Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-770-1048/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
1-770-1048/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45748-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
M. G.
Advokatai
Algimantas Ruginis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-770-1048/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45748-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė,sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui,kaltinamajam M. G., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent:

2019-10-26, apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) vairavo T. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 2019-10-26, 00 val. 56 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ jam nustatytas 2,13 promilės neblaivumas.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, jog 2019-10-25 apie 23 val. 30 min. ėjo iš bendradarbio gimtadienio namo, kai pakeliui sutiko draugą T. K.. Su juo kartu dar išgėrė T. K. turėtą 1 l alaus, po to draugas paprašė jį pavežti iki jo draugės, gyvenančios Joniškyje. Tik draugo įkalbėtas sėdo už jo automobilio vairo ir abu išvažiavo iš Naujosios Akmenės. Nepamenantis, ar draugas atkalbinėjo vairuoti neblaiviam. Paaiškino, dar prieš kelionę sutikęs su T. K. reikalavimu, automobilio paėmimo atveju nupirkti jam kitą, t. y. patvirtino T. K. žinojus, kad jo automobilį jis vairuos neblaivus, už ką yra galimas transporto priemonės konfiskavimas. Ties (duomenys neskelbtini) degaline jo vairuojamą automobilį sustabdė pasienio policijos pareigūnai, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir jis atsakė jo neturintis. O į klausimą, ar nėra išgėręs, išgirdę teigiamą jo atsakymą, pasienio policijos pareigūnai iškvietė savo kolegas – policijos pareigūnus. Pastarieji, patikrinę jo neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, pirmu patikrinimu nustatė 2,19, o antru – 2,13 promilės neblaivumą, po to automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, jis pats – į areštinę, draugas T. K. sulaikytas nebuvo. M. G. nurodė supratęs, kad automobilį vairuos neblaivus, nes su bendradarbiais tądien buvo išgėręs gal 3 butelius degtinės, o teisės vairuoti iš viso nėra įgijęs, nors 2019 m. kovo mėnesį pradėjo laikyti šiai teisei įgyti reikalingus egzaminus, t. y. valstybinį teorijos egzaminą išlaikė, likęs išlaikyti pravažiavimo egzaminas. Paaiškino, esąs informuotas apie jam galimą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą ir nurodė vietoje policijos pareigūnų paimtojo – T. K. priklausančio automobilio, jau nupirkęs jam kitą. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, M. G. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, visiškai įrodyta sekančiais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2019-10-26 įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), kuriuo užfiksuota įvykio vieta – važiuojamoji kelio dalis (duomenys neskelbtini), bei apžiūrėtas automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas minėto automobilio registracijos liudijimas Nr. I 585210 (b. l. 14–19);

2019-10-26 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, jog 2019-10-26 apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini)VSAT jaunesnysis specialistas A. S. sustabdė automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui M. G. nustatytas 2,13 promilės girtumas, automobilį šis vairavo neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonę. Automobilis priverstinai nuvežtas į Krucių kaime, Mažeikų rajone esančią saugojimo aikštelę, M. G. sulaikytas, pristatytas į Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę (b. l. 1);

2019-10-26 neblaivumo nustatymo aktu M. G. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmuoju tikrinimu 00 val. 35 min. nustatytas 2,19 promilės, antruoju tikrinimu 00 val. 56 min. – 2,13 neblaivumas (b. l. 37–40). Tos pačios dienos transporto priemonės aprašu automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas bei transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 352 paimtas pristatyti į Krucių kaimą, Mažeikių rajone (b. l. 42, 43);

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra T. K. (b. l. 44);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė tądien kartu su kolegomis Gediminu Klusu ir Audriumi Čepu dirbęs Akmenės rajono teritorijoje, kur vykdė patruliavimą. Patruliavimo metu (duomenys neskelbtini)buvo sustabdytas patikrinti automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog priėjęs prie sustabdyto automobilio vairuotojo, šiam prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį bei paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Šis jo nepateikė ir pasakė teisės vairuoti transporto priemones neturįs. Bendraujant nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl vairuotojo buvo pasiteirauta, ar šis yra vartojęs alkoholį. Vairuotojas neneigė tai daręs. Paprašytas išlipti iš automobilio, vairuotojas išlipęs svirduliavo į šonus. Įtarus, jog automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, apie sustabdytą transporto priemonę ir neblaivų jos vairuotoją buvo informuotas budėtojas ir į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, kurie automobilio vairuotojui nustatė 2,13 promilės neblaivumą (b. l. 23–24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė 2019-10-25 vakare vartojęs alkoholinius gėrimus su draugais. Paskui paskambino pažįstamam M. G., kurie prisijungė prie kompanijos ir toliau visi kartu gėrė alų. Keturiese, pasak jo, išgėrė gal tris butelius 1 l talpos 5 laipsnių stiprumo alaus. Gėrė ir M. G.. Liudytojas parodė, išgertuvių metu susirašinėjęs telefonu su pažįstamomis panelėmis, kurios siūlė atvažiuoti pas jas, tačiau visi jo draugai buvo neblaivūs. Tuomet, jo teigimu, M. G. pasiūlė vairuoti jo automobilį ir nuvežti pas paneles. T. K. nurodė atkalbinėjęs draugą, nes supratęs, kad šis yra neblaivus, tačiau M. G., pasak jo, primygtinai prašė duoti savo automobilį vairuoti. T. K. parodė sutikęs su sąlyga, kad praradus automobilį M. G. nupirks kitą. Kaltinamajam sutikus, dviese išvažiavo Joniškio link, kai prie degalinės (duomenys neskelbtini) juos sustabdė pasienio policijos pareigūnai. M. G. buvo nustatytas girtumas, jis išvežtas į areštinę, o automobilis paimtas nuvežti į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 29–30);

