- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 2K-492/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Vytautas Greičius, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- N. S.
- Nukentėjusysis
- J. K., B. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutarties.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu N. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – dvejų metų laisvės atėmimo bausmėmis. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. S. nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant N. S. iki 2010 m. balandžio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, N. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais J. K. (J. K.) ir B. K. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Iš N. S. priteista Valstybinės ligonių kasos naudai 943,26 Lt šios patirtai turtinei žalai atlyginti; J. K. priteista iš N. S. 29 618,78 Lt turtinės ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendis pakeistas. Iš N. S. J. K. priteistas turtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 15 625 Lt; iš N. S. J. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 5000 Lt. N. S. įpareigotas iki 2010 m. gruodžio 31 d. atlyginti J. K. priteistą turtinę žalą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2007 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo nekentėjusiąją B. K. ir pastūmė ją ranka į krūtinę, dėl to ši pargriuvo. Tokiais savo veiksmais jis padarė nukentėjusiajai kraujosruvas dešinėje rankoje ir krūtinės dešinėje pusėje, kurios vertintinos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to jis, neturėdamas jokios dingsties, demonstruodamas niekinamąjį požiūrį į aplinkinius, trenkė kumščiu nukentėjusiajam J. K. į veidą ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose bei sulaužė jam nosies kaulus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis N. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Pasak kasatoriaus, baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo paskirta, pažeidžiant BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas pripažino, kad nusikalstama veika padaryta 2007 m. rugpjūčio 7 d., o BK 72¹ straipsnis, kuriame nustatyta nauja baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens – įsigaliojo 2008 m. birželio 27 d., tad, kasatoriaus nuomone, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti BK 3 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, t. y. gali būti skiriama tik tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kurią numato sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas, tačiau taikoma tik tokia sprendimo priėmimo metu galiojanti priemonė, kurią numatė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas arba kurią numato lengvinantis asmens teisinę padėtį įstatymas. Paskirtas draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens yra sunkinantis jo teisinę padėtį, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiais įstatymais, todėl turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė, kodėl paskyręs už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 140 straipsnio 1 dalį bausmes ir atidėdamas galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskyrė N. S. baudžiamojo poveikio priemonę, nors nė už vieną veiką kartu su bausme ši baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo paskirta. Anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai jo elgesį vertina kaip siekimą pademonstruoti niekinamąjį požiūrį į aplinkinius. Nukentėjusioji iki minėto įvykio ne kartą reiškė nepagrįstas pretenzijas dėl jo automobilio statymo, buvo iškvietusi policijos pareigūnus; šiems nenustačius jokių pažeidimų, jis turėjo pagrindo manyti, kad jo elgesys yra teisėtas ir atitinka bendras elgesio normas, o nukentėjusiosios dažnai reiškiami priekaištai yra nepagrįsti. Kai nukentėjusioji vėl pradėjo reikšti pretenzijas dėl jai netinkamoje vietoje pastatyto automobilio, o šiuo atveju jos reikalavimai taip pat buvo neteisėti ir nepagrįsti, kasatorius jai nieko nesakė, nenorėjo didinti įtampos. Nepaklusimas nepagrįstiems reikalavimams, anot nuteistojo N. S., nelaikytinas niekinamojo požiūrio demonstravimu. Konfliktas kilo dėl nevienkartinių nepagrįstų nukentėjusiosios priekabių; nukentėjusieji patys pripažįsta, kad nagrinėjamas įvykis buvo konflikto dėl automobilio statymo tęsinys.
Taip pat N. S. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paliko galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jam buvo paskirta subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat vieneriems metams ir šešiems mėnesiams paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Dalį šios laisvės apribojimo bausmės nuteistasis teigia atlikęs iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi nuosprendį panaikino. Tuo pačiu laikotarpiu taip pat atliko dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi palikęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, neįskaitydamas N. S. iš dalies atliktos baudžiamojo poveikio priemonės, pasunkino jo teisinę padėtį ir pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Taip pat kasatorius nurodo, kad ieškovui nepagrįstai priteista 1600 Lt už du mobiliojo ryšio telefonus „Motorola“. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo turėtų telefonų kainas. Jeigu telefonai nauji, tai ieškovas galėjo pateikti įsigijimo dokumentus, kurie paprastai yra saugomi, o jei seni, turėjo būti atsižvelgta į jų nusidėvėjimą. Neįrodyta, kad šiuos aparatus nukentėjusysis su savimi turėjo konflikto metu, kad jie buvo būtent tada sugadinti. Nepagrįstai ieškovui priteista už sugadintą „George Armani“ rankinę – nustatyta, kad sugadinti rankinės užsegimai, tačiau kasatoriui nesuprantama, kaip toks rankinės sugadinimas gali būti siejamas su jo veiksmais. Teismas nustatė, kad jis sudavė nukentėjusiajam per veidą, tad tokiais veiksmais rankinė negalėjo būti sugadinta. Taigi, anot kasatoriaus, žala turėtų būti mažinama 2280 Lt. Kadangi chuliganiškos paskatos inkriminuotos kasatoriui nepagrįstai, pasak jo, nepagrįstai padidintas ir neturtinės žalos dydis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktas prasidėjo dėl rizikingo ir provokuojamo elgesio.
Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai jo veiksmų nepagrįstai nevertino kaip būtinosios ginties situacijos. Kadangi nukentėjusysis ketino kasatoriui suduoti, nukentėjusieji buvo dviese, jie buvo įpykę, N. S. mano, kad turėjo teisę į būtinąją gintį. Kasatorius teigia, kad, esant tokiai kaip jo situacijai, nebuvo ir būtinosios ginties ribų peržengimo, nes nebuvo laiko ilgai svarstyti situacijos, be to, jis tuo metu vartojo stipraus poveikio vaistus. Nukentėjusieji įvykio aplinkybes aiškino nenuosekliai ir prieštaringai; teismas iš dalies paneigė nukentėjusiųjų parodymus, nustatęs, kad J. K. nebuvo suduoti smūgiai kojomis. Teismui padarius išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymai iš dalies buvo neteisingi, abejotina ir kitų nukentėjusiųjų parodymų įrodomoji vertė. Tokie parodymai turi būti vertinami kritiškai.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius atsiliepimu į nuteistojo N. S. kasacinį skundą prašo nuteistojo N. S. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam N. S. paskirta tinkamai vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, 72¹ straipsniu. Atsiliepime teigiama, kad kadangi N. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, negali būti sprendžiamas, kaip prašo kasatorius, iš dalies atliktos laisvės atėmimo bausmės įskaitymo į bausmės laiką klausimas, nes laisvės atėmimo bausmės N. S. neatliko.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, susijusį su turtine ir neturtine žala, padaryta nukentėjusiajam J. K. Teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis J. K. civilinio ieškinio dėl mobiliųjų telefonų sugadinimo nepagrindė įstatymo nustatyta tvarka, todėl priteistinos turtinės žalos dydį sumažino 900 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas nukentėjusiojo rankinės sugadinimo faktas, todėl pagrįstai priteista iš kasatoriaus pinigų suma šiai materialinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir jos dydį sumažindamas, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, teisingai atskleidė įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus bei juos tinkamai pritaikė.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistojo N. S. teisėms ir teisėtiems interesams jokio pavojaus nebuvo, priešingai, pats kasatorius atliko neteisėtus smurtinius veiksmus nukentėjusiesiems, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Taip pat ta aplinkybė, kad N. S. viešoje vietoje vartojo ne tik smurtą, bet ir necenzūrinius žodžius, tik patvirtina, jog nuteistasis siekė pademonstruoti niekinamąjį požiūrį į aplinkinius.
Atsiliepimas
Nukentėjusiųjų B. K. ir J. K. atsiliepime į nuteistojo N. S. kasacinį skundą prašoma nuteistojo N. S. kasacinį skundą atmesti, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš N. S. nukentėjusiesiems B. K. ir J. K. po 1000 Lt kiekvienam.
Nuteistasis, pasak nukentėjusiųjų, nurodė, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, tačiau nenurodė, kokie jie buvo ir kuris teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymą. Baudžiamojo poveikio priemonę teismas pritaikė nukentėjusiųjų prašymu, siekdamas apsaugoti nukentėjusiųjų interesus ir įvertinęs nuteistojo elgesį.
