 100 litu, pagrobtu akiniu nuo saules verte 50 litu, užpuolimo metu sugadintu marškiniu verte 50 litu, del patirtu sužalojimu menesi laiko buvo nedarbingas ir del to prarado 500 litu pajamu, dar 100 litu išleido vaistams. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, nedarbingumo pažymejimas V. Š. buvo tesiamas iki 2005-09-02. Nukentejusysis nurodo tuo metu dirbes UAB (duomenys neskelbtini) sandelio darbuotoju, taciau jokiu duomenu apie savo tuo metu gaunamas ir del laikino nedarbingumo prarastas pajamas nepateike ir nenurode. Nurodo, kad 5000 litu neturtines žalos sudaro jo pergyvenimai del draugo V. M. mirties, 5000 litu – jo paties patirti nepatogumai del sužalojimo ir turto praradimo.

V. Š. civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad iš nukentejusiojo buvo pagrobtas 100 litu vertes laikrodis su apyranke, užpuolimo metu prarasti 50 litu vertes saules akiniai ir sugadinti 50 litu vertes marškiniai, todel patirta turtine žala 200 litu sumoje solidariai priteisiama iš kaltinamuju. Realu, kad nukentejusysis del patirtu sužalojimu turejo gydymosi išlaidu, teismo medicinos specialisto išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad jis daugiau kaip menesi laiko buvo nedarbingas. Taciau nukentejusysis nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu ju turetu išlaidu dydi bei patirtus nuostolius del netekto darbingumo, netgi nenurode duomenu apie nagrinejamu laikotarpiu gautas darbines pajamas ir tikslu prarastu pajamu dydi. Neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ir negavus papildomos medžiagos, civilinio ieškinio del turtines žalos atlyginimo šioje dalyje negalima tiksliai apskaiciuoti, todel nukentejusiajam pripažistama teise i likusios civilinio ieškinio del turtines žalos atlyginimo dalies patenkinima, ieškinio dydžio klausima perduodant nagrineti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Iš dalies tenkintinas ir V. Š. civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo. Nukentejusysis buvo sužalotas tyciniais smurtiniais nusikalstamais kaltininku veiksmais, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, del kurio jis pakankamai ilgai gydesi ir patyre nepatogumus, emocini sukretima ir nepatogumus jis patyre ir del smurtinio jo turto pagrobimo. Prašoma priteisti 5000 litu neturtines žalos suma už aukšciau aptarta neturtine žala atitinka teisingumo, sažiningumo bei protingumo kriterijus ir besiformuojancia teismu praktika panašaus pobudžio bylose, kuomet priteisiamas neturtines žalos atlyginimas už tycini nesunku sveikatos sutrikdyma (yra netgi mažesne už paprastai tokiais atvejais priteisiamas sumas), todel ieškinys šioje dalyje yra visiškai pagristas ir tenkintinas. Kaip mineta, teismas pripažino neirodytu, jog kaltinamieji V. D. , A. C. ir A. J. nužude V. M. , todel likusioje dalyje civilinis ieškinys del neturtines žalos, susijusios su V. Š. pergyvenimais del draugo V. M. mirties, atlyginimo atmetamas (beje, V. Š. nera V. M. šeimos narys, artimas giminaitis ar kitas asmuo, kuriam istatymas numatytu teise pretenduoti i neturtines žalos atlyginima V. M. mirties atveju).

A. G. pareiške civilini ieškini (1 t., b. l. 130), kuriuo prašo priteisti jai 70 litu turtines žalos ir 3000 litu neturtines žalos atlyginimo. Turtine žala sudaro pagrobtos rankines verte 10 litu, pagrobtu raktu, kuriuos teko gaminti iš naujo, verte 20 litu, pagrobti pinigai 10 litu sumoje, kosmetines verte 30 litu. Del patirto streso patyre 3000 litu neturtine žala.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimant demesin turto, kurio pagrobima teismas pripažista irodytu, verte, atlygintinos turtines žalos dydis mažintinas iki 67 litu. Nukentejusioji buvo užpulta ir apiplešta viešoje vietoje, jos akivaizdoje buvo brutualiai smurtaujama prieš kitus nukentejusiuosius, jai paciai užpuolimo metu buvo grasinama užmušti, jeigu ji šauksis pagalbos. Todel nukentejusioji neabejotinai patyre neturtine žala (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocini sukretima), kuri turi buti atlyginta. Prašomas priteisti neturtines žalos dydis mažinamas atsižvelgiant i tai, jog betarpiškai prieš nukentejusiaja fizinis smurtas nebuvo naudojamas ir ji sužalojimu nepatyre, iš nukentejusiosios buvo pagrobtas nedideles vertes turtas, kurio netekimas neturejo ženklios itakos jos bendravimo galimybiu sumažejimui. Remiantis teisingumo, sažiningumo bei protingumo kriterijais ir besiformuojancia teismu praktika priteisiant neturtines žalos atlyginima panašaus pobudžio bylose, nukentejusiajai A. G. iš kaltinamuju solidariai priteisiamas 1000 litu dydžio neturtines žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teiseju kolegija

