Kauno apygardos teismo sprendimas

atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovui advokato padėjėjui E. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso mišriu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

7. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta PTIŽSAĮ V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose aktuose (PTIŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

8. Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama būtina įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.

9. Iš byloje esančių duomenų teismas šiuo atveju nustatė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovei J. L. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija be (duomenys neskelbtini), operacijos metu komplikacijų nebuvo, pacientė tą pačią dieną išrašyta į namus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovė netinkamai suteikė gydymo paslaugas, iš esmės apsiribojo teiginiu, kad pašalinus (duomenys neskelbtini), kas ir buvo nurodyta gydymo įstaigos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto protokolo „Kataraktos operacijos (ambulatorinės oftalmologinės chirurgijos paslaugos) teikimas“ priede. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini), operuota akimi pablogėjo matymas, savijauta, akis tapo svetimkūniu, nuolat skiriasi išskyros, akis smarkiai reaguoja į šviesą, pats vaizdas dvejinasi, dėl ko buityje patiria nepatogumus – negali įsipilti vandens į stiklinę, pjaustyti maisto produktų.

10. Iš byloje esančių ieškovo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į konsultacijų polikliniką dėl gydytojo oftalmologo konsultacijos. Gydytoja oftalmologė konsultacijos metu įvertino: anamnezė „blogėja rega kaire akimi“ (kairė akis blogai mato nuo vaikystės, dėl (duomenys neskelbtini)), objektyvi būklė „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta klinikinė diagnozė: „(duomenys neskelbtini)“, sudarytas tyrimų ir konsultacijų planas: „ruošiama OS (duomenys neskelbtini) operacija“, pacientei pateiktos rekomendacijos: „nukreipta į dienos stacionarą OS (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui“. Pacientė buvo supažindinta žodžiu su numatomos atlikti (duomenys neskelbtini) operacijos (ambulatorinės oftalmologinės chirurginės paslaugos) apimtimi, t. y. planuota atlikti (duomenys neskelbtini), tam nesant medicininių indikacijų. 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovei buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija be (duomenys neskelbtini), operacijos metu komplikacijų nebuvo, ieškovė tą pačią dieną išrašyta į namus. Operacijos eiga užfiksuota dienos stacionaro kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (forma Nr. 003-2/L), kuriuose pateiktas ir chirurginės operacijos protokolas, jame nurodyta, kad operacijos metu (duomenys neskelbtini) nebuvo.

11. Nuosekliai išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atitinkamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą. Todėl sprendžiant dėl gydytojo veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, (ne)teisėtumo turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), ar ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, ar šias priemones naudojo atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016)

12. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi nustatyti ne tik tai, ar prievolė pacientui buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant esančius gydymo metodus bei susiformavusią gydymo praktiką, bet dar ir tokią aplinkybę, ar buvo dedamos maksimalios atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangos, juolab kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012).

13. Pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti pacientas, o gydytojas, gydymo įstaiga turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, pacientas visada turi įrodyti žalą, gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Gydymo įstaiga turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t. y. ji laikoma kalta, kol įrodo, kad jos kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovės (pacientės) pareiškimą, 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad, teikiant ieškovei gydymo paslaugas, žala padaryta nebuvo. Komisijos pasitelktas specialistas nurodė, kad, 2019 m. lapkričio 13 d. atliekant (duomenys neskelbtini) operaciją, galima (duomenys neskelbtini), jei jis neatlieka refrakcinės (šviesos spindulių laužimo ir fokusavimo) funkcijos, nes aukšto laipsnio (duomenys neskelbtini), nereikia stipraus laužimo, užtenka lūžimo tik ragenoje. Komisija vertino, kad 2019 m. lapkričio 13 d. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija tiesiogiai nesąlygojo vėliau atsiradusių sveikatos pakitimų ((duomenys neskelbtini)), nes nėra duomenų, jog operacijos metu buvo pažeista (duomenys neskelbtini) ar pasirodė (duomenys neskelbtini). Komisija nurodė, kad pagrindinė numatoma kairės akies regos pablogėjimo priežastis yra (duomenys neskelbtini), kuriems iki šiol nėra efektyvaus gydymo. Komisija, įvertinusi medicininių dokumentų išrašus, neįžvelgė kaltų, neatidžių ar aplaidžių medicinos personalo veiksmų, teikiant ieškovei (pacientei) medicinines paslaugas.

