Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 parų arešto bausmę;

2) 2016 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis subendrintas su 2016 m. gegužės 9 d. teismo nuosprendžiu ir paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2016 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

4) 2016 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2017 m. rugpjūčio 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) 2018 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7) 2019 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 valandų;

8) 2020 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Subendrinus su 2019 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 6 mėnesiai viešųjų darbų. 2021 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 40 dienų laisvės apribojimą. 2021 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 20 parų areštą,

9) 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 20 parų arešto bausme, visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo;

10) 2022 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirta sumažinta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo;

11) 2022 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis subendrinta su 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 25 dienoms, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kuri pakeista Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, subendrintos iš dalies jas sudedant – prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 20 dienų laisvės atėmimo;

12) 2023 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 26 d. 3.15 val. iki vasario 26 d. 14.35 val., tai yra viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalis, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2022 m. lapkričio 7 d. apie 22 val. 50 min. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,01 % promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui ir jam peraugus į grumtynes su A. P., smogė peiliu pastarajam į kairę ranką, grumtynėms persikėlus į viešąją vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu pašalinių asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, peiliu dūrė A. P. į pilvą padarydamas jam žaizdą kairėje plaštakoje, žaizdą pilvo kairėje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Faktinės inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. P. parodymais, liudytojų J. B., D. V., A. S., I. G. parodymais, vaizdo įrašais, specialisto išvada ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Visi šie įrodymai logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai tarpusavyje susijusių įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad šie įrodymai surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl atitinka leistinumo, liestinumo reikalavimus, keliamus įrodymams ir pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis neneigė, kad viešoje vietoje vartojo fizinį smurtą, t. y. dūrė peiliu nukentėjusiajam, po to triukšmavo, buvo neblaivus. Kaltinamasis pripažino, kad tarp nukentėjusiojo ir jo kilo konfliktas dėl to, kad kaltinamasis išdaužė langą nukentėjusiojo namuose, po ko nukentėjusysis jį pradėjo vytis su lazda ir būnant prie vieno daugiabučių laiptinės, nukentėjusysis sudavė jam su lazda per galvą, jam kraujavo, o jis sudavė nukentėjusiajam peiliu, po to abu bėgiojo aplink automobilį, provokavo vienas kitą žodžiais, o kai atvyko policijos pareigūnai, peilį numetė po vienu iš automobilių. Teigė, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam, nes gynėsi.

Šie kaltinamojo parodymai iš dalies sutampa su nukentėjusiojo A. P. parodymais, kuris parodė, kad iš pradžių kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, po to jie susikivirčijo, nes D. garsiai kalbėjo. Po to kaltinamasis su dideliu strypu iš lauko pusės išdaužė jo namų langą, o kai nukentėjusysis bandė atidaryti duris, jam kaltinamasis sužalojo peiliu ranką, po ko jis, pasiėmęs strypą, vijosi kaltinamąjį iki daugiabučio namo. Kai kaltinamasis nebeturėjo kur bėgti, atsisukęs dūrė nukentėjusiajam peiliu, tada jis sudavė kaltinamajam strypu per galvą. Matė, kad D. bėgo kraujas. Po to D. pradėjo jį vytis, vaikėsi aikštelėje aplink mašiną. Kai vienas namo gyventojų paklausė, ar kviesti policiją, jis pasakė, kad reikia kviesti, stengėsi D. išlaikyti iki kol atvyks policija. Atvykus policijai, jis strypą numetė į pievą prie akmens, o D. peilį numetė po automobiliu. Kai D. jam dūrė peiliu, jis nebuvo užsimojęs lazda, tiesiog liepė D. važiuoti namo. D. jį puolė, o jis stovėjo nuleistomis rankomis, lazda buvo kairėje rankoje.

Liudytojai J. B. ir A. S. taip pat matė, kaip kaltinamąjį vijosi kiti asmenys, užspeitė jį prie laiptinės durų. J. B. patvirtino matęs, kad tuo momentu vienas iš besivijusių vyrų su kažkuo trenkė kaltinamajam, kuris nuo smūgio parkrito, tačiau atsistojęs sudavė peiliu nukentėjusiajam. Po šio veiksmo kiti asmenys pabėgo, liko tik kaltinamasis su nukentėjusiuoju, pradėjo vaikytis vienas kitą aplink automobilį. Liudytojas A. S. parodė, jog pamatęs, kad vienas yra užspeistas į kampą, klausė, ar nereikia policijos, vienas iš jų sakė, kad jam išdaužė langą, o kitas sakė, kad gavo per galvą, tada liudytojas buvo trumpam pasišalinęs paklausti savo draugės adreso, kad galėtų iškviesti policiją, o sugrįžęs į balkoną matė, kaip kaltinamasis dūrė peiliu nukentėjusiajam, po ko kiti jaunuoliai pasišalino.