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 180 str. 1 d., ir nubausti ji laisves atemimu trejiems metams ir šešiems menesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šia bausme dalinio sudejimo budu subendrinti su Klaipedos m. apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metu 2 menesiu laisves atemimo bausme, ir galutinai nubausti V. D. laisves atemimu penkeriems metams. Bausme skirti atlikti pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2010-11-10, i bausmes laika iskaityti suemimo laika nuo 2005-08-16 iki 2005-08-28, ir pagal ankstesni nuosprendi atlikta 9 menesiu (nuo 2008-12-30 iki 2009-09-30) laisves apribojimo bausme, viena laisves atemimo diena prilyginant dviem laisves apribojimo dienoms. Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti suemima.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 180 str. 1 d., ir nubausti ji laisves atemimu trejiems metams ir šešiems menesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šia bausme dalinio sudejimo budu subendrinti su Klaipedos m. apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metu 10 menesiu laisves apribojimo bausme, ir paskirti subendrinta ketveriu metu laisves atemimo bausme. I šios bausmes laika iskaityti sulaikymo laika nuo 2005-10-05 iki 2005-10-07, ir pagal ankstesni nuosprendi atlikta 6 menesiu 12 dienu (nuo 2008-10-14 iki 2009-04-26) laisves apribojimo bausme, viena laisves atemimo diena prilyginant dviem laisves apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šios bausmes neatlikta dali 3 metus 8 menesius ir 22 dienas laisves atemimo dalinio sudejimo budu subendrinti su Klaipedos m. apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. paskirta subendrinta 1 metu laisves atemimo bausme, ir galutinai nubausti A. J. laisves atemimu ketveriems metams ir trims menesiams. Bausme skirti atlikti pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2009-04-27. Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti suemima.

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 180 str. 1 d., ir nubausti ji laisves atemimu trejiems metams ir šešiems menesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šia bausme dalinio sudejimo budu subendrinti su Klaipedos m. apylinkes teismo 2009 m. gegužes 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metu 1 menesio 16 dienu laisves atemimo bausme, ir paskirti subendrinta šešeriu metu laisves atemimo bausme. I šios bausmes laika iskaityti sulaikymo laika nuo 2005-08-16 iki 2005-08-18, pagal ankstesni nuosprendi atlikta bausmes laika nuo 2006-01-05 iki 2006-01-07, nuo 2006-03-30 iki 2008-08-27, nuo 2009-08-27 iki 2010-06-30 ir nustatyti, kad neatlikta šios bausmes dalis yra 2 metai 8 menesiai 23 dienos laisves atemimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., Klaipedos m. apylinkes teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d. A. C. paskirta subendrinta 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme dalinio sudejimo budu subendrinti su Palangos m. apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta 1 metu 2 menesiu laisves atemimo bausme, ir nustatyti subendrinta dveju metu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šia bausme dalinio sudejimo budu subendrinti su neatlikta 2 metu 8 menesiu 23 dienu ankstesnes laisves atemimo bausmes dalimi, ir galutinai nubausti A. C. laisves atemimu ketveriems metams. Bausme skirti atlikti pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2010-07-01, i bausmes laika iskaityti sulaikymo laika nuo 2009-07-27 iki 2009-07-29. Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo paskirti suemima.

V. D. , A. C. ir A. J. del kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti neirodžius, kad jie dalyvavo padarant šia nusikalstama veika (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentejusiojo V. Š. civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti V. Š. iš nuteistuju V. D. , A. C. ir A. J. solidariai 200 litu turtines žalos atlyginimo. Likusioje dalyje pripažinti nukentejusiajam V. Š. teise i civilinio ieškinio del turtines žalos atlyginimo patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.

Nukentejusiojo V. Š. civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti V. Š. iš nuteistuju V. D. , A. C. ir A. J. solidariai 5000 litu neturtines žalos atlyginimo. Likusioje dalyje V. Š. civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo atmesti.

Nukentejusiosios A. G. civilini ieškini tenkinti iš dalies, ir priteisti A. G. iš nuteistuju V. D. , A. C. ir A. J. solidariai 67 litus turtines ir 1000 litu neturtines žalos atlyginimo. Likusioje dalyje A. G. civilini ieškini atmesti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo jo nuorašo iteikimo dienos apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma.