Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-908/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
1A-600-908/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25422-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-600-908/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25422-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.14.10.1; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. (D. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir atitinkamai jam paskirtos 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda bei 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. 2021 m. liepos 10 d. (viena diena), prilyginant laikinojo sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai. D. B. nustatytas dvylikos mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 10 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Išlaidos, susijusios su automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir laikymu ikiteisminio tyrimo metu, pripažintos proceso išlaidomis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš D. B. priteista 12 Eur išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 28 d., apie 02.15 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Skaidiškių k., Sodų g. 11, priėjęs prie automobilio BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. P. (A. P.), tyčia aštriu smailiu daiktu subraižė automobilio variklio dangtį 155,37 Eur vertės, galinį automobilio dangtį 71 Eur vertės, sudaužė priekinį automobilio stiklą 242,69 Eur vertės, galinį automobilio stiklą 147,33 Eur vertės, aštriu daiktu subraižė automobilio dešinės pusės abejas (vairuotojo ir galines) dureles – priekines 88,68 Eur vertės, galines 63,81 Eur vertės bei automobilio dešinės pusės abejas dureles – priekines 88,68 Eur vertės, galines 63,81 Eur vertės, subraižė automobilio stogą 139,74 Eur vertės, galinį automobilio bamperį (buferį) 311 Eur vertės, aštriu daiktu subraižė vairuotojo durelių lango stiklą 60 Eur vertės, išdaužė automobilio langų stiklus – priekinių dešinės pusės keleivio durelių lango stiklą 125 Eur vertės, galinį keleivio durelių lango stiklą 50 Eur vertės, priekinį keleivio durelių lango stiklą 60 Eur vertės, rankomis nulaužė abu šoninio matymo veidrodėlius po 129 Eur, bendros 258 Eur vertės, tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadino nukentėjusiajam A. P. priklausantį, 1 925,11 Eur vertės, turtą.

2. Be to, D. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 10 d., apie 04.57 val., Vilniaus m. sav., Justiniškių g., ties pastatu Nr. 100, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo D. B. apeliaciniu skundu prašoma iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį ir sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą bei sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos dydį. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino individualią apelianto situaciją, todėl uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise, nuteistojo D. B. įsitikinimu, yra per griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Paprastai tokiam terminui uždraudžiama naudotis teise vairuoti tais atvejais, kai asmuo transporto priemonę neblaivus vairuoja ne pirmą kartą. Apeliantas pabrėžia, kad jis anksčiau nėra teistas, be to, nėra baustas už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, nebuvo įtrauktas į priklausomybės ligų gydymo įskaitą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykio metu niekas nenukentėjo, o nuteistasis atlygino dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą, nukentėjusysis neturi pretenzijų. Apeliantas pažymi, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijų atlikimui. Šios aplinkybės grindžiamos prie apeliacinio skundo pateikta pažyma iš darbovietės. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bausmių ir poveikio priemonių proporcingumo kontekste, nuteistasis pabrėžia, kad ne tik 5 000 Eur dydžio baudos paskyrimas, bet ir automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė, kaip nustatyta, 1 500 Eur, konfiskavimas, yra per griežta ir neproporcinga priemonė.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės atsiliepimu į nuteistojo D. B. apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir įvertino, kad D. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkius nusikaltimus (vienas iš jų – nusikaltimas nuosavybei, kitas – transporto eismo saugumui). Prokurorės teigimu, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys. Be to, buvo pripažinta ir D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorės vertinimu, D. B. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nagrinėjamoje byloje konfiskuotas automobilis buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kurios savininku buvo pats nuteistasis D. B., todėl transporto priemonės konfiskavimas buvo privalomas. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog nuteistojo atžvilgiu yra priimtas jam nepalankus sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeisti baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. B. neneigia jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių ir neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise terminu bei paskirtos baudos dydžiu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį patikrina nuteistajam D. B. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių kontekste.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

7. Kaip jau buvo nurodyta, nuteistojo D. B. vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam skirta bauda yra per didelė, todėl laikytina neteisinga ir neproporcinga.

8. Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-70-942/2022). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

9. Konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

10. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

11. BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

13. D. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Be to, D. B. nuteistas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir pateikta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, vertina, ar pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

14. Skundžiamu nuosprendžiu dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos D. B. skirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

15. Atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus konstatuotina, kad apylinkės teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, remdamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės D. B. skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą bei rūšį. D. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Viena iš veikų priskirtina nusikaltimų nuosavybei grupei, o kita – transporto eismo saugumui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė D. B., padariusio BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pagrįstai pažymėjo, kad byloje nenustatyta D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina ir tai, kad dalyje dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nuteistasis nukentėjusiajam savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę buvo analizuoti bei įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys. Nuteistasis yra jauno amžiaus, dirbantis (2 t., b. l. 131) (tai pagrindžia ir prie apeliacinio skundo pridėta pažyma iš nuteistojo darbovietės (3 t., b. l. 32)), nuo priklausomybės ligų negydytas, 2009 m. lankėsi psichikos sveikatos centre. Pažymėtina, kad D. B. anksčiau nebuvo teistas (2 t., b. l. 138-142), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 132-137). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis D. B. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o vėliau atnaujintas, nes D. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė per vienerius metus nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo ir jo patvirtinimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad D. B. nepateisino jam išreikšto pasitikėjimo, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. B. už abi nusikalstamas veikas baudos bausmes, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai. Baudos bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra švelniausia bausmės rūšis, o pagal BK 187 straipsnio 1 dalies sankciją švelnesnė yra tik viešųjų darbų bausmė, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į nusikalstamą veiką, tiek ir nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai neskyrė, nes ši bausmė nebūtų pakankama bausmės tikslų įgyvendinimo užtikrinimui.

16. Teismas, bausmės dydį nustato, jį skaičiuodamas pagal sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. B., pripažintas kaltu padaręs du nesunkius nusikaltimus. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nesunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, nustačius vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudos dydis dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo skundžiamu nuosprendžiu nustatytas artimas minimaliam, t. y. 80 MGL. Be kita ko, nepažeidžiant BK 61 straipsnyje numatytų taisyklių, žymiai mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą už nesunkų nusikaltimą galimas baudos bausmės vidurkis nustatytas ir baudos dydis dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. 100 MGL. Nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą pagrindų, kuriais remiantis nuteistajam D. B. paskirtos bausmės turėtų būti pripažintos per griežtomis ir švelninamos, nenustatyta.

17. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nuteistajam D. B. paskirtas baudas subendrino jam palankesniu dalinio sudėjimo būdu. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios, t. y. 100 MGL dydžio, baudos bausmės pridėjo minimalią už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos dalį ir nuteistajam skyrė 150 MGL dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, be kita ko, nenustatyta bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai sumažino nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir D. B. skyrė galutinę 100 MGL dydžio baudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo D. B. turtinę padėtį, skundžiamu nuosprendžiu nustatė dvylikos mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

18. Nors visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau tikslas nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis, dėl to mažinti nuteistajam paskirtos baudos dydį ir dar labiau švelninti nuteistojo padėtį nėra pagrindo, nes teisingumo principui įgyvendinti trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistajam, kuris yra jauno amžiaus darbingas asmuo, kilsiančios pasekmės dėl baudos bausmės įvykdymo yra neproporcingos ir neteisingos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. B. paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo

19. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. B. pirmosios instancijos teismas paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimą.

