Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. liepos 23 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. 30, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,81 promilės.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Atvažiavo draugas, jis (duomenys neskelbtini) gyvena, iš Škotijos grįžo, 30 metų nesimatė, pasiskambino, seniai nesimatė, reikėjo atšvęsti, I. vardu. Galvojo, kokios mėsos išsikeps. Paprašė D., savo kaimyno, kad juos pavežtų iki ežero. Paskui atsisės, pasėdės, jie turi šašlykinę tokią. Jie būtų nuėję pėsti, jei ne tie šašlykai. Nuvažiavo, nusipirko truputį viskio, mėsytės jau buvo, parvažiavo link to ežeriuko, D. nuėjo namo, jie su draugu porą valandų pasėdėjo. D. nebegalėjo ateiti, tuo metu su I. išsikvietė taksi, I. jį pravežė iki (duomenys neskelbtini) g. R. R. nuėjo namo, o I. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). R. R. namie nuėjo miegoti apie 14?15 val., bet jis kaip ir išsimiegojo normaliai. A. nepasakė, kad mašina nuvaryta iki ežero. Ten nedidelis atstumas, tik per miškelį, ir jam durnumas kažkoks užėjo, kad reikia nueiti link mašinos, kad nuo jos nieko nenuimtų, nesugadintų, nes visokių dalykų būna. Apsiprausė ir labai normaliai jautėsi. Praėjo pėsčiomis, pasižiūrėjo, kad nei šunų nieks nevedžioja, nei kas vaikšto, atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo gal 100 metrų, ir liko 100 metrų iki vartų ir pamatė policijos švyturėlius. Pasišnekėjo, papūtė ir iškvietė tralą, kad nutemptų mašiną. Paskambino A. ir pasakė kas atsitiko. Blogai padarė aišku, nėra pasiteisinimo, pergyveno dėl sūnaus. Sūnus su mašina vežioja, jis užsiiminėja logistika, o jo šeimininkas, pas kurį gyvena, G., turi servisą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. buvo palikęs pas jį mašiną, reikėjo guolį pakeisti ar ką ten. Šašlykinė niekur nedingo, bagažinėje ten ji liko, pareigūnai atidarinėjo bagažinę ir turėjo pamatyti. Dėžė turėjo būti dar Wolt. Išvežiodavo maistą kartu su D., D. prie vairo būdavo, o R. R. lakstydavo, užsakymus nešiojo. Jie važinėjo su D. kartu, jei D. negalėdavo, galėjo su dviračiu važiuoti, bet jei jis gali, jie ir vakarais, ir naktį važiuodavo su automobiliu. Jis lakstė pagal programėlę, o D. vairavo. D. vienas automobiliu nesinaudoja, tik kai jie kartu. Automobilis stovėjo ne visą laiką kieme, tik prieš remontą ir serviso teritorijoje stovėjo. Važiuodavo automobilis ir į Europą. Ten ne ežeras, prie tvenkinio kepė mėsą, su draugu jie buvo porą valandų ten. Šašlykinę nekarštą dėjo į automobilį. Jis buvo grįžęs namo miegoti, o vėliau tik grįžo pasiimti automobilio, ir į jį įdėjo šašlykinę. Nuėjo parvaryti mašinos apie 20?21 val. Prie ežero 12 val. ar 11.30 val. nuėjo, iki 14?15 val. ėjo miegoti, nes apsvaigęs buvo. Antro karto jis nežino, kad buvo nubaustas už vairavimą išgėrus, nes jų net į teismą nepriėmė. Nuvažiavo, pasakė gali būti laisvi ir emailą pasitikrinti. Nėra sumokėjęs baudų, ne klaida. Nelabai yra iš ko baudas sumokėti. Dabar jau mokės baudas. Sužinojo, kad reikia perlaikyti teises, bet neatgaus, kol baudų nesumokės. Sumokės visas baudas kiek reikia. Jis pareigūnus pamatė, kai jie įjungė švyturėlius, ten mašinų iš vis nematė. Jeigu jie taip parašė, kad negalėjo į posūkį įsukti, taip ir yra. Jam atrodo, kad jie su sūnumi kaip du geriausi draugai nuo pat mažens. Jei ne kasdien, tai kas antrą dieną bendrauja ir susitinka, pasportuoja, biliardą pažaidžia, pas anūką nuvažiuoja. Įvykį aptarinėjo su sūnumi. Užsikodavo dėl priklausomybės alkoholiui Nemenčinės plente „Baltijos Amerikos klinikoje“, dešimt mėnesių nebevartoja alkoholio. Keletą dienų po įvykio, gal liepos 27?28 d. ten nuvažiavo. Teismui nepateikė pažymos, nes jos nedavė. Su UAB „Europos Sąjungos Paramos centro“ direktoriumi yra draugai, pažįstami nuo vaikystės. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes nesumokėjo baudų. Jis ir prieš tai nevairavo, kai paėmė teises, tik tą vieną kartą ir nelemtas ežeriukas. Jo išlaidas sudaro ? 300 eurų nuoma, mokesčiais 350 eurų, už viską žiemą iki 400 eurų būna. 200 eurų lieka pragyvenimui. Labai daug sūnus padeda, sūnus jam autoritetas.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. R. paaiškino, kad mašina priklauso jam. Namo savininkas, kuriame tėtis nuomojasi, turi servisą, automobilis buvo servise, o po to pas tėtį kieme stovėjo. Toyota Prius tik tame servise ir taisomas. Dabar paskutinis kartas gal taisymo, gal prieš mėnesį buvo. Anksčiau tėtis naudojo automobilį, kai turėjo teises, o po to jis visą laiką stovėjo. Tikriausiai buvo sutvarkytas automobilis ir stovėjo jau kieme, kai tėtis jį paėmė vairuoti. Automobilis nebuvo atsiimtas, jis stovėjo servise. Kad juo naudosis kažkas, jis to nesitikėjo. Kur jis gyvena, (duomenys neskelbtini), nebuvo kur statyti to automobilio ir ta mašina nėra būtinybė kiekvienai dienai. Tokių minčių, kad tėtis gali ją vairuoti nebuvo. Įvykiai 2023 m. jam žinomi, kad tėtis buvo sustabdytas ir jam buvo nustatytas girtumas. Serviso savininku jis pasitiki. Po šito įvykio labai suartėjo su tėčiu, kiekvieną dieną skambina, dažniausiai savaitgaliais atvažiuoja pas anūką, bendrauja daug daugiau nei anksčiau. Jam labai patiko, kad nusprendė užsikoduoti, tai padėjo, tėtis po ilgo laiko negeria, tai visai kitas žmogus. Kitą dieną po įvykio jam paskambino, pakalbėjo ir pasakė, kad paskutinį kartą padarė ir nusprendė užsikoduoti. A. R. nuvežė jį užsikoduoti, kažkur po savaitės, po įvykio, liepos mėnesį. Nuo to laiko viskas ramu. R. R. pats nusprendė, kad jam reikia pagalbos, keisti gyvenimo būdą. Jo nuomonė tėčiui autoritetinga.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, prokurorė ir gynėjas sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Saimono Budrio tarnybiniame panešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 23 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, R. R., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 3–8).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 23 d., 20.10 val., Vilniaus r., R. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. R. R. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 6 valandas, atlikus tikrinimą prietaisu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0219, patikros sertifikato Nr. 2070070, galioja iki 2024 m. gruodžio 3 d., R. R. pirmojo tikrinimo metu 19.53 val. nustatytas 1,88 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 20.09 val. – 1,81 promilės girtumas (b. l. 23).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvykio vieta. Apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Matoma gatvė pavadinimu (duomenys neskelbtini), ties dešine puse matomas (duomenys neskelbtini) g. 30 namas prie kurio teritorijos tvoros, šalikelėje sustojęs tamsios spalvos automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis juodos spalvos. Vairo padėtis kairėje pusėje. Atidarius galines automobilio duris, ant galinės sėdynės matomas krepšys su užrašu „Wolt Partner“. Automobilio bagažinėje matomas žalsvos spalvos krepšys. Įvykio vietoje ir automobilyje Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta, nepaimta (b. l. 15–19).

2024 m. gruodžio 13 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad, policijos pareigūnai bendrauja su senyvo amžiaus vyriškiu, paruošia alkoholio matuoklį ir patikrina vyriškio blaivumą. Pirmas pūtimas parodė 1,82 promiles. Daugiau vaizdo įrašuose naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (b. l. 21–22).

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Saimono Budrio tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant ekipaže V1564 su tyrėju Osvaldu Šimulevičiumi, reaguojant į įvykius apie 19.50 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis. Pastebėjus iš toli, automobilis sustojo viduryje sankryžos ir sunkiai manevravo sukdamas į dešinę pusę. Įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar asmeniui sutrikusi sveikata, važiavo iš paskos. Automobilis nevalingai pradėjo didinti greitį gyvenvietėje pamatęs pareigūnų vairuojamą tarnybinį automobilį. Sukėlus įtarimą, buvo įjungta speciali priemonė – švyturėliai ir garso signalas, išreikštas gestas sustoti transporto priemonei. Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakluso teisėtiems reikalavimams ir sustojo šalikelėje, dešinėje kelkraščio pusėje. Patikrintas automobilį vairavęs asmuo, t. y. R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus policijos duomenų bazę nustatyta, kad minėtam asmeniui atimta teisė vairuoti, taip pat nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo matomi nerišlūs judesiai. Paklausus asmens ar vartojo alkoholį, šis nurodė, kad iki 13 val. dienos vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkotesteriu „Draeger Alcotest“ pirmu pūtimu, t. y. 2024 m. liepos 23 d., 19.53 val. R. R. nustatytas 1,88 promilės neblaivumas, antru pūtimu, t. y. 20.09 val., R. R. nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Įvykis filmuotas „Body“ kamera (b. l. 31).

R. R. paaiškinime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad jis pripažino tą faktą, jog vairavo Toyota Prius būdamas neblaivus (b. l. 30).

AB „Regitra“ duomenų išraše nustatyta, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio Toyota Prius, pasirinkti metai 2007, kaina su PVM – 4 410 Eur (b. l. 35).

Leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. R. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę – automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo R. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, R. R., veikdamas tyčia, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, t. y. 1,81 promilių, girtumas.

Įrodymais, pagrindžiančiais R. R. kaltę, laikytini jo paties parodymai, vyresniojo tyrėjo S. Budrio tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad kaltinamojo vairuotas automobilis sukėlė įtarimų, nes įtartinai manevravo, sustabdžius transporto priemonę, ją vairavo R. R. nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai bei patikrinus blaivumą, nustatytas 1,81 promilių girtumas; policijos pareigūnų kūno („body“) kamerų vaizdo įraše užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus R. R. vairavimo aplinkybių. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. R. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis R. R. teismui pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo sūnaus, A. R., atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Bylą nagrinėjant teisme tiek kaltinamasis, tiek kaip galimas laiduotojas apklaustas A. R. palaikė šį prašymą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. R., padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis). Kaltinamasis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, davė išsamius parodymus. Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visgi nėra pagrindo manyti, kad R. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į jam taikytą administracinę atsakomybę dėl KET pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus R. R. administracine tvarka buvo baustas keturis kartus, tarp jų tris kartus už KET pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis 2023 m. kovo 29 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas nustatytas 0,95 promilių girtumas. Už šį administracinį nusižengimą kaltinamajam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių atėmimas, t. y. laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 28 d. Tačiau jau 2023 m. birželio 23 d., praėjus vos trims mėnesiams nuo administracinio poveikio priemonės paskyrimo, R. R. vairavo automobilį neturėdamas tesės vairuoti, kai tokia teisė atimta (b. l. 69–74). Nagrinėjamu atveju R. R. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas tokios teisės, kai jam buvo nustatytas net 1,81 promilių girtumas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. R. skirtos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų.

Gynėjas advokatas baigiamosios kalbos metu akcentavo, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis pakeitė gyvenimo būdą, kreipėsi į UAB „Baltijos Amerikos klinika“ dėl priklausomybės alkoholiniams gėrimams, todėl jam taikytinos laidavimo nuostatos, suteikiant galimybę pasitaisyti. Teismas tokius kaltinamojo elgesio pokyčius, be abejonės, vertina teigiamai. Tačiau pažymi, kad kartu pastarieji duomenys patvirtina, kad R. R. visgi turėjo pagrindą dėl būtent tokio pobūdžio medicininės pagalbos jam suteikimo. Jo padarytus teisės pažeidimus skiria palyginus neilgi laiko tarpai. Minėta, kad R. R. 2023 m. kovo 29 d., vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 0,95 promilių girtumas, o po trijų mėnesių jau vėl vairavo automobilį, kai tokia teisė jam buvo atimta. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką padarė praėjus metų laikotarpiui – 2024 m. liepos 23 d. Šį kartą jam buvo nustatytas dar didesnis, 1,81 promilių, neblaivumo laipsnis. Nuo šios nusikalstamos veikos padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo dienos praėjo mažiau negu metų laikotarpis. Todėl, teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kad R. R. pradėjo dėti pastangas, siekdamas pakeisti gyvenimo būdą, ir tai, jog jo sūnaus, kuris byloje yra apklaustas kaip galimas laiduotojas, bei draugo L. Š. (b. t. 114), yra apibūdinamas teigiamai, pažymint, kad R. R. elgesys tikrai pasikeitė po nusikalstamos veikos padarymo, nepakanka išvadai, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys analogiško pobūdžio ar kitų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. R. nedėjo pastangų įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas, teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad visas baudas sumokės, tačiau į teismo klausimą, dėl ko to nepadarė iki šiol, atsakyti negalėjo. Sutiktina, kad, pasak kaltinamojo, jo gaunamos pajamos yra itin nedidelės, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia asmens nuo atsakomybės už jo įvykdytus teisės pažeidimus, taip pat nesuteikia teisės nevykdyti jam paskirtų administracinių nuobaudų. Teisminis bylos nagrinėjimas užtruko laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 4 d. (pirmas teisiamasis posėdis, byla teisme gauta 2025 m. vasario 18 d.) iki 2025 m. gegužės 21 d., tačiau, kaip minėta, per visą šį laikotarpį, net ir prašant teismo nebaigti bylos nagrinėjimo, suteikiant galimybę pateikti į bylą reikiamus dokumentus dėl galimo laidavimo taikymo, nebuvo dėta pastangų bent iš dalies įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas arba kreiptis į antstolius dėl šių nuobaudų išieškojimo išdėstymo (bent jau tokie duomenys teismui nebuvo pateikti).

Nagrinėjamu atveju tesimas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. O būtent į tai, kad pakartotinai vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, R. R. dalyvavo viešajame eisme, pasak policijos pareigūnų, sunkiai manevravo, negalėjo įsukti į dešinį posūkį, remiantis byloje esančiu neblaivumo aktu, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo paaiškinimai, kad pamiegojęs jis jautėsi blaivus, dėl to, anot jo, ėjo pasiimti automobilio, vertintini kritiškai. Juo labiau, kad pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors pasak kaltinamojo, automobilyje turėjo būti šašlykinė, kurioje jis su draugu būdamas prie ežero kepė šašlykus, remiantis minėto automobilio apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, sustabdžius kaltinamojo vairuotą transporto priemonę, joje šašlykinės nebuvo. Užtat ant galinės automobilio sėdynės buvo rastas krepšys su užrašu „Wolt Partner“.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, teismas daro išvadą, kad R. R. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Priešingai, ji buvo pavojinga, padaryta pakartotinai šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl anksčiau padarytų pažeidimų kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė. Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir kaltinamojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad jis prieš tai nevairavo, kai paėmė teises „tik va vieną kartą ir nelemtas ežeriukas“.

Kartu teismas pažymi, kad sprendimas netaikyti R. R. laidavimo teisės instituto niekaip neužkerta žmogui kelio taisytis, keisti gyvenimo būdą ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Priešingai, remiantis BK 41 straipsnio nuostatomis, būtent tai ir sudaro bausmės paskirtį, o į visus teigiamus kaltinamojo gyvenimo pokyčius atsižvelgtina parenkant jam teik bausmės rūšį, tiek nustatant jos dydį.

Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nepasisako dėl galimo laiduotojo asmenybės ir jo atitikimo BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę R. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. R. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. R. anksčiau neteistas (b. l. 66–68), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 69–74), vykdantis individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie R. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Tačiau, kaip teigė pats kaltinamasis, jis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiniams gėrimams „Baltijos Amerikos klinikoje“.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, švelniausią bausmės rūšį ? baudą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos baudos dydį, teismas, be pirmiau aptartų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, jo turtinė padėtis yra sunki, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudą, kurios dydis neženkliai viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą minimalų šios bausmės rūšies dydį – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į R. R. paskirtos baudos dydį bei į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, teismas sprendžia, kad R. R. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, maksimalus, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas, anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, tad, teismo vertinimu, R. R. yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, R. R. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 1,81 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė realų pavojų sau ir aplinkiniams – dalyvavo viešajame eisme, pavojingai manevravo kelyje.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas 3 (trijų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 10 d. (b. l. 51–52), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, R. R. paskyrimo dienos.

