- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- e2-732-1060/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00473-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Atsakovas
- K. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės BnP Finance, AB, ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 500,00 Eur negrąžinto kredito, 188,92 Eur kredito mokesčio, 13,11 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 137,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2016-11-04 su atsakovu sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 500,00 Eur vartojimo kreditą 12 mėnesių terminui, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2017-12-04 ir sumokėti 188,92 Eur kredito mokestį. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų, todėl ieškovas atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovui 500,00 Eur negrąžinto kredito, 162,36 Eur kredito mokesčio bei 13,11 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo.
Atsakovui K. K. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2017-05-15 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, t.y. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2016-11-04 sudarė Vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas 12 mėnesių laikotarpiui suteikė atsakovui 500,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir grafiku iki 2017-11-04 bei sumokėti 188,92 Eur kredito mokestį bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas 2017-03-06 siuntė atsakovui raginimą sumokėti įsiskolinimą, o 2017-03-22 pranešimą apie vartojimo sutarties nutraukimą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas skolingas ieškovui 500,00 Eur negrąžinto kredito, 188,92 Eur kredito mokesčio, 13,11 Eur palūkanų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų savo prievolę įvykdęs.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.881 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Atsakovas Vartojimo kredito sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdė, negrąžino kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminu. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovo priteistina 500,00 Eur negrąžinto kredito, 188,92 Eur kredito mokesčio (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiojoje dalyje numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 13,11 Eur palūkanų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 63,75 procentų, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina 3,23 Eur palūkanų, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku negrąžino gauto kredito, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (692,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas patyrė 137,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 16,00 Eur žyminis mokestis bei 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 93 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys turtiniuose ginčuose, apmokamas 3 procentų žyminiu mokesčiu nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20,00 Eur, o už procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos - CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, patenkinus 99 proc. ieškovės reiškiamų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistinas 15,84 Eur (16,00 Eur X 99 proc./100 proc.) žyminis mokestis ir 119,79 Eur (121,00 Eur X 99 proc./100 proc.) už procesinių dokumentų parengimą.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 262, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BnP Finance, AB naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 188,92 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 92 centus) kredito mokesčio, 3,23 Eur (tris eurus 23 centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (692,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,84 Eur (penkiolika eurų ir aštuoniasdešimt keturis centus) žyminio mokesčio, 119,79 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir septyniasdešimt devynis centus) už procesinių dokumentų parengimą.
Atmesti kitoje dalyje ieškovo reikalavimus.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.