20. BK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, taigi, nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl sutiktina su apylinkės teismo sprendimu kaltu pripažintam D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, trejų metų minėtosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju laikytinas neteisingu ir neproporcingu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokia nuteistojo pozicija ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

22. Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra jos, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

23. Vertinant D. B. padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą pažymėtina, kad pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu D. B. nustatytas 1,96 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo – 1,92 promilės neblaivumo laipsnis (2 t., b. l. 36-38). D. B. iškvėptame ore nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis daugiau nei keturis kartus viršijo minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Net ir sutikdamas su apelianto argumentais, kad nuo jo nusikalstamų veiksmų niekas nenukentėjo; jis anksčiau nėra teistas bei baustas už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus; nuo proceso pradžios pripažino savo kaltę ir gailėjosi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog, visgi, nuteistasis padarė itin šiurkštų ir pavojingą naudojimosi kelių transporto priemonių taisyklių pažeidimą, kuris, be kita ko, pasireiškė pavojingu tiek pačiam transporto priemonės vairuotojui, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui elgesiu. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta ankstų savaitgalio rytą, apie 04.57 val., nesant itin intensyvaus eismo, tuo labiau, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę gyvenamajame rajone esančioje gatvėje.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nuteistąjį apibūdinančių duomenų matyti, jog jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, o didžioji dalis nusižengimų yra susiję su KET pažeidimais, pavyzdžiui, nuteistasis yra ne kartą baustas už greičio viršijimą bei vairavimą neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo (2 t., b. l. 132-137). Šios aplinkybės leidžia spręsti apie nuteistojo polinkį nesilaikyti KET ir teisės normų reikalavimų, tai sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą ne tik dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo pagrįstumo, tačiau ir dėl trejų metų termino nustatymo tikslingumo ir proporcingumo.

25. Nuteistojo apeliaciniame skunde pabrėžiama tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, taip pat ir iš apelianto ir skundo pridėtos pažymos iš darbovietės, nuteistąjį darbo santykiai sieja su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dirba salės darbuotoju (2 t., b. l. 131; 3 t., b. l. 32). Nuteistojo skundo teiginius, kad teise vairuoti transporto priemones jis naudojasi ir darbo metu, patvirtina 2022 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pažyma (3 t., b. l. 32). Vis dėlto, šiame kontekste pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog netgi kaltininko darbas, kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nesudaro pagrindo atsisakyti jam uždrausti naudotis specialia teise ar trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės maksimalų laikotarpį, net jeigu jos paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad D. B., suprasdamas, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinei veiklai, o jos netekęs jis gali susidurti su tam tikrais apribojimais, įskaitant finansinius nuostolius, nusikalstamo elgesio neatsisakė, nors kaip asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga įvairiems poreikiams tenkinti, pats turėjo būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie gali lemti šios teisės netekimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino D. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jo asmenybę apibūdinančius duomenis, kurių visumos pagrindu priėmė pagrįstą sprendimą nustatyti trejų metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio bylose skiriamas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones užtikrina viešąjį interesą, taip pat ir visuomenės apsaugą nuo KET reikalavimus pažeidinėjančių vairuotojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, trejų metų trukmės baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, be to, nevaržo nusikalstamą veiką padariusio D. B. labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

26. Nuteistojo įsitikinimu, ne tik 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos paskyrimas, bet ir automobilio konfiskavimas yra per griežtas bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės kompleksas. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia nuteistojo pozicija nėra pagrindo sutikti.

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas laikomas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, automobilis, kurį neblaivus vairavo nuteistasis D. B., pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, taip pat ir konfiskuotinu turtu. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia, atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

28. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuteistajam D. B. (2 t., b. l. 48-49). BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindu kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nusprendė taikyti turto konfiskavimą. Pažymėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma nepriklausomai nuo automobilio vertės. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, kad konfiskuoto automobilio vertė, t. y. 1 500 Eur (2 t., b. l. 50), jam savaime, net ir be paskirtos baudos, yra didelė, tačiau šie apelianto argumentai nepaneigia nei baudos, kaip bausmės, nei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo suderinamumo, nei paties turto konfiskavimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas D. B. pagrįstai skyrė draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams bei taikė automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. B. paskirta baudos bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas – paskirtos teisėtai, tinkamai individualizuotos, proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei. Tai sudaro pagrindą nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. B. (D. B.) apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė