- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- T-499-564/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32832-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 81/04-895 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-895 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ( 87 balai), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 81/04-895 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma pakeisti Komisijos nutarimą – netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, jog Komisija priimdama sprendimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, nuteistojo asmenybės, jo elgesio prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, teistumų, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, kitas svarbias aplinkybes, todėl Komisijos sprendimas nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta galimybė nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, būti lygtinai paleistiems pataisos įstaigos. Taigi tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės. Šiuo atveju, Komisija pažymėjo, kad nuteistojo M. K. nusikalstamo elgesio rizika 2020-03-05 buvo įvertinta 87 balais. Taigi, elgesio rizika nėra žema, ji yra vidutinė. Vidutinę riziką sudaro balų intervalas nuo 41 iki 99, taigi M. K. nusikalstamo elgesio rizika (87 balai) yra arčiau didelės (100-168 balai) nei žemos (0-40 balų) nusikalstamo elgesio rizikos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 35 balai yra statiniai, 52 - dinaminiai. Įvardinti kriminogeniniai veiksniai: alkoholio vartojimas; nuolatinio darbo neturėjimas; mąstymas ir elgesys (netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, konfliktinių situacijų sprendimo būdai). Pažymėtina, kad nors M. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai pasikeitė, tačiau labai nežymiai. Duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad nuteistasis yra ženkliai sumažinęs nusikalstamo elgesio riziką, nėra. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad M. K. būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Vertinant galimybę nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei elgesį prieš atliekant šią laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes (vagystės, plėšimai), į tai, kad nusikaltimams būdingas tapatus modelis, kad vieną kartą jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir vėl nusikalto. Šiuo metu atlieka bausmę už du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir tyčinius apysunkius nusikaltimus, jis nusikalto būdamas recidyvistas, nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, o yra logiška jo antivisuomeninio gyvenimo tąsa. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nusikalstamos veikos įvykdytos dėl to, kad nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyviai nusiteikęs kaimynų atžvilgiu. Nuteistasis visas nusikalstamas veikas atlikdavo vienas, tik paskutinis nusikaltimas buvo padarytas kartu su broliu. Nuteistasis teigė, kad pasidavė įvykių tėkmei, nors dabar jau supranta kokios galėjo būti skaudžios pasekmės, jei nukentėjusysis būtų patyręs sunkesnius kūno sužalojimus. Nuteistasis nusikalstamas veikas dažniausiai darydavo vedamas finansinių sunkumų. Šiuo metu nuteistasis gyvenamosios vietos neturi, nurodė, jog vyks gyventi pas močiutę, kurį jį priims (gautas sutikimas), tačiau toks gyvenamosios vietos nurodymas tik formalus, kadangi nenustatyti tarp nuteistojo ir nurodyto giminaičio artimi ryšiai (nuteistojo priėmimas gyventi gali pabloginti priimančiojo asmens gyvenimo kokybę (finansiškai bei socialiai). Taip pat nuteistojo darbinė patirtis yra menka ir nepastovi (baigęs 8 klases, neturi specialybės, dirbo tik atsitiktinius darbus), sumenkina jo galimybę būti finansiškai nepriklausomam nuo kitų. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu kelis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kas atskleidžia jo elgesio struktūrą ir požiūrį į bausmės paskirtį viso bausmės atlikimo metu. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, kad impulsų kontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Elgesys gali tapti impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Šiuo metu, nuteistasis pakankamai gerai geba įvardinti veiksnius, susijusius su jo nusikalstamu elgesiu ir daugeliu atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau ne visuomet tai sekasi pritaikyti sau, ypač pavartojus alkoholio. Visa tai rodo, kad nors yra formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, tačiau nėra lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, nes aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų.