Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R.B. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarties teismo iniciatyva pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-32-743/2009 suinteresuotiems asmenims A.B., B.B., R.B. dėl globos nustatymo A.B., globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi (b.l. 2-3), atsižvelgdamas į tai, kad to paties teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-281-743/2008 (b.l. 4) A.B. buvo pripažinta neveiksnia, iškėlė civilinę bylą dėl globos A.B. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Fiziniam asmeniui praradus civilinį veiksnumą, t.y. galimybę įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, susidariusiam teisiniam vakuumui pašalinti teismo tvarka paskiriami asmenys, kurie pasirūpintų tiek pačiu neveiksniuoju, tiek ir jo turtu, atitinkamai tai yra globėjas ir turto administratorius. Vadovaujantis CK 3.245 str. 1 d., turto administratoriumi gali būti skiriamas tiek globėjas, tiek ir kitas asmuo, kuriam taikytini CK III knygoje įtvirtinti globėjui taikomi apribojimai bei CK IV knygoje įtvirtinti reikalavimai turto administratoriui. CK 3.240 str. nurodyta, jog globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globėjas skiriamas atsižvelgiant į jo moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas, santykius su globotiniu ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.242 str. 3 d.). CK 4.242 str. 2 d., 4.243 str. nurodyta, kad turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams. Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą. Vertinant turto administratore paskirtos B.B. tinkamumą atlikti jai priskirtas pareigas, akivaizdu, jog ji rūpinasi ir prižiūri neveiksnia tapusią A.B., vienintelė sutiko būti paskirta jos globėja, šiam paskyrimui pritarė išvadas teisme davusios institucijos. To paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą, kito, nei globėjas, asmens skyrimas administratoriumi sietinas su galimybės užtikrinti kokybišką turto, kuriam būtina speciali priežiūra (pvz. įmonės), valdymą. Atskirajame skunde pateikiamas vienintelis argumentas, kuris, anot apelianto, pagrindžia paskirtosios administratorės netinkamumą atlikti jai priskirtas funkcijas, jog, gyvendama kitoje vietovėje, paskirtoji administratorė negalės tinkamai prižiūrėti administruotino turto. Toks argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis CK 4.239 str. 1 d., administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti ar jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Tokios pareigos, atsižvelgiant į tai, jog globotinė administruotinu turtu nesinaudoja, bei aukščiau nurodytą nuostatą, jog turtas negali būti naudojamas paties administratoriaus interesams tenkinti, jokiu būdu nepatvirtina, jog administratorius turi pats naudotis administruojamu turtu arba, niekam juo nesinaudojant, tiesiog prižiūrėti, jog neblogėtų turto būklė. Administruojamas turtas, atsižvelgiant į neveiksnios savininkės interesus, gali būti perduodamas tretiesiems asmenims naudotis civilinių nuomos ar panaudos teisinių santykių pagrindu. Tokiems santykiams sukurti nėra būtina, jog administratorius gyventų toje pačioje vietovėje. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į tai, jog jokių kitų B.B. netinkamumo atlikti administratorės pareigas faktų apeliantas nepateikė, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad B.B. negali būti A.B. turto administratore. Iš kitos pusės, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl paties apelianto elgesio bei jo įvardijamų administratoriaus pakeitimo tikslų atitikimo neveiksnios turto savininkės interesams. 2008 m. kovo 27 d. kreipimesi į Lazdijų rajono apylinkės prokuratūrą (b.l. 4, civilinė byla Nr. 2-281-743/2008) apeliantas nurodė, jog administruotiname name nėra vandentiekio, kanalizacijos, tuo tarpu jis pats gyvena vieno kambario bute su dar trimis asmenims, todėl negali tinkamai atlikti rūpintojo pareigų ir prašo ne tik pripažinti A.B. neveiksnia, bet ir sutinka, jog globėja būtų paskirta B.B., o jis būtų atleistas nuo rūpintojo pareigų. Be to, nagrinėjamoje byloje pateiktame prašyme (b.l. 23-24) apeliantas taip pat nurodė, kad administruotinas turtas testamentu paliktas jo tėvui, todėl jo paskyrimas turto administratoriumi padėtų išvengti interesų konflikto tarp jo ir jo dėdės. Atskirajame skunde apeliantas neginčija B.B. paskyrimo A.B. globėja, ginčija tik nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo. Tokia apelianto pozicija patvirtina, jog rūpintis neveiksniąja turto savininke apeliantas nenori, galimybės gyventi kartu su ja administruotiname name ir ją prižiūrėti apeliantas nematė, į administruotiną namą persikraustė tik savininkei išsikrausčius, juo naudotis ir jį valdyti nori ne A.B., bet išskirtinai vien tik savo interesais, tikėdamasis ateityje įgyti nuosavybės teisę į administruotiną turtą. Tuo būdu pats apeliantas tiesiogiai patvirtino, jog jo ketinimai niekuo nesusiję su turto savininkės interesų apsauga, o siekis tapti turto administratoriumi orientuotas į jo paties interesų apsaugą nuo galimai jam nepalankių paskirtosios administratorės ir jos sutuoktinio, kuris taip pat pretenduoja į administruotino turto dalį, veiksmų. Tokia apelianto pozicija leidžia daryti išvadą, jog jis tikrai nėra tinkamesnis būti A.B. turto administratoriumi už paskirtąją administratorę B.B., bei pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas ginčą dėl administratoriaus kandidatūros išsprendė tinkamai, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.