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusieji keturis kartus dalyvavo teismo posėdžiuose, rengdavo atsiliepimus ir buvo atitraukti nuo kasdienio darbo, dėl to patyrė išlaidų po 1000 Lt kiekvienas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie būtinosios ginties situaciją
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas save ar kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinus surinktus įrodymus kaip visumą, nepagrindžia nei būtinosios ginties, nei tariamosios būtinosios ginties buvimo situacijos: B. K. reiškiant pretenzijas dėl nuteistojo netinkamoje vietoje – prie šios sklypo – pastatyto automobilio, nuteistasis ją pastūmė, ši pargriuvo ir dėl to jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos dešinėje rankoje ir krūtinės dešinėje); J. K. buvo suduotas smūgis į veidą, šiam sureagavus (nustumti N. S. nuo savo žmonos) į prieš žmoną nuteistojo N. S. panaudotą fizinį smurtą. Akivaizdu, kad pavojingo, akivaizdaus ir realaus J. K. kėsinimosi, dėl kurio būtų galima kelti klausimą dėl nuteistojo N. S. teisės į būtinąją gintį realizavimo, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo teisėms ir interesams nebuvo jokio pavojaus.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos tam, kad padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurią teismas turi diskreciją skirti kartu su bausme. Kasaciniame skunde numatytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepaskyrė nė už vieną nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens, tačiau nurodė ją apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės, įgyvendinančios bausmės paskirtį, skyrimo, sprendė ne bausmės skyrimo, bet jos vykdymo atidėjimo kontekste. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš šioje straipsnio dalyje numatytų įpareigojimų. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę po sprendimo atidėti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam N. S., t. y. tinkamai vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Taip pat pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis įstatymas. Tai reiškia, kad BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas dėl bausmę griežtinančio ar kitaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinančio įstatymo taikymo skiriant baudžiamojo poveikio priemones atgal negalioja. Taigi pirmosios instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam N. S. ir paskyręs jam draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų B. K. ir J. K., tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl chuliganiškų paskatų nuteistajam N. S. inkriminavimo
Sutiktina su apeliacinės instancijos teismu, kad chuliganiškos nuteistojo N. S. paskatos inkriminuotos tinkamai, nes reiškėsi tuo, kad, paprašius patraukti automobilį, jis nesiėmė jokių veiksmų išspręsti konfliktą taikiai, nereagavo į tokius prašymus, o nukentėjusiajai ir toliau prašant patraukti automobilį atsakė necenzūriniais žodžiais bei atliko neteisėtus smurtinius veiksmus. Nuteistojo N. S. veiksmai nebuvo nulemti nei ankstesnių konfliktų, nei susiklosčiusios situacijos. Chuliganiškos paskatos reiškėsi ne automobilio statymu nukentėjusiesiems nepriimtinoje vietoje, o tuo, kad jis be jokios realios dingsties viešoje vietoje atliko neteisėtus veiksmus: nukentėjusiajai paprašius patraukti automobilį, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir smurtavo.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas tik teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Kasacinės instancijos teismas naujų faktinių aplinkybių nenustato, žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių nekvestionuoja. Tad kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nukentėjusiojo rankinės ir mobiliųjų telefonų sugadinimo aplinkybių, jų kainos paliekami nenagrinėti. Daiktų sugadinimo aplinkybės bei sugadintų daiktų kaina nustatyta byloje ištirtais įrodymais, pagrindo manyti, kad tiriant ir vertinant šiuos įrodymus būtų padaryta esminių BPK pažeidimų, nėra.
Taip pat akcentuotina, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo laikas sutampa su bausmės vykdymo atidėjimo trukme, t. y. vieneri metai ir šeši mėnesiai, jos atlikimo laikas, kaip ir paskirtų pagal BK 75 straipsnį įpareigojimų vykdymo laikas, prasideda nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2010 m. balandžio 8 d. – Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimo priėmimo. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.
Dėl nukentėjusiųjų prašymo atlyginti proceso išlaidas
Pagal BPK nuostatas ir teismų praktiką nukentėjusiojo laikas, sugaištas dalyvaujant teismo posėdžiuose bei surašant atsiliepimus į skundus, nelaikomas pagrindu nukentėjusiajam reikalauti atlyginti proceso išlaidas, todėl nukentėjusiųjų atsiliepime pateiktas prašymas priteisti po 1000 Lt proceso išlaidų atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo N. S. kasacinį skundą atmesti.