Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL dydžio (2550 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL dydžio (1700 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. išieškota konfiskuotinos transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 2000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau prašo papildomai paskirti nuteistajam R. R. BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Skundžiamu nuosprendžiu R. R. paskyrus baudą, jam taip pat paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) ir išieškota konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma. Prokuroras pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė skirti R. R. dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, numatytą BK 72⁵ straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, motyvuodamas tuo, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 67 straipsnio redakcijoje ji nebuvo įtvirtinta, todėl šiuo metu galiojanti BK 67 straipsnio redakcija laikoma sunkinančia asmens teisinę padėtį. Prokuroras apeliaciniame skunde šiuos skundžiamo nuosprendžio motyvus ginčija vadovaudamasis BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, 4 dalimi, pagal kurią skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo nesutikti.

Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja baudžiamojo įstatymo redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius (2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiuo įstatymu pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, t. y. jį papildant įpareigojimu dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Taip pat BK papildytas nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Nagrinėjamu atveju R. R. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. liepos 23 d., t. y. iki minėtų baudžiamojo įstatymo pakeitimų, kuriais nuo 2025 m. vasario 1 d. buvo įtvirtinta prokuroro prašomo taikyti baudžiamojo poveikio priemonė.

Baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu klausimai sprendžiami vadovaujantis BK 3 straipsnyje įtvirtintais baudžiamojo įstatymo galiojimo principais. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtis – švelnesnio baudžiamojo įstatymo atgalinio veikimo atvejai, t. y. kai naujasis baudžiamasis įstatymas panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę ar kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, grįžtamosios galios neturi (išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. R. nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 67 straipsnio redakcijoje aptariama baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo įtvirtinta, todėl šiuo metu galiojanti BK 67 straipsnio redakcija laikoma sunkinančia asmens teisinę padėtį, t. y. neturi grįžtamosios galios.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl baudžiamojo įstatymo, susijusio būtent su baudžiamojo poveikio priemonėmis, taikymo laiko atžvilgiu pasisakyta BK 3 straipsnio 4 dalyje. Joje nurodyta, kad skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Skundžiamas sprendimas priimtas 2025 m. birželio 11 d., kai prokuroro prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė jau buvo įtvirtinta baudžiamajame įstatyme. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas dėl bausmę griežtinančio ar kitaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinančio įstatymo taikymo skiriant baudžiamojo poveikio priemones atgal negalioja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2010). Be to, kaip matyti, įstatymų leidėjas BK 3 straipsnio 4 dalyje išskyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą, nurodydamas, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė taikytina tik tuo atveju, jeigu ji buvo numatyta veikos padarymo metu. Darytina išvada, kad įstatymo leidėjo valia, įtvirtinant tokį teisinį reguliavimą, buvo suteikti teismui diskrecijos teisę kitas baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir tais atvejais, kai jos nebuvo numatytos veikos padarymo metu, tačiau buvo numatytos teismo sprendimo priėmimo metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas nuteistajam R. R. baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, vien dėl to, kad ji nebuvo numatyta veikos padarymo metu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pasisako, ar nagrinėjamu atveju yra faktinis pagrindas skirti nuteistajam aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Šios priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar asmeniui yra skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemonės tikslinga parinkti, atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai pirmo patikrinimo metu jam nustatyta 1,88 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antro patikrinimo metu – 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. jis daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) ir gerokai viršijo minimalią alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės). Pažymėtina, kad tokios būklės vairuodamas transporto priemonę nuteistasis neabejotinai sukėlė realią grėsmę ne tik paties, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Jis dalyvavo viešajame eisme vakaro metu, pavojingai manevravo kelyje, o pastebėjęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, nevalingai pradėjo didinti greitį gyvenvietėje. Akivaizdu, kad R. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET reikalavimų pažeidimų. Bylos duomenimis, R. R. anksčiau neteistas, tačiau keturis kartus baustas administracine tvarka už įvarius teisės pažeidimus (greičio viršijimą, sustojimą neleistinoje vietoje, vairavimą be teisės vairuoti transporto priemones), be kita ko, už vairavimą neblaiviam, t. y. jis 2023 m. kovo 29 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,95 promilių neblaivumas (b. l. 69–70). Tai parodo, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio ir sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jis linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir, būdamas neblaivus, daryti naujus, kaip šiuo atveju, netgi pavojingesnius teisės pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, R. R. turi priklausomybę alkoholiui. Nuteistojo sūnus A. R. prašyme dėl nuteistojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, be kita ko, nurodė, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jis privertė tėvą priimti medicininę-psichologinę pagalbą („užsikoduoti“), todėl tėvas nebevartoja alkoholio (b. l. 115). Tą patį A. R. patvirtino ir teisiamajame posėdyje, tik papildomai nurodė, kad anksčiau nuteistasis R. R. gerdavo vos ne kiekvieną dieną. Pats nuteistasis R. R. taip pat teisiamajame posėdyje pripažino, kad turi ligą (priklausomybę alkoholiui), todėl „užsikodavo“, t. y. lankosi (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ ir daugiau nebevartoja alkoholio. Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad R. R. tikrai turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau nėra aišku, ar jas savanoriškai sprendžia. Pažymėtina, kad nuteistasis, teigdamas, kad jis kreipėsi pagalbos į minėtą kliniką, nepateikė tai patvirtinančių duomenų.

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam R. R. paskirta bauda ir dvi kitos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos, teisėjų kolegijos vertinimu, jam būtina skirti prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje, t. y. įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę nuteistajam dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes, motyvuos ateityje vengti psichiką veikiančių medžiagų nesaikingo vartojimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas ir nuteistajam R. R. skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad iš nuteistojo valstybės naudai prašoma išieškoti 133,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 11 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.

Neišieškoti iš nuteistojo R. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.