Liudytoja D. V., J. B. draugė, į balkoną atėjusi kiek vėliau nei J. B., parodė, kad matė, jog konflikte dalyvavo keturi asmenys – kaltinamasis, nukentėjusysis ir dar vienas vaikinas bei mergina. Kaltinamasis buvo užspeistas į kampą, jie pykosi, koliojosi. Ji matė, kaip kaltinamasis rėžė peiliu nukentėjusiajam, kuris dėl smūgio pargriuvo, tada kiti asmenys pasišalino, liko tik kaltinamasis su nukentėjusiuoju, kurie pradėjo vaikščioti aplink automobilį, o ji pradėjo filmuoti.

Liudytojų parodymus dėl to, kad nukentėjusysis, kuris buvo tik su trumpikėmis, su kaltinamuoju vaikščiojo automobilių stovėjimo aikštelėje aplink automobilį, kaltinamasis rankoje turėdamas peilį įžeidinėjo ir grasino nukentėjusiajam, o pastarasis sakė, kad jam išdaužyti langai, patvirtina ir liudytojų mobilaus ryšio telefonais padaryti vaizdo įrašai, kuriuos peržiūrėjus teisme, kaltinamasis patvirtino, jog asmuo su peiliu rankoje, vaikščiojantis aplink automobilį, besivaikantis pusnuogį nukentėjusįjį ir garsiai šūkaujantis, yra jis.

Liudytojai J. B., A. S. ir D. V. matė kaip kaltinamasis peiliu dūrė nukentėjusiajam, po ko kiti buvę asmenys pasišalino, o likę dviese kaltinamasis su nukentėjusiuoju vaikščiojo aplink vieną iš automobilių, kaltinamasis rankoje turėdamas peilį garsiai šūkavo, įžeidinėjo nukentėjusįjį, grasino jam, o nukentėjusysis sakė, kad jam išdaužti langai. Šie asmenų parodymai patvirtina, jog kaltinamasis fizinį smurtą vartojo viešoje vietoje, kad toks jo elgesys ir po to vėliau sekę jo šūkavimai baugino liudytojus, vertė jaustis nesaugiai, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką, nes toks elgesys viešoje vietoje yra nepriimtinas. Liudytojai patvirtino, jog buvo vėlus vakaras ir jų dėmesį patraukė triukšmas, šauksmai, po ko jie matė ir fizinio smurto vartojimą, jų akivaizdoje peiliu buvo sužalotas žmogus, o nukentėjusįjį sužalojęs asmuo ir toliau elgėsi agresyviai ir įžūliai – šūkavo, grasino rankoje laikydamas peilį. Toks kaltinamojo elgesys viešoje vietoje neabejotinai vertintinas kaip įžūlus ir nepriimtinas. Dėl tokio elgesio buvo sutrikdytas įprastas žmonių poilsis vakaro metu – net keturi liudytojai išėję į balkoną beveik vidurnaktį stebėjo visuomenės elgesio normų neatitinkantį, įžūlų ir iššaukiantį, agresyvų elgesį. Buvo nutrauktas ir sutrukdytas žmonių poilsis, net keltas asmenų kvietė policiją, filmavo. Liudytojai patvirtino, jog jie pasijuto nesaugiai, o toks elgesys viešoje vietoje nėra pateisinamas.