15. Teismų praktikoje Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai (išskyrus komisijos išvadas dėl žalos dydžio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Pagal įstatymą aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamos bylos atveju su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu nesutiko ieškovė (pacientė). Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priimdama 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi medicinos srities specialisto išvadomis. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprendė dėl išvadų, reikalaujančių specialiųjų žinių dėl pareiškėjos (ieškovės) skundžiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą – (duomenys neskelbtini) specialistą oftalmologą. Vadovaudamasi PTIŽSAĮ 24 straipsnio 5 dalimi, komisija visą ieškovės medicininę dokumentaciją, dėl pacientei (ieškovei) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų klinikoje, pateikė vertinti VšĮ (duomenys neskelbtini) docentui A. C. ir suformulavo klausimus. Šis specialistas komisijai pateikė savo išvadas ir, atsakydamas į komisijos klausimus, ar pareiškėjai (ieškovei) buvo tinkamai suteiktos paslaugos, nurodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija tiesiogiai nesąlygojo vėliau atsiradusių sveikatos pakitimų ((duomenys neskelbtini)).

17. Ieškovės prašymu paskirtos teismo deontologinės teismo medicinos ekspertizės akto išvadose nurodama, jog nustačius ieškovei pagrindinės ligos diagnozę, prieš operaciją buvo paskirti ir atlikti visi reikalingi tyrimai, nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas (kairės akies (duomenys neskelbtini) operacija). Ekspertų nuomone, 2019 m. lapkričio 13 d. atliekant operaciją, buvo galima (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), pacientės sveikatai žala nebuvo padaryta. Be to, ekspertai pateikė išvadą, kad 2019 m. lapkričio 13 d. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija nesąlygojo vėliau atsiradusių sveikatos pakitimų (blogo regėjimo dėl degeneracijos pakitimų tinklainėje, galimai buvusios diagnozuotos (duomenys neskelbtini)), o tai sąlygojo (duomenys neskelbtini) (nustatytos dar iki operacijos). Ekspertų vertinimu, pacientės nurodomi nusiskundimai (akies smarki reakcija į šviesą, vaizdo dvejinimasis, raudonos dėmės vaizde) yra subjektyvūs ir nėra patvirtinti objektyvaus ištyrimo duomenimis.

18. Byloje liudytoja apklausta operaciją atlikusi gydytoja R. V. nurodė, kad sprendimas (duomenys neskelbtini) priimtas įvertinus ieškovės medicininius duomenis ir padarius išvadą, jog (duomenys neskelbtini) neatliks jam skirtos funkcijos (šviesos spindulių laužimo ir fokusavimo). Liudytojos teigimu, operacijos eiga žodžiu buvo aptarta su ieškove, tačiau nebuvo atlikti taisymai pacientų sutikime (duomenys neskelbtini) operacijai, kurio forma patvirtinta įstaigos vadovo įsakymu ir kurioje yra pateikiama informacija, kad pašalinus (duomenys neskelbtini).

19. Ekspertas J. K. teismo posėdžio patvirtino ekspertizės akto išvadas ir papildomai paaiškino, kad atsakovės gydytoja priėmė teisingą sprendimą, pašalinus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadangi, pagal ieškovės anamnezę, (duomenys neskelbtini) nėra tikslinga, nes (duomenys neskelbtini) neatliks jam skirtos funkcijos.

20. Teismo vertinimu byloje surinktos įrodinėjimo priemonės, paneigia ieškinyje nurodomas aplinkybes, jog gydymo įstaiga suteikė pacientei netinkamas, nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 48 punktas).

21. Pateikti byloje raštiniai įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad ieškovei gydymo paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteiktos tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala (CK 6.246 straipsnio 1,2 dalys, 6.264 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vertinant, ar egzistuoja gydytojų neteisėti veiksmai, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 32, 33 punktai; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑43-313/2023, 24 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad medicinos paslaugos ieškovei buvo suteiktos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, ar, kad gydymo įstaigos gydytoja teikė medicinos pagalbą ieškovei nedėdama maksimalių pastangų. Byloje nustatytos aplinkybės įgalina išvadą, kad suteikiant ieškovei gydymo paslaugas buvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad operacijos protokolo priede nebuvo atliktas pataisymas, jog, pašalinus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo spręsti, dėl gydytojų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, neteisėtumo. Pažymėtina, kad gydytoja, atlikusi operaciją ieškovės mediciniuose dokumentuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) operacija atlikta be (duomenys neskelbtini). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atitinkamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013 ir kt.).