Gynėjas advokatas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad 3 metų terminas uždraudžiant vairuoti automobilį yra per ilgas, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, tai, kad neįvyko jokio eismo įvykio, nenukentėjo asmenys ir, jog kaltinamajam yra būtinas poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes jis užsiima pavėžėjo veikla. Tesimas nesutinka su tokiais advokato argumentais. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis dalyvavo viešajame eisme, sunkiai valdė transporto priemonę, buvo sustojęs vidury sankryžos, be to vairavo ne tik, kad būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas tokios teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Tai, kad šiuo atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių yra ne dėsningas jo elgesio rezultatas, o tik laimingas atsitikimas. Pasisakydamas dėl argumentų, kad kaltinamajam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes pastarasis užsiima pavėžėjo veikla, teismas atkreipia dėmesį, kad R. R. ir šiuo metu tokia veikla negali užsiimti, nes neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Tai sąlygojo, kad jis nėra įvykdęs jam paskirtų administracinių nuobaudų, jokių priemonių šiai teisei susigrąžinti, kaip pats nurodė teismo posėdyje, nesiėmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 3 metų terminas uždraudžiant kaltinamajam vairuoti transporto priemones yra proporcingas įvykdytam nusikaltimui ir jo mažinti nėra pagrindo.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad R. R. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo sūnaus įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį jam būnant neblaiviam ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Priešingai, apklaustas teismo posėdyje A. R. nurodė, kad automobilis buvo paliktas autoservise kieme po remonto. Net nepagalvojo apie tai, kad tėvas galėtų vairuoti automobilį, nes žinojo, jog jis tokios teisės neturi. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).

Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Nustatydamas iš kaltinamojo išieškotinos transporto priemonės vertės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad R. R. yra vyresnio amžiaus (63 metų), jo šiuo metu gaunamų pajamų dydį (gaunamos pajamos šiuo metu sudaro 600 Eur), jo nuoširdų gailėjimąsi teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet, pripažindamas savo kaltę, R. R. nurodė niekada daugiau taip nesielgsiąs, pasigydė, nesupranta kodėl taip įvyko. Įvertinus šias aplinkybes kaip visumą, atsižvelgdamas, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skiriama piniginio pobūdžio bausmė, siekdamas, kad paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė netaptų asmeniui nepakeliama finansine našta, vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konfiskuoti iš R. R. ne visą, bet dalį automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, nustatant, kad iš kaltinamojo konfiskuotina pinigų suma sudaro 2 000 Eur.

Teismas pažymi, kad BK 74 straipsnis, reglamentuojantis baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, skirtingai nei BVK reglamentuojantis baudų vykdymą, nenustato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės (jos dalies) išieškojimo ilgesnio termino nustatymo, mokėjimo išdėstymo ar tokio termino pratęsimo galimybės, todėl gynėjo prašymas leisti sumokėti iš kaltinamojo išieškotiną pinigų sumą per ilgesnį terminą atmestinas. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu. Išaiškintina, kad remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Priešingu atveju, vykdomasis raštas išsiunčiamas priverstiniam išieškojimui Antstolių rūmams.

Prokurorė baigiamosios kalbos metu kaltinamajam prašė paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 67 straipsnio redakcijoje, nebuvo įtvirtinta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, todėl šiuo metu galiojanti BK 67 straipsnio redakcija laikytina sunkinančia kaltinamojo teisinę padėtį, todėl kaltinamajam R. R. neskirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 51–52, 55–56), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su policijos pareigūnų kūno („body“) kamerų vaizdo įrašais, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. galutinę 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 10 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią R. R. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. R. automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų). Išaiškinti R. R., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta iš karto po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

R. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“ byloje saugomą R. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su policijos pareigūnų kūno („body“) kamerų vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1) teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.