Iš nacionalinių registrų išrašo byloje, be kita ko, matyti, kad M. G. vairuotojų registre nėra (b. l. 60–62).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jo kaltę vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio patvirtina ir visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų, šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis M. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,13 ‰ promilės neblaivumas, t. y. daugiau negu 1,51 ‰ promilės alkoholio. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Įvertinus tai, kad kaltinamasis žinojo, jog draudžiama transporto priemonę vairuoti neblaiviam, suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad tokie jo veiksmai buvo tyčiniai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje transporto priemonės vairavimas neblaiviam pripažįstamas tyčiniais veiksmais.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip paaiškino M. G., jis dirba AB „Naujasis Kalcitas“, šaltkalviu, tačiau SODROS duomenimis, minėtoje bendrovėje kaltinamasis dirbo iki 2019-07-19 (b. l. 71); darbo biržoje neregistruotas (b. l. 72). Duomenų apie kaltinamojo psichikos ar priklausomybės ligas byloje nėra. Nors M. G. Lietuvos Respublikoje nėra teistas, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis už analogišką nusikalstamą veiką – vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų 2016-01-09 nuteistas Jungtinėje Karalystėje, už tai jam paskirta bauda ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas 12 mėnesių. Be to, jis 2018-03-20 Jungtinėje Karalystėje nuteistas už kitą eismo taisyklių pažeidimą – nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir jam paskirta bauda bei kitos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 65–68). 2019 metais administracine tvarka baustas du kartus, administraciniai nusižengimai nėra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, baudos sumokėtos, nuobaudos galioja (b. l. 69–70). Šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjama nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nors ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau analogišką nusikalstamą veiką kaltinamasis yra padaręs užsienio šalyje, už ką buvo nuteistas. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant artimą minimaliam dydžiui.

Kadangi kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme M. G. išbūtas laikas nuo 2019-10-26 1 val. 00 min. iki 2019-10-26 11 val. 43 min., ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – sumokėjus 2 MGL baudos (b. l. 78–79, 90).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2013 m. lapkričio 12 d. 2K-431/2013, 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014 ir kt.). Be to, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio klausimui dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, svarstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, jog M. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,13 promilės girtumas, motorinę transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokios nėra įgijęs, yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, Lietuvoje nėra teistas, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka nebaustas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti savaime laikomas priemone, kuri varžo nusikaltimą padariusio asmens ar kitų asmenų teises labiau negu reikia, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Narinėjamu atveju transporto priemonė – „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis minėto automobilio valdytojas-savininkas yra T. K., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pats T. K., perleisdamas vairuoti savo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žinojo, kad transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, o būtent – vairuoti neblaiviam ir, be kita ko, minėtu automobiliu pats važiavo kartu su vairuotoju M. G., su kuriuo kartu vartojo ir alkoholinius gėrimus, todėl automobilio konfiskavimas nagrinėjamos situacijos kontekste laikytinas pagrįstu (BK 72 straipsnio 1, 2, 4 dalies 1 punktas).

Pradėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina (b. l. 88–89).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2019-10-26 transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 352 nuvežtas saugoti į aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn

– automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2019-10-26 įvykio vietos apžiūros metu ir pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuotina transporto priemone.

Proceso išlaidos.

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Teismo vertinimu, negali būti išlaidos priteisiamos už didesnį laikotarpį, nei bus priimtas teismo nuosprendis, kitu atveju, nepagrįstai būtų priteisiamos per didelės išlaidos.

Remiantis Telšių AVPK Valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės 2019-10-28 tarnybiniu pranešimu Dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45748-19 (b. l. 48) bei 2017-05-25 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 86-ST2-26 su priedais kopija (b. l. 49–59), nustatyta, kad transporto priemonės transportavimo už Akmenės rajono savivaldybės ribų 1 km įkainis – 0,85 Eur, o transporto priemonių vienos paros saugojimo UAB „Autobastionas“ aikštelėje 1 paros įkainis – 0,80 Eur. Atsižvelgiant į šiuos įkainius, šioje byloje už automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą į abi puses 83 km atstumu ir saugojimą laikotarpiu nuo 2019-10-26 iki 2019-11-19 – nuosprendžio priėmimo dienos, iš viso patirta 70,55 Eur dydžio automobilio transportavimo ir 19,20 Eur dydžio automobilio saugojimo (0,80 Eur x 24 d.) išlaidų. Minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių AVPK naudai (BPK 105 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. G. galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, M. G. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 26 d.1 val. 00 min. iki 2019 m. spalio 26 d. 11 val. 43 min., ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – sumokėjus 2 MGL – 100 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) baudą.

Įpareigoti M. G. likusią baudos dalį – 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų 00 ct) sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801). Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti T. K. nuosavybes teise priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Priteisti iš kaltinamojo M. G. 89,75 (aštuoniasdešimt devynių eurų 75 ct) išlaidas už automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 26 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 352 nuvežtą saugoti į aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2019 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu ir pridėtą prie baudžiamosios bylos medžiagos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė