- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-3240-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25198-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties, kuria tenkintas pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-30632-807/2021 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Av3“, dėl savavališkos statybos akto bei privalomų nurodymų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: panaikinti savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dokumentai).
2. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki terasos įteisinimo procesų pabaigos dienos sustabdyti Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Nurodė, kad nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovei pateikus minėtus dokumentus (aktą, privalomuosius nurodymus) ieškovui, jie tapo galiojantys ir vykdytini tą pačią dieną, t. y. ieškovas privalo vykdyti privalomuosius nurodymus: nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir šalinti savavališkos statybos darbus (griauti pradėtą statyti statinį).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 5 d. Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
4. Teismas sprendė, jog ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimas preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija.
5. Teismas vertino, jog pritaikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas ieškovo teisių gynimas. Pagal pareikšto ieškinio pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad paduotu ieškiniu ieškovas iš esmės siekia panaikinti atsakovės Savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – Savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų sustabdymas yra betarpiškai susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais. Teismas sprendė, jog egzistuoja pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas taptų beprasmis, nebeįmanomas arba itin ekonomiškai nenaudingas, nes ieškovui įvykdžius nurodymą pašalinti statinius, o teismui sprendimu panaikinus Savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus, paaiškėtų, jog statiniai šalinti nepagrįstai.
1 III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – apeliantė, Inspekcija) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantės įsitikinimu, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir teisės aktus, reglamentuojančius savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą kas lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė, kad Inspekcijos Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) net nėra vykdomasis dokumentas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalį, todėl neaišku, kokiu pagrindu jo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, teismas sustabdė.
6.2. Teismas, ginčijama nutartimi sustabdydamas Inspekcijos Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo neatsižvelgė į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 ir 14 straipsniuose nustatytą statybos sustabdymo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką. Ieškovui iškėlus civilinę bylą dėl minėtų Inspekcijos privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų panaikinimo, atsakovė be teismo įsiteisėjusio sprendimo pati imtis kokių nors priverstinių vykdymo priemonių negali.
6.3. Inspekcijos vertinimu, teismas skundžiama nutartimi sustabdęs Inspekcijos Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris net nėra vykdomasis dokumentas) bei Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principą, nes sukūrė ydingą situaciją, leisdamas statytojui didinti statybos mastus (toliau tęsti statybą), kuriuos reikės šalinti pačiam ieškovui galimai nepalankaus teismo sprendimo atveju.
6.4. Inspekcijos nuomone, Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo sustabdymas dar būtų suprantamas, nes teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti būtų skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo, tačiau savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų vykdymo sustabdymas yra perteklinis, neproporcingas ir skundžiamoje nutartyje niekaip nemotyvuotas dėl jo būtinumo ir pagrįstumo.
7. Ieškovas V. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovo teigimu, nepritaikius aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius atsakovės dokumentų galiojimo, esama situacija nebūtų tokia pati, kaip ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas yra įpareigojamas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos darbus (t. y. iki 2022 m. vasario 5 d.). Atsakovei pateikus dokumentus (aktą bei privalomuosius nurodymus) ieškovui, jie tapo galiojantys ir vykdytini tą pačią dieną. Kaip nurodo atsakovė, tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, po jo priėmimo dokumentai būtų perduoti vykdyti antstoliui ir ieškovas nebeturėtų atsakovės numatyto termino dokumentuose pateiktiems nurodymams vykdyti.
7.2. Nurodo, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Faktas, kad ieškovas pateikė ieškinį teismui dėl šių dokumentų panaikinimo, nedaro įtakos jų galiojimui: per visą teismo proceso laikotarpį ieškovas privalėtų nevykdyti jokių statybos darbų ir šalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. griauti pradėtą statyti statinį (iki 2022 m. vasario 5 d.). Tokiu atveju teismui nusprendus patenkinti ieškovo ieškinį, jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba tiesiog taptų neįmanomu (ieškovas gali būti priverstas nugriauti terasą). Ieškovo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tik laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sudarytų sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą.
7.3. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje neapsunkins galimo teismo sprendimo vykdymo, kadangi ieškovui nepalankaus teismo spendimo atveju, bus galima tinkamai įvykdyti dokumentų reikalavimus, t. y. nugriauti statinį. Tokiu būdu nebus sukurtas nė vienai iš šalių perdėtas pranašumas, o bus suteiktos aiškios garantijos, kad nekils jokių keblumų vykdant teismo sprendimą, t. y. bus galimybė įteisinti Terasą pagal teisės aktų reikalavimus. Priešingai, nei nurodo atsakovė, ieškovas, jokių papildomų statybos ar kitų darbų objekte neatlieka ir neketina atlikti, todėl nėra pagrindo teiginiams, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gali būti naudingas ieškovui. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo UAB „Av3“ atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė panaikinti savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su nurodyta išvada nesutikti, kadangi ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
15. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
17. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija Inspekcijos savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir jo nuomone, privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, jeigu statiniai būtų nugriauti nesulaukus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, sukeltų negrįžtamų padarinių ieškovui, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl būtinumo išsaugoti bei užtikrinti status quo, kiek tai susiję su ieškovo ginčijamuose privalomuosiuose nurodymuose nurodytais statiniais, kadangi sprendžiant klausimą dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo, statinių nugriovimas, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo, iš tiesų galėtų sukelti didelę turtinę žalą ieškovui tuo atveju, jeigu privalomieji nurodymai būtų pripažinti neteisėtais bei panaikinti, t. y. byloje būtų priimtas palankus ieškovui teismo sprendimas.
19. Kita vertus, jau pats įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme iš esmės numatė tokios situacijos sprendimo būdą. Šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalis numato, kad savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį jeigu privalomieji nurodymai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdomi per nustatytą terminą arba negaunamas statybas leidžiantis dokumentas, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
20. Pažymėtina, jog kasacinis teismas išaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo šio ginčo nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas nėra priverstinai vykdomas (perduodamas antstoliui), nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu privalomasis nurodymas iš viso turėtų būti vykdomas. Tai reiškia, kad teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo (nepanaikinti nurodymo arba nepratęsti termino) įsiteisėjimo. Aiškinant priešingai – kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigiasi po 6 mėnesių nuo nurodymo surašymo, nepriklausomai nuo vykstančio teismo proceso dėl jo teisėtumo ar pratęsimo, ir nurodymas perduodamas antstoliui nedelsiant teismo sprendimui įsiteisėjus – asmeniui, įstatymo nustatyta tvarka skundžiančiam privalomąjį nurodymą teisme, nebūtų sudaryta galimybės jį įvykdyti gera valia, nors tokią galimybę turi asmenys, neapskundę privalomojo nurodymo. Dėl to Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostata, kad privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, aiškintina taip, jog, įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui, pradedamas skaičiuoti konkrečiu atveju nurodytas (bendrasis 6 mėnesių ar sutrumpintas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą atmesti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo, sprendime turėtų nurodyti, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
21. Iš aptariamo teisinio reguliavimo akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovui ginčijant ne tik privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, bet ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovė antstoliui vykdyti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikti neturi teisės, o ieškovo statiniai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priverstinai, antstoliui vykdant privalomuosius nurodymus, negali būti griaunami. Šiuo atveju net ir tuo atveju, jeigu atsakovė pažeisdama teisės aktų reikalavimus pateiktų vykdyti privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, galėtų būti skundžiami ir paties antstolio, priėmusio vykdyti šiuos vykdomuosius dokumentus, veiksmai. Be to, pagal aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką (nutarties 20 punktas), kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo šio ginčo nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas ne tik nėra priverstinai vykdomas (perduodamas antstoliui), bet ir nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu privalomasis nurodymas iš viso turėtų būti vykdomas.
22. Nors ieškovas nurodo, kad jei būtų priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, po jo priėmimo dokumentai būtų perduoti vykdyti antstoliui ir ieškovas nebeturėtų atsakovės numatyto termino dokumentuose pateiktiems nurodymams vykdyti, tačiau pagal minėtą kasacinio teismo praktiką (nutarties 20 punktas), įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui, pradedamas skaičiuoti konkrečiu atveju nurodytas (bendrasis 6 mėnesių ar sutrumpintas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.
23. Pažymėtina ir tai, jog savavališko statybos akto galiojimo sustabdymas būtų perteklinė priemonė, nes jame nėra jokio privalomojo nurodymo (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis), todėl šio akto galiojimo sustabdymas nėra būtinas, kad būsimas teismo sprendimas šioje byloje būtų įvykdytas ir jo įvykdymas nebūtų apsunkintas.
24. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartas imperatyvias Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir skundžiamų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimo sustabdymas šalių teisinės padėties iš esmės nekeistų, kadangi ieškovo statinys, dėl kurio surašyti privalomieji nurodymai, vykstant teismo procesui, priverstinai negali būti griaunami, o kažkokie kiti prevenciniai tikslai taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti pasiekti. Tai kartu reiškia kad ir status quo tarp šalių šiuo metu yra išlaikomas.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja vieną būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmė galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Esant atitinkamai imperatyviai teisės akto nuostatai, draudžiančiai pateikti vykdyti bei vykdyti teisme ginčijamą privalomą nurodymą iki jo teisėtumo patikrinimo bei atitinkamo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo jų taikymas niekaip neužtikrino, todėl 2021 m. spalio 18 d. pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 5 d. Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.