Specialisto išvada taip pat patvirtina, jog nukentėjusiajam buvo padaryti bent du sužalojimai peiliu, vienas iš jų rankoje, kitas pilvo srityje. Tai patvirtina, jog kaltinamojo neteisėti veiksmai ne tik sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, bet ir dėl jų nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Nors kaltinamasis teigė, kad jis suduodamas smūgį gynėsi, tačiau konflikto pradžia ir įvykių eiga leidžia daryti išvadą, kad tai jis buvo konflikto iniciatorius, nes būdamas neblaivus sukėlė žodinį konfliktą, po to išdaužė nukentėjusiajam langą, taip išprovokavo ir nukentėjusiojo pyktį, dėl ko šis vijosi kaltinamąjį pasiėmęs strypą. Taip pat jau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis buvo užspeistas į kampą prie daugiabučio laiptinės, taip pat liudytojas J. B. teigė matęs kaip vienas iš asmenų sudavė kaltinamajam, po ko šis sudavė nukentėjusiajam peiliu. Nukentėjusysis A. P. taip pat neneigė, kad sudavė kaltinamajam strypu, tačiau teigė, kad tai padarė po kaltinamojo suduotų smūgių peiliu, o kai kaltinamasis sudavė jam peiliu, iš jo pusės kaltinamojo atžvilgiu jokios grėsmės nebuvo, nes jis stovėjo rankas nuleidęs, jokio užsimojimo lazda nebuvo. Šių jo parodymų nepaneigia jokie kiti įrodymai. Priešingai, kitų liudytojų parodymai leidžia tikėti nukentėjusiuoju. Liudytoja D. V., kuri į balkoną stebėti įvykių atėjo vėliau nei J. B., smūgio sudavimo kaltinamajam nematė, parodė, kad matė kaip asmenys koliojosi, po to kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam peiliu. Liudytojas A. S. neparodė, jog matė kaip kaltinamajam buvo suduotas smūgis, tačiau jam pakalbinus konfliktuojančius asmenis, vienas jų sakė, kad jam išdaužė langą, o kitas sakė, kad gavo per galvą, tada jis trumpam buvo išėjęs iš balkono, o kai sugrįžo pamatė, kaip kaltinamasis dūrė peiliu vienam iš vaikinų, po ko kiti asmenys pabėgo. Vertinant šių asmenų parodymus visumoje, darytina išvada, jog tuo metu, kai kaltinamasis sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam, jokio realus, tiesiogiai gresiančio pavojaus jam nebuvo, nes nėra duomenų, kad prieš pat smūgį peiliu nukentėjusysis būtų grasinęs ar užsimojęs lazda. Iš aptartų liudytojų parodymų darytina išvada, kad po smūgio lazda iki dūrio peiliu buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas. Visa tai patvirtina, jog nei viena iš konflikto pusių nebuvo besiginančios, o abidvi buvo puolančiosios, įvyko abipusės muštynės.

Šie aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, išdaužęs nukentėjusiajam langą sukėlė konfliktą, kurio metu du kartus viešoje vietoje sudavė nukentėjusiajam peiliu. Visa tai vyko viešoje vietoje. Toks kaltinamojo elgesys neabejotinai pažeidė visuotinai priimtas elgesio ir moralės nuostatas. Tuo neabejotinai buvo rodoma nepagarba ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems asmenims, t. y. liudytojams, kurių dėmesį patraukė vėlyvu metu neįprastas triukšmas lauke. Kaip jau minėta, buvo nutrauktas asmenų poilsis, kviesta policija. Šie įrodymai patvirtina, kad dėl D. B. veiksmų, sukelto konflikto, kuris peraugo į fizinio smurto vartojimą, buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad jo elgesys – smūgių peiliu sudavimas gali sukelti fizinį skausmą ir sutrikdyti sveikatą, to norėjo ir siekė. Be to, jis taip pat suvokė, kad fizinio smurto vartojimas viešoje vietoje yra akivaizdžiai nederamas elgesys, pažeidžiantis visuotinai priimtinas elgesio taisykles, rodantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o jo veiksmų tęstinumas rodo, kad asmuo norėjo taip elgtis, nes net ir po liudytojų pastabų dėl policijos kvietimo, įžūlus elgesys tęsėsi, nesibaigė, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis kaltės dėl esminių faktinių aplinkybių, t. y. tos aplinkybės, kad išprovokavo konfliktą, kad smūgius peiliu sudavė tyčia, nepripažino. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu.

BK 284 straipsnyje sankcijoje numatytos baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuriuo buvo kėsinamasi ne tik į konkretaus asmens sveikatą, bet ir visuomenės rimtį bei tvarką. Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat skiriant bausmę bei vertinant padarytos veikos pavojingumą atsižvelgiama į tai, kad tai kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius, šio konflikto metu panaudojo žmogui žaloti skirtą daiktą – peilį, be to, įvykio metu kaltinamojo atžvilgiu taip pat buvo vartotas fizinis smurtas.

Įvertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas 12 kartų, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas taip pat už viešosios tvarkos sutrikdymą, kai viešoje vietoje būdamas neblaivus vartojo fizinį smurtą, sužalojo du asmenis, tai padarė taip pat būdamas neblaivus. Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė nepraėjus nei mėnesiui laiko po to, kai buvo nuteistas 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme. Be to, D. B. niekur nedirba, daugybę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, o taip pat ir viešosios tvarkos trikdymą (2 t., b. l. 85–96). Priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ne kartą buvo stebėtas, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, tačiau Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog D. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 69, 76).

Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismas dar išvadą, jog D. B. linkęs daryti teisės pažeidimus, linkęs nusikalsti, vartoti smurtą, kartoja tas pačias nusikalstamas veikas, todėl yra pavojingas, iš ankstesnių bausmių nepasimoko, anksčiau skirtos bausmės nebuvo efektyvios ir teigiamai jo elgesio neįtakojo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, bausmės tikslams pasiekti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant kiek didesnį nei sankcijos vidurkis – 1 metams 2 mėnesiams.

Kadangi ši nusikalstama veika padaryta prieš priimant ankstesnį, t. y. 2023 m. vasario 15 d., nuosprendį, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis subendrinama dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 7 d. 23.10 val. iki 2022 m. lapkričio 8 d. 15.30 val., t. y. viena diena laisvės atėmimo.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. byloje pareiškė 1000 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurio dydį sudaro 200 eurų turtinė žala ir 800 eurų neturtinė žala. Nurodo, kad savo namuose konflikto metu buvo sužeistas ir patyrė traumą, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto sužalojimo, streso, jam padaryta neturtinė 800 eurų žala. Be to, konflikto metu buvo išdaužti jo namo, kuriame gyvena adresu (duomenys neskelbtini), dvigubo lango, kuris sudarytas iš trijų dalių, vienos dalies du stiklai bei kitos dalies vienas stiklas (iš viso 3 stiklai), dėl ko jam padaryta 200 eurų turtinė žala. Žala jam nėra atlyginta.

Byloje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog iš tiesų kaltinamasis išdaužė langą. Nors nukentėjusysis nepateikė nei komercinių pasiūlymų nei realias patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau žalos faktas yra nustatytas ir įrodytas, o 200 eurų suma, įvertinus lango dydį, nelaikytina akivaizdžiai nepagrįsta, per didele ar neprotinga, todėl vertintina kaip pagrįsta, įrodyta, todėl priteistina iš D. B..

Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajam viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje buvo suduotas smūgis peiliu, nukentėjusysis viešai buvo žeminamas, įžeidinėjamas, jo atžvilgiu išsakomi grasinančio pobūdžio pasisakymai, dėl kaltinamojo dūrio peiliu, nukentėjusysis buvo sužalotas, kraujavo. Dėl tokių veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, buvo pažemintas. Vertindamas neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdį ir ilgalaikiškumą teismas taip pat atsižvelgia ir įvertina tai, kad nukentėjusysis apie porą mėnesių jautė baimę, bijojo sugrįžti į namus, saugiau pasijautė, kai sužinojo, kad kaltinamasis buvo suimtas. Duomenų apie tai, kad ši nusikalstama veika būtų turėjusi rimtesnių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai ar psichikai, nėra, nepateikta duomenų, kad šis įvykis būtų turėjęs ilgalaikį neigiamą poveikį asmens psichinei sveikatai, būtų reikėję vartoti vaistus.

Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, kaltinamasis kaltės nepripažino, neatsiprašė nukentėjusiojo, o taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusysis įvykio metu taip pat galimai vartojo fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu, prašoma neturtinei žalai atlyginti suma mažintina, nusikaltimo patirtam skausmui bei neigiamiems išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 600 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už D. B. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 385,99 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kaltinamajam šiuo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys, be to, kaltinamasis yra daug kartų baustas administracine tvarka piniginėmis baudomis, kurių nemoka, teismas sprendžia, jog šių proceso išlaidų priteisimas gali apsunkinti žalos atlyginimą, padidinti ir taip didelių įsipareigojimų naštą ir tokiu būdu demotyvuoti kaltinamąjį siekti atlyginti žalą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: servetėlė, 3 vokai su vatos tamponais su raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju, 2 vokai su galimai biologiniais pėdsakais, pagalys, peilis, metalinis strypas, drabužiai, priduoti saugoti Kauno m. Nemuno PK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 49–51, 70–73), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 132, 148), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grąsinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad konfliktą inicijavo D. B., kad jis pirmas pradėjo vartoti smurtą, tačiau taip pat iš bylos aplinkybių matyti, kad A. P. vijosi kaltinamąjį turėdamas lazdą, kaltinamasis buvo užspeistas į kampą, nukentėjusysis pripažino, kad trenkė su lazda kaltinamajam per galvą, kad kaltinamasis kraujavo. Su lazda buvo trenkta taip pat viešoje vietoje ir tai matė vienas iš liudytojų, tik negalėjo pasakyti, kas tiksliai trenkė kaltinamajam. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą ištirti ir įvertinti, ar nukentėjusiojo A. P. veikoje taip pat nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam bausmę – 1 (vienus) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos baudos bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2023 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 7 d. 23.10 val. iki 2022 m. lapkričio 8 d. 15.30 val., t. y. vieną dieną laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. B. neišieškoti.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. B. 200 eurų turtinei žalai atlyginti ir 600 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: servetėlę, 3 vokus su vatos tamponais su raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju, 2 vokus su galimai biologiniais pėdsakais, pagalį, peilį, metalinį strypą, drabužius, priduotus saugoti Kauno m. Nemuno PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Pranešti Kauno apygardos prokuratūrai apie nukentėjusiojo A. P. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio kopijos (nuorašo) įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.