- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-2447-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03179-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- N. M.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Alytus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1762-652/2014 pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą asmeniui, pripažintam neveiksniu, D. M., suinteresuotam asmeniui N. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo neveiksniam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu pripažino D. M. neveiksniu (civilinės bylos Nr.2-617-652/2014 b. l. 72 – 73). 2014 m. kovo 26 d. pradėta byla dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus D. M. paskyrimo (civilinės bylos Nr.2-617-652/2014 b. l. 75).
Šalies argumentai
Pareiškėja A. P. prašo nustatyti globą ir ją paskirti neveiksnaus asmens D. M. globėja ir turto administratore. Paaiškino, kad su D. M. susituokė 2010-05-07 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, kad santuokoje su D. M. vaikų neturi. Nurodė, kad yra pasiryžusi atlikti globėjos ir turto administratorės pareigas. Paaiškino, kad ir šiuo metu tvarko įvairius sutuoktinio įmonės reikalus, teikia išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui iš pirmosios santuokos, taip pat duoda sutuoktinio motinai N. M. pinigų, kuri ruošia maistą sūnui. Nurodė, kad yra dirbanti, tačiau užtikrintų sutuoktinio globą, pasinaudodama institucijų paslaugomis. Paaiškino, kad nesutinka, jog N. M. atliktų globėjos pareigas, nes yra agresyvi, smurtavo jos atžvilgiu, mano, kad smurtauja ir sūnaus atžvilgiu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. M. paaiškino, kad ji yra neveiksnaus asmens D. M. motina, kad jis yra jos vienintelis sūnus, kad ji gyvena viena. Nurodė, kad ji lanko sūnų, jam gamina maistą, mankština. Mano, kad sūnaus būklė po truputį gerėja. Nurodė, kad Palangoje reabilitacijos centre su sūnumi prabuvo 54 dienas. Pabrėžė, kad su sūnumi reikia daug bendrauti, kad gerėtų jo būklė. Mano, kad jos sveikatos būklė leidžia jai atlikti globėjos pareigas, tuo tarpu A. P. yra labai užsiėmusi darbe, visuomenine veikla, turi nepilnametį sūnų, todėl jos galimybės globoti sutuoktinį yra ribotos, kad sutuoktinį liepos mėnesį aplankė tik du kartus, pabūdama 10 minučių. Su pareiškėjos A. P. kaltinimais dėl smurtavimo nesutinka. Prašė jos prašymą dėl globėjos paskyrimo patenkinti, o pareiškėjos atmesti.
Neveiksnaus asmens D. M. atstovas advokatas S. Š. mano, kad D. M. sutuoktinė gali geriau atlikti globėjos pareigas, o N. M. ir toliau, kaip sūnaus motina, gali jį lankyti ir rūpintis.
Socialinės paramos skyriaus atstovė palaikė duotą rašytinę išvadą, kurioje nurodyta, kad tiek pareiškėja A. P., tiek suinteresuotas asmuo N. M. yra tinkamos globoti neveiksnų D. M.. Išvadoje nurodyta prielaida, kad slaugant D. M. namuose, artimesnė aplinka būtų pareiškėjai A. P. priklausančiame bute.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjos A. P. pareiškimą tenkino iš dalies – nustatė asmeniui, pripažintam neveiksniu, D. M. globą ir paskyrė jo motiną N. M. D. M. globėja ir D. M. turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore. Taip pat paskyrė pareiškėją A. P. asmens, pripažinto neveiksniu, D. M. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto administratore.
Teismas nustatė, kad ginčas kyla dėl globėjo paskyrimo, nes pareiškėja A. P. prašo ją paskirti D. M. globėja ir turto administratore, o suinteresuotas asmuo N. M. prašo ją paskirti tik D. M. globėja, sutinka, kad pareiškėja A. P. būtų paskirta turto administratore. Iš pateiktų medicininių pažymėjimų matyti, kad pareiškėja A. P. ir suinteresuotas asmuo N. M. pagal sveikatos būklę abi gali atlikti globėjos pareigas, atitinka keliamus reikalavimus globėjai ir turi galimybę įgyvendinti globėjos pareigas. Iš buities tyrimo aktų matyti, kad, reikalui esant, abiejų pretendenčių butuose būtų galima tinkamai slaugyti D. M., t. y. abi pretendentės gali sudaryti geras, tinkamas sąlygas slaugai.
Teismas nesutiko su Socialinės paramos skyriaus argumentu, kad A. P. bute jam būtų artimesnė aplinka nei motinos bute. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens N. M. argumentu, kad, artimo žmogaus pastovus buvimas šalia D. M. teigiamai veikia jo sveikatą. Atsižvelgiant į byloje esančias faktines aplinkybes teismas darė išvadą, kad pati pareiškėja A. P. dėl savo užimtumo faktiškai negalėtų daug laiko skirti neįgaliam sutuoktiniui D. M.. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo N. M. yra 68 metų pensininkė, tiek pagal sveikatos būklę, tiek pagal moralines savybes, kurios iš esmės vertintinos ryšium su jos požiūriu į sūnų D. M., turi didesnes galimybes rūpintis neveiksnaus asmens globa. Manytina, kad D. M. motina sugebės išspręsti ir kitus klausimus, susijusius su D. M. globa, t. y. įgyvendins, apsaugos ir apgins neveiksnaus sūnaus teises ir interesus, todėl ją paskyrė D. M. globėja, kuri tvarkys dalį D. M. turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa.
Teismas konstatavęs, kad esant konfliktinei situacijai tarp pareiškėjos A. P. ir suinteresuoto asmens N. M., t. y. D. M. artimųjų nėra tikslinga suteikti vienam asmeniui globos ir turto administravimo teisių, sprendė, kad minėtų teisių išskaidymas labiau atitiks neveiksnaus asmens interesus ir neleis kiekvienai iš šalių piktnaudžiauti savo teisėmis bei neleis kito asmens atriboti nuo globotinio. Todėl pareiškėją A. P. paskyrė neveiksnaus asmens D. M. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto administratore, o jo motiną N. M. globėja ir D. M. turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ( b. l. 108 – 113) pareiškėja A. P. prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir dalyje dėl D. M. globėjos paskyrimo nutartį išdėstyti taip: „Nustatyti asmeniui, pripažintam neveiksniu D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), globą ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir D. M. turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore, paskirti jo sutuoktinę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantės teigimu, teismas globos teisinį institutą prilygino neįgalaus asmens slaugai ir priežiūrai, tam suteikdamas ypatingą reikšmę, vadovaujantis išskirtinai suinteresuoto asmens N. M. paaiškinimais. Teismas neteisingai vertino apeliantės ir suinteresuoto asmens N. M. asmenines savybes, sveikatos būklę, amžių, apeliantės ir suinteresuoto asmens emocinį ryšį su D. M.. N. M. dėl bendrų susirgimų yra nustatytas neįgalumas, tačiau vedama savanaudiškų paskatų, ji atsisakė invalidumo pensijos, taip siekdama gauti didesnę senatvės pensiją. Vertinant N. M., kuri gyvena viena, amžių ir sveikatos būklę, kyla pagrįstų abejonių, ar ji galės užtikrinti savo sūnaus interesus ir tinkamai juo pasirūpinti. Jeigu pačiai motinai atsirastų sveikatos problemų, jos sūnus būdamas N. M. namuose negalėtų savarankiškai pakviesti pagalbos. Pažymėtina, kad N. M. buvo gydoma stacionarinėje psichikos sveikatos priežiūros gydymo įstaigoje dėl psichinės ligos. Be to, šio suinteresuoto asmens atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuris akivaizdžiai charakterizuoja ją, kaip nesugebančią suvaldyti savo emocijų bei agresijos protrūkių. Taip pat Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu N. M. yra įpareigota dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
2. Nesuprantama, kaip, esant sveikam ir darbingam sutuoktiniui, kuris tinkamai rūpinasi ir turi visas galimybes ateityje rūpintis visais be išimties neįgaliojo sutuoktinio interesais, užtikrinti tiek bendrų, tiek ir asmeninių jo interesų apsaugą ir įgyvendinimą, teismas nemotyvuotai, neatsižvelgdamas į rašytinius įrodymus, kitus objektyvius duomenis, priima nutartį atskirti sutuoktinius vieną nuo kito, globėja paskirdamas neįgaliojo sutuoktinio motiną, nors jis su ja negyvena sulaukęs pilnametystės, jų nesieja ir negali sieti ypatingai artimi emociniai ryšiai, kuriuos teismas laiko stipresniais už sutuoktinių tarpusavio ryšius. Sutuoktinis, su kuriuo neveiksnus asmuo kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, prisiėmė bendrus įsipareigojimus bei prievoles, gali labiau suprasti ir žinoti neveiksnaus sutuoktinio interesus, maksimaliai tinkamiau užtikrinti tokių interesų įgyvendinimą bei apsaugą
3. Teismas, D. M. globėja paskirdamas jo motiną N. M., suteikia ypatingą reikšmę išskirtinai motiniškiems jausmams, juos iškeliant aukščiau už sutuoktinių bendrus interesus ir jausmus, o taip pat už objektyvias aplinkybes, kurių teismas net gi nevertina. Teismas prioritetu laiko ne neveiksnaus asmens interesų apsaugą ir teisių įgyvendinimo užtikrinimą, tačiau jo motinos ambicijų būti arčiau sūnaus realizavimą. Teismas klaidingai nurodo, kad D. M. ir N. M. sieja artimesnis ryšys. Pažymėtina, kad daugiau kaip ketverius metus ji nuolat gyveno ir dirbo Vokietijoje, todėl jos ryšiai su sūnumi apskritai buvo nutrūkę, ji nežino ir negali žinoti sūnaus gyvenimo aplinkybių.
4. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į suinteresuotų asmenų D. M. atstovų paaiškinimus bei Alytaus miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus darbuotojų išvadą, kurie paaiškino, kad D. M. sutuoktinė, įvertinus jos amžių, sveikatos būklę, asmenines savybes, išsilavinimą, tai, kad su D. M. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, galės tinkamiau ir geriau užtikrinti D. M. interesų apsaugą ir jo teisių įgyvendinimą.
5. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad N. M. nuolat būna šalia D. M. ir tai teigiamai veikia jo sveikatą. Pažymėtina, kad N. M. yra leidžiama gydymo įstaigoje būti tik lankymo valandomis, D. M. sveikatos priežiūrą, jo slaugą ir maitinimą tinkamai užtikrina gydymo įstaigos personalas, todėl asmuo, kuris neturi jokio medicininio išsilavinimo ir neišmano atitinkamų medicininių ar slaugos dalykų, be profesionalaus med. personalo priežiūros atliekantis bet kokias procedūras, mankštos pratimus, netinkamai maitindamas ligonį ar kitokiais veiksmais, gali tik pakenkti ligoniui, ką akivaizdžiai patvirtina N. M. netinkamas elgesys su sūnumi, kuomet jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poakio sužalojimo.
6. Teismas nevertino aplinkybių, jog apeliantė apmokėjo visas D. M. transportavimo išlaidas į Palangos reabilitacijos centrą ir iš jo atgal į (duomenys neskelbtini) ligoninę, taip pat pervedė N. M. nemažą pinigų sumą, kurią ji galėjo naudoti savo nuožiūra. Šių pinigų panaudojimo tikslingumui pagrįsti N. M. teismui nepateikė jokių dokumentų. Byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad apeliantė apmokėjo ir papildomas dienas Palangos reabilitacijos centre, lankė sutuoktinį gydomą Palangos reabilitacijos centre.
7. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad jos darbinė veikla ir užimamos pareigos gali trukdyti tinkamai atlikti globėjos pareigas, kadangi globa - tai nėra vien slauga ir ligonio priežiūra. Mano, kad jos išsimokslinimas ir geresnis teisinių dalykų išmanymas užtikrintų tinkamesnį globėjos pareigų, susijusių su neveiksnaus sutuoktinio teisėtų interesų apsauga, vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nutarties dalis dėl pareiškėjos A. P. paskyrimo asmens, pripažinto neveiksniu, D. M. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto administratore nėra apskųsta, įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies nepasisako.
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas nustatė asmens, pripažinto neveiksniu, D. M. globą ir paskyrė jo motiną N. M. globėja ir turtinių bei neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore.
Globa nustatoma siekiant apsaugoti neveiksnaus pilnamečio asmens teises ir interesus (CK 3.238, 3.242, 3.245 str., 3.277 str. 1 d.). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 str. 1d.).
Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija tuo aspektu, kad teismo priimta nutartis vadovaujantis išskirtinai suinteresuoto asmens N. M. paaiškinimais, visiškai nevertinant ir neimant domėn kitų byloje esančių objektyvių rašytinių įrodymų bei apeliantės, suinteresuoto asmens D. M. atstovų, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistės paaiškinimų, neteisingai vertinant apeliantės ir suinteresuoto asmens N. M. asmenines savybes, sveikatos būklę, amžių bei emocinį ryšį su D. M.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
Pažymėtina, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmos instancijos teismas skirdamas suinteresuotą asmenį N. M. D. M. globėja nors ir nurodė, kad ji 68 metų amžiaus pensininkė ir kad sugebės išspręsti klausimus susijusius su globa, tačiau teismas nevertino ir nesvarstė ar tokio amžiaus asmens fizinė būklė leis tinkamai atlikti globėjos funkcijas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvados matyti, kad D. M. yra gulintis ir nekalbantis ligonis, todėl yra visiškai priklausomas nuo jį slaugančio asmens (b. l. 12). Atsižvelgiant į tai, mažai tikėtina, kad N. M. dėl amčžiaus ir dėl sveikatos būklės galės tinkamai pasirūpinti D. M. globa. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į buities tyrimo akte ( b. l. 76) nurodytus duomenis, kad N. M. gali sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas D. M., tačiau abejotina ar šis butas jam būtų toks artimas namų aplinkai kaip paskutinė jo gyvenamoji vieta. Todėl atsisakius specializuotos įstaigos teikiamų paslaugų, apeliantės ir jo sutuoktinio D. M. būstas būtų jam įprastas ir savas.
Pirmos instancijos teismas spręsdamas, kad didesnes galimybes rūpintis neveiksnaus asmens globa turi N. M. rėmėsi tik tuo, kad pareiškėja A. P. dėl savo užimtumo faktiškai negalėtų daug laiko skirti neįgaliam sutuoktiniui D. M.. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka. Pažymėtina, kad globa - tai nėra vien slauga ir ligonio priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad neveiksnus asmuo D. M. yra gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Apeliantė yra darbingo amžiaus, išsimokslinusi, todėl geresnis teisinių dalykų išmanymas užtikrintų tinkamesnį globėjos pareigų, susijusių su neveiksnaus sutuoktinio teisėtų interesų apsauga, vykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kodėl nesivadovavo suinteresuotų asmenų D. M. atstovų paaiškinimais bei Alytaus miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus darbuotojų išvada, kurie paaiškino, kad D. M. sutuoktinė, įvertinus jos amžių, sveikatos būklę, asmenines savybes, išsilavinimą, tai, kad su D. M. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, galės tinkamiau ir geriau užtikrinti D. M. interesų apsaugą ir jo teisių įgyvendinimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą yra įtvirtinta bei saugoma tiek nacionalinių (Konstitucijos 22 straipsnis), tiek tarptautinių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) teisės aktų. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Tokia teisė įtvirtinta ir Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Pažymėtina, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nuolatiniai ir glaudūs sutuoktinių ryšiai patenka į šeimos gyvenimo sampratą ir yra saugomi pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr., pvz., mutatis mutandis Sisojeva and Others v. Latvia, no. 60654/00, 15 January 2007). Kai sprendžiamas neveiksnaus pripažinto susituokusio asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimo klausimas, būtina atsižvelgti į tai, kad sutuoktinių šeimos gyvenimas gali būti užtikrinimas tada, kai sutuoktiniai neišskiriami, jeigu nėra labai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinama juos atskirti. Šeiminiai ryšiai savaime (per se) yra vertybė, kurios apsaugą garantuoja nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Ta aplinkybė, kad sutuoktiniai dėl objektyvių priežasčių (pvz., sveikatos būklės) negali visapusiškai bendrauti įprastai kalbėdami ar kartu veikdami, dar nereiškia, jog jų tarpusavio bendravimas, buvimas kartu apskritai yra nereikalingas ir neturi reikšmės bei prasmės nė vienam jų ir kad dėl to jų teisė į šeimos gyvenimo gerbimą neturėtų būti ginama ar kad ji gali būti varžoma. Dėl ilgo bendro gyvenimo tarp sutuoktinių susiklosto prieraišumo, saugumo ir geros savijautos būnant greta vienas kito jausmai. Jie yra vertingi kiekvienam jų. Jeigu asmenys tokius santykius ir savo jausmus, būsenas ar savijautas sugeba vertinti ir perteikti, pageidauja tokio pobūdžio ryšių, tai į jų nuomonę ir vertinimą teismas turi atsižvelgti ir laikyti vienu kriterijų, sprendžiant dėl asmens globėjo parinkimo ar gyvenamosios vietos nustatymo. Galimybė paskirti globėją, kuris turi galimybių prižiūrėti sutuoktinius jų neišskiriant, yra teisiškai reikšminga ir svarbi aplinkybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2012).
Taigi, teismas, spręsdamas dėl globėjo paskyrimo, privalėjo neapsiriboti vien tik globos buitinių sąlygų ir pretendentų į globėjus asmeninių savybių palyginimu. Net ir nustačius, kad N. M. turi didesnes galimybes rūpintis neveiksnaus asmens globa, tačiau ši aplinkybės negali būti pripažinta lemiama, nustačius, kad taip būtų atskirti sutuoktiniai – apeliantė A. P. ir D. M.. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teismas, D. M. globėja paskirdamas jo motiną N. M., suteikia ypatingą reikšmę išskirtinai motiniškiems jausmams, juos iškeliant aukščiau už sutuoktinių bendrus interesus ir jausmus. Nagrinėjamu atveju N. M. ir jos sūnaus bendras gyvenimas yra pasibaigęs, kadangi D. M. ir A. P. 2010 m. gegužės 7 d. yra įregistravę santuoką. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai apsigyveno apeliantei nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame vedė bendrą ūkį. Pirmos instancijos teismas globėja paskirdamas N. M. visiškai nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos ir pažeidė neveiksnaus asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Teismas atskyrė sutuoktinius vieną nuo kito, globėja paskirdamas neįgaliojo sutuoktinio motiną, nors jis su ja negyvena, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad juos sieja ypatingai artimi emociniai ryšiai. Pirmosios instancijos teismo išvada D. M. globėja skirti jo motiną N. M. yra nepagrįsta, kadangi nustačius globą susituokusiam asmeniui ir paskyrus globėju ne sutuoktinį, tam tikru būdu globėjas įsiterpia į sutuoktinių santykius. Apeliacinės instancijos teismas šeimos ir privataus gyvenimo apsaugą nagrinėjamu atveju vertina kaip prioritetinę, turinčią didesnę reikšmę.
Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad esant konfliktinei situacijai tarp pareiškėjos A. P. ir suinteresuoto asmens N. M., t. y. D. M. artimųjų, nėra tikslinga suteikti vienam asmeniui globos ir turto administravimo teisių, kadangi minėtų teisių išskaidymas labiau atitiks neveiksnaus asmens interesus ir neleis kiekvienai iš šalių piktnaudžiauti savo teisėmis bei neleis kito asmens atriboti nuo globotinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia situacija kaip tik skatins dar didesnius giminaičių konfliktus ir tuo pažeis neveiksnaus asmens interesus. Tai, kad tas pats asmuo paskiriamas neveiksnaus asmens globėju ir turto administratoriumi dar nereiškia, kad kiti asmenys negalės su neveiksniu asmeniu nevaržomai bendrauti ir realizuoti šeiminius ryšius, kadangi globėju paskirtas asmuo privalo netrukdyti tokiam bendravimui, jeigu tai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtinybės išskirti globos ir turto administravimo nebuvo, kadangi globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu. Pažymėtina, kad to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą. Be to, kaip jau paminėta, tarp globos siekiančių suinteresuotų asmenų yra konfliktinė situacija ir toks globos ir turto administravimo teisių ir pareigų padalijimas visiškai neužtikrins neveiksniojo asmens interesų ir poreikių tenkinimo, sąlygoja dar didesnius ginčus, dėl kurių asmens, kuriam steigiama globa ir turto administravimas, teisių bei interesų įgyvendinimą tik apsunkins.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neveiksnaus asmens globėjo paskyrimo klausimą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalis, kuria neveiksnaus asmens D. M. globėja paskirta N. M. keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria neveiksnaus asmens D. M. globėja, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore paskirta N. M., šis klausimas išspręstinas iš esmės ir neveiksnaus asmens D. M. globėja, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore paskirtina jo sutuoktinė A. P. (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str.1 d. 4 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį iš dalies pakeisti:
Panaikinti nutarties dalį, kuria neveiksnaus asmens D. M. globėja, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore paskirta N. M..
Nustatyti asmeniui, pripažintam neveiksniu, D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydomam (duomenys neskelbtini) ligoninėje, globą ir paskirti jo sutuoktinę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. M. globėja ir D. M. turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.