23. Kaip jau minėta, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, tiek ekspertai pateikė išvadas, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusioje gydymo įstaigoje žala ieškovės sveikatai nebuvo padaryta, nenustatyta gydytojos, teikusios ieškovei paslaugas, klaidų, susijusių su ieškovės sveikata. Ieškovės įvardijamos aplinkybės, jog nebuvo atlikti taisymai pacientų sutikime (duomenys neskelbtini) operacijai, kurio forma patvirtinta įstaigos vadovo įsakymu ir kurioje yra pateikiama informacija, kad, pašalinus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei, kad 2020 m. liepos 13 d. jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, savaime nepatvirtina gydymo paslaugas ieškovei teikusios gydytojos neteisėtų veiksmų, pakenkusių ieškovės sveikatai, galėjusių nulemti žalos jos sveikatai atsiradimą. Byloje nėra duomenų, kad gydytojos įrašai ieškovės medicininiuose dokumentuose neatitinka faktiškai ieškovei suteiktų paslaugų, o gydytojos veiksmai sukėlė žalą ieškovės sveikatai. Teismo vertinimu, pateikus į bylą įrodymus, kurie įgalina išvadą, kad atsakovės ligoninėje gydymas ieškovei buvo skirtas tikslingai ir tinkamai, nėra pagrindo teigti, jog ieškovę gydžiusios gydytojos veiksmai neatitiko maksimalių gydytojo pastangų kriterijaus gydymo proceso aspektu.

24. Išdėstyti argumentai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė žalos jos sveikatai fakto dėl veiksmų, juos vertinant gydytojo veiklos standarto aspektu, neteisėtumo (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepaneigė tiek gydytojų komisijos, tiek ekspertų pateiktų išvadų, kad ieškovei sveikatai žala nebuvo padaryta, o gydytoja nepadarė klaidų, teikdama jai sveikatos priežiūros paslaugas. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra jokio pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais bei taikyti jai civilinę atsakomybę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, todėl jos naudai, kaip pralaimėjusiai bylą šaliai, pagrindo priteisti jos bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, o bylos nagrinėjimo metu turėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos atsakovei, kaip laimėjusiai bylą šaliai. Atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė yra pateikusi į bylą įrodymus, kad ji bylos nagrinėjimo metu iš viso turėjo 1 778,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pasirengimas ir atstovavimas teisme (reg. Nr. DOK-25826).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant atlyginti išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidų bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 ir 14 punktai). Taigi, išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑533/2008).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad jos bylinėjimosi metu turėtos išlaidos yra 1 778,70 Eur, kurias sudaro po 592,90 Eur (su PVM) išlaidos, skirtos pasirengimui ir atstovavimas 2024 m. gegužės 20 d., 2024 m. birželio 25 d. ir 2024 m. rugsėjo 9 d. įvykusiuose teismo posėdžiuose. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė tris sąskaitas faktūras: 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita už teisinės paslaugas Nr. 24‑05-31/06, į kurią, be kitų atsakovei suteiktų paslaugų, įtraukta ir 592,90 Eur suma už 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdį ir pasiruošimą jam (apmokėta 2024 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. MLBI135386); 2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaita už teisinės paslaugas Nr. 24-06-28/06, į kurią, be kitų atsakovei suteiktų paslaugų, įtraukta ir 592,90 Eur suma už 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdį ir pasiruošimą jam (apmokėjimo pagrindžiančio dokumento pateikta nėra); 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita už teisinės paslaugas Nr. 24‑09‑30/05, į kurią, be kitų atsakovei suteiktų paslaugų, įtraukta ir 592,90 Eur suma už 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdį ir pasiruošimą jam (apmokėta 2024 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. MLBI136276). Pastebėtina ir tai, kad, pagal visas tris išrašytas sąskaitas, atsakovei iš viso suteikta teisinių paslaugų už 4 319,70 Eur sumą. Šiuo atveju atsakovė nėra pateikusi 2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaitos už teisinės paslaugas Nr. 24-06-28/06 apmokėjimą pagrindžiančių duomenų, be kita ko, nėra įrodymų, kad būtų apmokėta ir 592,90 Eur suma už 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdį bei pasiruošimą jam. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrindė tik byloje turėtas 1 185,80 Eur (592,90 Eur x 2) bylinėjimosi išlaidas, kurios yra laikomos realiai patirtomis išlaidomis.

28. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintinose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑147‑421/2022, 38 punktas). Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1 185,80 Eur sumoje) yra susijusios su teisinių paslaugų teikimu byloje, yra pagrįstos ir neviršija nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl, ieškinį atmetus, yra priteisiamos iš ieškovės J. L..

29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 23,77 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, ieškovės ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ligoninei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 185,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,77 Eur (dvidešimt tris eurus 77 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.