Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, ištekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai V. Ž. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai atliko(inicijavo) kelias finansines operacijas su svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

2019m. birželio 01d., apie 13⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamoji V. Ž., parduotuvėje „ Pepko “, esančioje adresu: Vytauto gt. Nr. 113, Ukmergės m., kur ji dirbo pardavėjos pareigose, darbo metu persirengimo kabinoje radusi svetimą, pil. I. S. priklausančią piniginę su joje buvusiais pastarosios vardu išduotais dokumentais, t.y. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB „ SEB bankas “ mokėjimo kortele, ir vienu 100 dolerių vertės nominalo banknotu, šią piniginę neteisėtai pasisavino, tokiu būdu šalia kitų dokumentų ir pinigų neteisėtai įgydama ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. nukentėjusiosios I. S. vardu išduotą AB „ SEB bankas “ mokėjimo kortelę.

Be to, 2019m. birželio 01d., apie 13⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamoji V. Ž., parduotuvėje „ Pepko “, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirbo pardavėjos pareigose, darbo metu persirengimo kabinoje radusi svetimą, pil. I. S. priklausančią piniginę, kurioje šalia kitų pil. I. S. vardu išduotų dokumentų ir pinigų buvo ir AB „ SEB bankas “ mokėjimo kortelė, neteisėtai pasisavindama šią piniginę ir tokiu būdu neteisėtai įgijusi ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. nukentėjusiosios I. S. vardu išduotą AB „ SEB bankas “ mokėjimo kortelę, pasinaudodama piniginėje rastu užrašytu AB „ SEB bankas “ mokėjimo kortelės PIN kodu, 2019m. birželio 01d., 19:29:32 val., AB „ SEB bankas “ priklausančiame bankomate SEB (duomenys neskelbtini) CASH, esančiame adresu: Kęstučio a. Nr. 4, Ukmergės m., įdėjusi svetimą, pil. I. S. priklausančią AB „ SEB bankas “ mokėjimo kortelę ir suvedusi PIN kodą, išgrynino 10,- Eur. sumą, po ko ji(kaltinamojo V. Ž.), toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, su ta pačia svetima, pil. I. S. priklausančia kortele suvesdama PIN kodą, 2019m. birželio 01d., 19:51:39 val., atsiskaitė už prekes kavinėje „ Greita “, esančioje adresu: Kęstučio a. Nr. 2, Ukmergės m., sumokėdama 7,50 Eur. sumą, ir tokiu būdu ji(kaltinamoji V. Ž.) neteisėtai panaudojo svetimą, nukentėjusiajai I. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ko pasekoje nukentėjusiajai I. S. buvo padaryra bendra 17,50 Eur. turtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji V. Ž., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kalta, padarius jai inkriminuojamus nusikaltimus, pilnai prisipažino ir parodė, kad tuo metu dirbo UAB „ Pepko “ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose. 2019m. birželio 01d. ji dirbo parduotuvėje nuo 09⁰⁰ val. iki 18⁰⁰ val. Parduotuvėje, kurios vidaus patalpos nėra filmuojamos, yra įrengtos drabužių matavimosi kabinos. Apie 13⁰⁰ val. ji buvo užėjusi į drabužių matavimosi kabiną, kur rado paliktą tamsiai rudos spalvos, į odinę panašią piniginę. Pagal piniginės modelį suprato, kad piniginė yra moteriška. Pasiėmusi rastą piniginę, ją nusinešė į tarnybines patalpas ir, jos neapžiūrėdama, įdėjo į savo spintelę. Tikėjosi, kad piniginėje bus pinigų. Kiek atsimena, tą dieną niekas dėl piniginės atėjęs nebuvo ir apie piniginę neklausinėjo. Jei būtų kas paklausęs ar ieškojęs piniginės, ji tikrai rastą piniginę būtų atidavusi. Ar buvo kas atėjęs ieškoti piniginės sekančią dieną, ji nežino, kadangi kitą dieną ji nedirbo, nes buvo išeiginė. Galimai tą pačią dieną, grįžusi į namus adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrint rastą piniginę, joje rado pil. I. S. vardu išduotus asmens dokumentus, banko koretelę, vieną 100 dolerių kupiūrą ir dar kažkiek smulkių eurų. Kadangi piniginėje buvo lapelis su užrašytu PIN kodu, ji sugalvojo patikrinti banko kortelę, ar joje nėra pinigų, nes tuo metu buvo labai sunki jos materialinė padėtis, todėl už pinigus ji ketino savo vaikui nupirkti maisto. AB „ SEB bankas “ priklausančiame bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinusi, kiek sąskaitoje yra pinigų, išgrynino 10,- Eur. sumą, o po to ėjo į kavinę „ Greita “, kur sūnui pirko kepsnį ir gėrimą, už maistą atsiskaitydama rasta banko kortele. Kitą dieną, ryte, prekybos centre „ Eifelis “ esančiame UAB „ Medicinos bankas “ išgrynino piniginėje rastą 100 dolerių kupiūrą, už kurią gavo 85 eurus, tačiau pinigų neišleido, nusprendusi iškeistus pinigus ir piniginę grąžinti juos pametusiai moteriai. Paskambinus piniginėje rastu mobilaus ryšio telefono numeriu, į telefono skambutį atsiliepė berniukas, galimai piniginę pametusios moters sūnus, kuriam ji pasakė apie rastus dokumentus. Telefoninio pokalbio metu vaikas pasakė, kad jis yra pas draugą, pasakė adresą. Į piniginę įdėjusi 85 eurus, nes 100 dolerių kupiūrą ji bankomate jau buvo iškeitusi į eurus, kartu su visais rastais dokumentais susitikimo vietoje atidavė berniukui, meluodama, pasakiusi, kad piniginę miesto šventėje rado jos(kaltinamosios V. Ž.) sūnus. Vėliau susisiekusi su I. S., pastarajai pilnai atlygino padarytą žalą ir atsiprašė. Ji labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios I. S. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. birželio 01d., apie 13⁰⁰ val., ji buvo parduotuvėje „ Pepko “, esančioje adresu: Vytauto gt. Nr. 113, Ukmergės m. Į persirengimo kabiną ėjo matuotis drabužių, o rankoje nešėsi piniginę. Vėliau piniginės pasigedo, kurios pradėjo ieškoti. Piniginė buvo odinė, rudos spalvos, sulankstoma, kurios pavadinimo neatsimena. Piniginėje buvo vienas 100 dolerių banknotas, kurio vertė yra 91,- Eur., asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, AB „ SEB bankas “ kortelė ir ant lapelio užrašytas kortelės PIN kodas. Mano, kad piniginę paliko parduotuvėje, persirengimo kabinoje. Buvo nuvykusi į parduotuvę „ Pep-ko “, kur jai paaiškino, kad filmuotos medžiagos peržiūrėti neturi galimybės, o pačios piniginės niekas jiems neatnešė. Grįžusi į namus, pasižiūrėjo savo elektroninės bankininkystės prieigą ir pamatė, kad 2019m. birželio 01d., apie 19⁰⁰ val., nežinomas asmuo pasinaudojo jos banko kortele, bankomate, esančiame Kęstučio aikštėje, Ukmergės mieste, nuimdamas pinigus 10 eurų sumoje, o kavinėje „ Greita “ buvo išleisti 7 eurai. Ji pati tą diena pinigų iš bankomato nenuiminėjo ir kavinėje nevalgė. 2019m. birželio 03d., apie 19⁵⁷ val. į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nepažįstama moteris iš telefono, naudojančio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad Ukmergės miesto centre rado jos piniginę su visais dingusiais dokumentais. Jos sūnus su skambinusia moterimi susitarė tą patį vakarą susitikti Ukmergės mieste. Moteris atvežė piniginę, kurioje buvo jos vardu išduoti dokumentai, t.y. asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, AB „ SEB bankas “ kortelė su PIN kodu. Piniginėje vietoje buvusios 100 dolerių nominalo kupiūros buvo įdėti 85 eurai. Sūnus sakė, kad piniginę jam perdavusi moteris paaiškino, jog piniginę rado Ukmergės mieste ir daugiau nieko neaiškino(b. l. 21-22, 25-28).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių buvusių pavogtų asmens dokumentų ir kitų dokumentų paieškos bylų išrašų matyti, kad 2019m. birželio 03d. buvo užvestos dingusių(galimai pavogtų) pil. I. S. priklausančių asmens ir transporto priemonės registracijos dokumentų, t.y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės, t.y. lengvojo automobilio „ H. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo paieškos bylos(b.l. 5-13).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji V. Ž. svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, t.y. AB „ SEB bankas “ mokėjimo kortelę, išduotą pil. I. S. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t.y. ant lapelio užrašytą PIN kodą, įgijo, juos rasdama parduotuvėje „ Pepko “, esančioje adresu: Vytauto gt. Nr. 113, Ukmergės m., kur kaltinamoji tuo metu dirbo pardavėjos pareigose, darbo metu persirengimo kabinoje paliktoje piniginėje. Iki 2007m. liepos 21d. galiojusioje LR BK 214 str. dispozicijoje šalia kitų galimų neteisėto svetimos elektroninio mokėjimo priemonės įgijimo būdų, kaip savarankiškas veiksmas, buvo išskirtas ir šios priemonės pagrobimas. 2007m. liepos 21d. įsigaliojo nauja LR BK 214 str. redakcija, kurioje įstatymo leidėjas nebeišskiria galimų neteisėto svetimos elektroninio mokėjimo priemonės įgijimo būdų, šios priemonės neteisėtą įgijimą nesiedamas vien tik su jos pagrobimo aplinkybe, todėl ir svetimos elektroninio mokėjimo priemonės radimo faktas taip pat yra laikytinas kaip neteisėtas šios priemonės įgijimo būdas. Kadangi kaltinamoji V. Ž. neteisėtai įgytą ir laikytą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir panaudojo, su ja atlikdama keletą finansinių operacijų, nusiimant pinigus ar atsiskaitant už paslaugas kavinėje, tačiau viena tęstine nusikalstama veika svetima banko mokėjimo kortelė buvo panaudota mažesnei nei 3 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti, laikytina, kad kaltinamosios V. Ž. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kavlifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 214 str. 1d., požymius, t.y. neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas ir laikymas, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 215 str. 1d., požymius, t.y. neteisėtas kelių finansinių operacijų su svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, atlikimas(inicijavimas).

2019m. lapkričio 05d. įvykusio teismo posėdžio metu pati kaltinamoji V. Ž. pateikė teismui pil. V. A., gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl jo šeimos draugės-kaltinamosios V. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąją jam perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 120-121).

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. V. A. yra kaltinamosios V. Ž. šeimos draugas. Pasak paties laiduotojo V. A., jis, kaip kaltinamosios šeimos draugas, gali daryti teigiamą kaltinamajai V. Ž., nes labai gerai pažįsta kaltinamosios šeimą, su kurios sutuoktiniu jau apie 10 metų dirba vienoje įmonėje, bendraudavo kaip bendradarbiai, o dabar bendrauja ir šeimomis, todėl palaiko labai glaudžius, draugiškus santykius. Kadangi jo šeima, laiduotojo V. A. žodžiais, gyvena soduose, o kaltinamoji šalia esančioje sodų bendrijoje „ Dukstyna “ irgi turi nuosavą sodą, todėl jie dažnai susiskambina, vieni kitiems padeda įvairiais einamaisiais sodo priežiūros, remonto ar statybos darbais, šeimomis kartu leidžia laisvalaikį, švenčia įvairias šventes. Laiduotojo V. A. teigimu, jis pats suvokia kaltinamosios V. Ž. padarytų nusikalstamų veiksmų esmę ir priešiškumą teisei, nes, sužinojęs apie faktą, kad jo šeimos draugė neteisėtai pasisavino svetimą banko kortelę ir ja pasinaudojo, nusiimdama pinigus, jis kaltinamajai išsakė savo neigiamą nusikalstamų veiksmų vertinimą, juolab, kad ir pati kaltinamoji V. Ž., pasak laiduotojo, viduje sunkiai išgyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Kadangi duomenų apie pil. V. A. baustumą administracine tvarka ar teistumą byloje nėra(b.l. 130-131), todėl, atsižvelgiant į galimo laiduotojo-pil. V. A., kaip dirbančio ir teigiamai charakterizuojamo asmens, asmenybę(b.l. 123), jo santykius su kaltinamąja, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai V. Ž.. Pati kaltinamoji V. Ž. anksčiau bausta administracine tvarka ar teista irgi nebuvo, nusikalto pirmą kartą(b.l. 88-89), visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamus nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jai dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamosios atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamosios V. Ž. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant tiek į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, veikų, dėl kurių atsiraduisos pasekmės buvo pašalintos, nes kaltinamoji dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia atlygino nukentėjusiajai dėl nusikalstamų veiksmų patirtus nuostolius, o pačios abi veikos baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie apysunkių nuskaltimų(LR BK 11 str. 4d.), pobūdį, tiek ir į pačios kaltinamosios V. Ž. asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji tinkamai pasimokė iš savo padarytų nusikalstamų veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamoji V. Ž. yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į pačios kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal LR BK 214 str. 1d., tiek ir pagal LR BK 215 str. 1d. sankcijose už padarytas veikas švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.)., nagrinėjamu atveju kaltinamajai V. Ž. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau kaip šiuo metu niekur nedirbančiam ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančiam asmeniui paskiriant sumokėti įstatymo numatytos įmokos dydžio minimumą, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų(LR BK 71 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendė:

Patvirtinti pil. V. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojo, rašytinį prašymą dėl kaltinamosios V. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąją V. Ž. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jos padarytus nusikaltimus, numatytus LR BK 214 str. 1d., 215 str. 1d., ir perduoti ją pagal laidavimą šeimos draugui-pil. V. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys nesklebtini), o baudžiamąją bylą kaltinamosios V. Ž. atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajai V. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 5 MGL 250,- Eur.(dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią AB „ Luminor bankas “.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajai V. Ž., kad jeigu ji, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajai V. Ž., kad jeigu ji, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. V. A., kad jis, būdamas laiduotojas, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktinį įrodymą-CD kompaktinį diską(laikmeną) su vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.