Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus įgaliotai atstovei R. K.,

dalyvaujant suinteresuoto asmens H. B., kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti, atstovei advokatei A. N.

suinteresuoto asmens Didvyžių socialinės globos namų kuriuos prašoma skirti globėju, atstovui advokato padėjėjui E. U.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui H. B., kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti, nustatyti globą ir paskirti globėją bei turto administratorių,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl neveiksniu pripažinto H. B. neveiksnumo peržiūrėjimo pagal tam tikras sritis, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – H. B., kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti, R. B., D. S., kuriuos prašoma skirti turto administratoriumi, Didvyžių socialinės globos namai, kuriuos prašoma skirti globėju.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-02064-05 H. B. pripažinta neveiksniu dėl psichinės ligos. To paties teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartimi jam nustatyta globa ir jo globėja ir turto administratore Nerija E. B. (b. l. 13,14). 2018 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nerija E. B. atleista nuo neveiksnaus H. B. globėjos ir turto administratorės pareigų ir paskirta L. A. H. B. globėja ir turto administratore (b. l. 15-16 ). L. A. (duomenys neskelbtini). mirė (b. l. 18). 2020 m. spalio 27 d. H. B. išsiųstas į Didvyžių socialinės globos namus (b. l. 10-11). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra įregistruota H. B. sudarytų sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus, bei išankstinių nurodymų (b. l. 30 ).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.5 str. asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. CK 2.10 str. 1 d. nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 (TAR, 2015-04-10, Nr. 5573) 72 str. reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 str. 5 d., įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 str. išdėstyto CK 2.10 str. 4 d. nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga. Atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, nesikreipus per 1 metus į teismą globėjai, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo H. B. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų sritis, kuriose jis būtų pripažįstamas neveiksniu.

Į bylą pateikta 2021 m. kovo 24 d. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos Mildos Blažaitienės išvada Nr. 22 dėl H. B. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodoma, kad H. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus visose tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 19-20).

Byloje nėra duomenų, kad H. B. psichinė būklė po 2002 m. vasario 6 d. teismo sprendimo pagerėjo. Suinteresuotas asmuo H. B. teismo posėdyje negalėjo duoti paaiškinimo dėl savo psichinės būklės, kadangi remiantis ekspertizės aktu (b. l. 56-61 ) jis negali tinkamai priimti ir suvokti procesinių dokumentų, jis nesupras proceso esmės, negalės teismui pateikti objektyvių paaiškinimų. Taip pat teismo posėdyje H. B. atstovė advokatė A. N. paaiškino, kad jo būklė nepagerėjusi nuo 2002 m .vasario 6 d. teismo sprendimo. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos Mildos Blažaitienės 2021 m. kovo 24 d. išvadoje Nr. 22 taip pat nurodoma, kad asmuo negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 19-20). Teismo psichiatrijos 2021 m. liepos 7 d. – liepos 9 d. akte Nr.(duomenys neskelbtini)2021 taip pat nurodyta, kad H. B. nustatytas vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas, dezorientuotas laike ir vietoje, stebimas ryškus atminties nusilpimas, mąstymo klampumas, mąstymo tempo sulėtėjimas, kritikos stoka. Neturi orientacijos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ryškios atminties spragos, stebimos reminiscencijos. Haliucinacijų ir kliedėjimo idėjų neišpasakoja. H. B., konstatuota įgyta silpnaprotystė- Demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis. Šiuo metu H. B., nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Šiuo metu H. B., nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan., 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.; 6) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo H. B. pripažintas neveiksniu, keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse - turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje steigiant juridinius asmenis, būnant juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla; bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros, savitvarkos įgūdžių srityje, asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), darbo teisinių santykių, gebėjimo kreiptis į teismą ar viešo administravimo institucijas, išskyrus dėl globėjo, turto administratoriaus ir rūpintojo veiksmų (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 .)

H. B. veiksnumas asmeninių neturtinių santykių srityse – šeimos santykių; politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje; neapribotinas. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Teismų praktikoje laikoma, kad kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, jog nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios. Atsižvelgiant į paminėta, H. B. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); taip pat į aprašą neįtrauktoje politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam).

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo (CPK 493 straipsnio 1 dalis).

H. B. šioje byloje teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių santykių srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityse, išvardintose ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, 10 punkte, todėl jam imperatyviai nustatytina globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3.277 straipsnio 1 dalis), bei skirtinas globėjas. Byloje surinkti visi tam reikalingi rašytiniai įrodymai (CPK 505 straipsnio 1 dalis, 506 straipsnio 1 dalis).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, esantis byloje pareiškėju, pareiškime siūlo globėju skirti Didvyžių socialinės globos namus, o turto administratorių skirti H. B. brolį R. B.. (b. l. 1-2). Suinteresuotas asmuo Didvyžių socialinės globos namai sutinka būti H. B. globėju (b. l. 47-48). Su tuo sutinka neveiksniu ir ribotai veiksniu pripažinto H. B. atstovė advokatė. Šiuo metu H. B. gyvena Didvyžių socialinės globos namuose, kitų asmenų norinčių globoti H. B. nėra. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgus į suinteresuotų asmenų paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad H. B. nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, dėl ko jam reikalinga nuolatinė globa visose srityse, kuriose jam nustatytas neveiksnumas. Didvyžių socialinės globos namai iki šiol tinkamai rūpinasi neveiksniu H. B., gali ir toliau tinkamai atlikti globėjo pareigas, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens teises ir interesus, jie skirtini H. B. globėju (CPK 491, 505 - 508 straipsniai). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius turi įstatyminę pareigą kontroliuoti, kaip globėjas atlieka savo funkcijas, reikalui esant kreiptis į teismą dėl globėjo pakeitimo.

CK 3.245 straipsnio 1 dalyje ir CPK 493 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą (pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2447-264/2014). Tuo tarpu kito, nei globėjas, asmens skyrimas turto administratoriumi siejamas su galimybės užtikrinti kokybišką turto, kuriam būtina speciali priežiūra, valdymą buvimu (pvz., Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-580-343/2009).

Pareiškėjas H. B. turto administratoriumi prašo paskirti ne H. B. globėją – Didvyžių socialinės globos namus, bet kitą asmenį – R. B., kuris yra H. B. brolis. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. priklauso asmenų stebimų dėl psichikos sutrikimo registrui ir yra psichikos sveikatos centro pacientas. R. B. serga lėtine psichikos liga, jam buvo taikytas priverstinis ambulatorinis stacionarinis ir ambulatorinis gydymas (b. l. 90). 2021 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi R. B., perduotas jo motinai D. S., įpareigojant ją rūpintis sūnumi. CK 4.239 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. B. negali būti paskirtas neveiksniu pripažinto pagal tam tikras sritis H. B. turto administratoriumi, kadangi jis pats turi sveikatos sutrikimų, jo liga yra nepagydoma, galimi jo būklės pablogėjimai, jis teismo nutartimi perduotas rūpintis savo motinai, todėl pablogėjus jo sveikatai jis tinkamai gali neužtikrinti turto išsaugojimo ir priežiūros, be to už savo veiksmus gali ir neatsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Sutinka ir prašo būti paskirta H. B. turto administratore R. B. motina D. S., kuri buvo H. B. tėvo sutuoktinė. D. S. neturi sveikatos problemų, neteista, neturi ir administracinių nuobaudų, įsipareigoja jai suteiktomis teisėmis naudotis sąžiningai, tinkamai vykdyti turto administratoriaus pareigas, laikytis įstatymų ir nepažeisti savininko interesų. H. B. globėjas – Didvyžių socialinės globos namai prieštaravimų tam, kad D. S. būtų paskirta H. B. turto administratore, taip pat neišsakė. Kiti suinteresuoti asmenys taip pat išsakė savo poziciją, kad neprieštaraus, jei H. B. turto administratore būtų paskirta D. S.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nenustatyta jokių kliūčių D. S. skirti H. B. turto administratore, priešingai, manytina, kad D. S., sugebės užtikrinti kokybišką H. B. turto valdymą ir priežiūrą.

Globėjui ir turto administratorei išaiškintinos jų teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis, CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0064-05, ir pripažinti H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį Didvyžių socialinės globos namuose, neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje steigiant juridinius asmenis, būnant juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla;

asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros, 2) savitvarkos įgūdžių srityje 3) asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), 4) darbo teisinių santykių, 5) gebėjimo kreiptis į teismą ar viešo administravimo institucijas, išskyrus dėl globėjo, turto administratoriaus ir rūpintojo veiksmų

Paskirti H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Didvyžių socialinės globos namuose, adresu Beržų g. 2, Augalų k., Vilkaviškio r. sav., globėju Didvyžių socialinės globos namus, juridinio asmens kodas 190792165, juridinio asmens buveinė - Beržų g. 2, Augalų k., Vilkaviškio r. sav. nustatant, kad jis kaip globėjas veikia tose srityse, kuriose H. B. pripažintas neveiksniu ir kuriose jam nustatyta globa.

Globos vietą nustatyti globotinio H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje Didvyžių socialinės globos namuose, Beržų g. 2, Augalų k., Vilkaviškio r. sav.

Paskirti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto asmens – H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Didvyžių socialinės globos namuose, adresu Beržų g. 2, Augalų k., Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav., turto administratore, nustatant turto visiško administravimo rūšį.

Globėjui Didvyžių socialinės globos namams ir turto administratorei D. S. išaiškinti jų teises ir pareigas:

Globėjas ir rūpintojas yra globotinio ir rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų ir rūpintojų veiklą prižiūri globos ir rūpybos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas ir rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas ar rūpintojas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas ar rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio ar rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio ar rūpintinio daiktinės teisės. Globėjas, rūpintojas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CPK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu, jeigu šis nesutinka, būtinas teismo leidimas, išskyrus, kai dovanotino turto vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo turi teisę priimti jam skirtas dovanas su rūpintojo sutikimu, jeigu rūpintojas neduoda leidimo, jį gali duoti rūpintinio prašymu jį gali išduoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, jeigu ribotai veiksnus asmuo priima simbolines dovanas, neviršinančias vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjusio sprendimo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.