Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui S. U., trečiajam asmeniui A. G. ir išvadą teikiančios institucijos atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui S. U. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovui S. U. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalimi – procesiniai dokumentai įteikti atsakovui asmeniškai (e. b. l.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį bei į patikslintą ieškinį, atitinkančio CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, teismo šaukimai į posėdį įteikti pačiam atsakovui. Iš atsakovo prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl teismo posėdyje byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

5. Tretysis asmuo A. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Apie posėdį trečiajam asmeniui A. G. pranešta tinkamai, šaukimas įteiktas asmeniškai A. G. (e. b. l.), tačiau ji į posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, ištyręs šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, teikia išvadą, kad išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas nepilnametei J. U. iš tėvo S. U. nepažeidžia nepilnametės J. U. teisių ir jos teisėtų interesų. Ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iš kartu negyvenančio tėvo, atsakovo S. U. būtų pakankama, kad būtų užtikrinti būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai. Išvadoje taip pat nurodyta, kad siekiant išsiaiškinti ieškinyje pateiktas aplinkybes Tarnybos specialistai apsilankė ieškovės šeimoje. Apsilankymo metu, V. M. nurodė, kad atsakovas S. U. praktiškai nesidomi dukros Jekaterinos gyvenimu, neteikia išlaikymo. Pastaruoju metu pervedė 15 Eur, po to – 20 Eur. Pinigus atsakovas pervedė, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė V. M. nurodė, kad nepilnametė J. U. yra sveika, neturi specialių poreikių. V. M. su nepilnamečiais vaikais J. U., Š. V., gim. (duomenys neskelbtini), sugyventiniu A. V. ir pastarojo motina G. V. gyvena G. V. priklausančiame vieno aukšto mūriniame name, kuriame yra trys kambariai ir virtuvė. Name yra daliniai patogumai, gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje trūksta švaros ir tvarkos. Nepilnametės J. U. kambarys netvarkingas, ant žemės padėta krūva drabužių, ant lovos, kurioje miega mergaitė, guli didelis šuo. Nepilnametės kambaryje yra spinta, nedidelė sekcija, stalas, lova. Kambaryje trūksta tvarkos ir švaros. Tarnybos specialistai nepilnametės Jekaterinos motinai V. M. rekomendavo sutvarkyti gyvenamąsias patalpas, užtikrinti reikiamas higienos sąlygas. Su atsakovu S. U. Tarnybos specialistams susisiekti nepavyko. Skyriaus atstovai bendravo su nepilnamete J. U.. J. U. lanko Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos-daugiafunkcinio centro trečią klasę, mokosi pagal pradinio ugdymo programą. Susitikimo metu, J. pasakojo, kad ji gyvena su mama, broliu Š. Kartu gyvena mamos draugas A. ir močiutė G.. Mergaitė teigė, kad pas mamą viskas gerai, nieko netrūksta. Mama ją palydi į mokyklą, pasiima po pamokų. Kai reikia kokių nors drabužių ar mokymosi priemonių, jas nuperka mama. Mergaitė teigė, kad ne viską galima pirkti, ko ji norėtų, nes mama sako, kad nėra pinigų ir reikia taupyti. Tarnyba, rinkdama rašytinius duomenis išvadai, nustatė, kad ieškovė V. M. nedirba, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Eur (nurodė pati ieškovė). NDNT informacinės sistemos duomenimis ieškovė yra darbinga. Taip pat iš SPIS sistemos duomenų matyti, kad ieškovė turi daugiau nepilnamečių vaikų, t. y. kartu su sugyventiniu A. V. augina nepilnametį sūnų Š. V., gim. (duomenys neskelbtini). Tarnyba neturi duomenų apie atsakovo S. U. gaunamas pajamas ir darbingumo lygį. Iš SPIS sistemos duomenų ir VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas S. U. turi nepilnametį sūnų P. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. M. ir atsakovas S. U. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters J. U. (e. b. l.). Iš Anykščių r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos – daugiafunkcinio centro pažymos matyti, kad J. U. 2020 – 2021 m. m. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje – daugiafunkciame centre 3 klasėje, mokinė mokykloje lanko neformaliojo švietimo būrelius: „Keramikos dirbtuvėlės“ ir „Robotikos akademija“ (e. b. l.). Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020-08-07 Pažymos apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. išmokėta 2280,68 Eur, iš kurių 1804,68 Eur išmoka vaikui (nuo 2019 m. liepos mėn. - 100,32 Eur, nuo 2020 m. sausio mėn. - 200,46 Eur), 76,00 Eur – parama mokinio reikmenims įsigyti, ir 400,00 Eur vienkartinė išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams šalinti (e. b. l.). Iš VSDFV Utenos skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2019-06-19 išmokėta 153,93 Eur nedarbo draudimo išmoka (e. b. l.). SPIS sistemos duomenimis, kuriuos pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką Š. V., gim. (duomenys neskelbtini).

9. Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovas S. U. be nepilnametės J. U., turi sūnų P. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurio motina yra A. G. (e. b. l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad atsakovas S. U. turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Iš Kelių transporto priemonių registro nustatyta, kad atsakovas turi transporto priemonę – automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad atsakovas niekur nedirba (e. b. l.). Užimtumo tarnybos duomenimis, atsakovui S. U. nuo 2020-09-01 ir nuo 2020-10-31 priskaičiuota ir išmokėta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka (iš viso 400,62 Eur) (e. b. l.). NDNT informacinės sistemos duomenimis atsakovui S. U. nustatytas darbingumo lygis 75 proc. nuo 2014-12-19 (e. b. l.).

10. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kaip matyti iš ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, nepilnametė šalių dukra J. U. gyvena su ieškove, o atsakovas dukra nesirūpina, su ja nebendrauja. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu vaiko interesus geriau užtikrinti ir sudaryti geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, saugiai ir tinkamai vystytis ir pan. gali ieškovė. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nepilnametės J. U. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, tai yra ieškove V. M. (CK 3.169 straipsnis).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

12. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

14. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 642 Eur neatskaičius mokesčių.

15. Teismas šioje byloje surinkęs įrodymus nustatė, kad atsakovas turi registruotino turto (butą ir automobilį), atsakovas šiuo metu niekur nedirba, gauna darbo paieškos išmokas, jam nustatytas 75 proc. darbingumas. Atsakovas taip pat yra sūnaus P. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, kurį privalo išlaikyti. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas pasirinko pasyvią laikyseną savo kaip tėvo pareigų, tame tarpe ir pareigos teikti išlaikymą vaikui atžvilgiu, negali būti pagrindu atsakovui šios pareigos nevykdyti.

16. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad dukros poreikiai per mėnesį sudaro apie 380 Eur. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie vieno mėnesio J. U. poreikius. Sudarytoje lentelėje nurodyta, kad higienos reikmenys, vitaminai sudaro 80 Eur, dujos, el. energija - 35 Eur, mokymosi reikmenys, būreliai - 120 Eur, maistas - 80 Eur, įvairūs rūbai, avalynė - 60 Eur, laisvalaikis - 5 Eur (e. b. l.). Nors nurodytos išlaidų rūšys ir jiems skiriama pinigų suma teismui kelia tam tikrų abejonių, tačiau teismui tikrai nekyla abejonių dėl to, kad ieškovė dukrai perka maistą, rūbus, avalynę, higienos reikmenis ir kitus buities reikmenis, be to, vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Teismas įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus duomenis J. U. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio tokio amžiaus vaiko normalūs poreikiai, (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

17. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad vaikui būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais. Priteisiant išlaikymą teismas vertina, kad ieškovei yra teikiama ir socialinė valstybės pagalba „vaiko pinigai“ po 60 Eur, nuo 2021 metų – po 70 Eur. Be to, reikia turėti omenyje ne tik statišką vaiko poreikių būseną bylos nagrinėjimo metu, tačiau reikia vertinti ir vaiko poreikių kitimą artimoje ateityje, kadangi vaikas auga, o vaiko poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinkamai didėja. Priimamu sprendimu turi būti sukurtas tam tikras teisinio santykio stabilumas ateičiai, kad neesminis vaiko poreikių pasikeitimas nebūtų pagrindu kiekvieną kartą naujoms bylos pradėti. Be to ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur išlaikymo sumą, kuri yra mažesnė už Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ½ dalį (nuo 2021-01-01 – 233 Eur, atsižvelgiant į gaunamą sumą, atskaičius mokesčius). Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dukrai dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius.

18. Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui augti ir vystytis sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, kad vengė mokėti vaikui išlaikymą, teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių kliūčių mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad ieškovas yra darbingo amžiaus asmuo, byloje yra duomenų apie jo darbingumo lygį (75 proc.), kuris nėra tokio dydžio, kuris visiškai neleistų ieškovui dirbti.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su dukra, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis dukra, užtikrinant jos poreikių tenkinimą, priežiūrą ją slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

20. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažametės šalių dukters J. amžių ir jos poreikius bei interesus, į abiejų šalių pareigą išlaikyti po du nepilnamečius vaikus (ir ieškovė, ir atsakovas turi po dar vieną nepilnametį vaiką), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo S. U. priteisti išlaikymą nepilnametei J. U., gim. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. spalio 28 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

21. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1167,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2020-10-26 (5 mėn. 25 d. x 200 Eur). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

22. Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu dukters išlaikymui pinigų nemokėjo, jokios kitos paramos neteikė. Duomenų, kodėl pasirinktas laikotarpis nuo 2020-05-01 iki kreipimosi į teismą dienos, nėra. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis teikė išlaikymą, tačiau atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovės paskaičiavimu dukters poreikiams per mėnesį iš atsakovo buvo būtina 200 Eur suma, todėl įsiskolinimas sudarytų 1167,00 Eur. Ieškovės nurodoma suma, skaičiuojant po 200 Eur mėnesiui, yra pakankama tik būtiniausiems šalių dukters poreikiams tenkinti, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 1167,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą teismas vertina kaip pagrįstą ir tenkina.

23. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

24. Byloje yra 2020 m. liepos 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei V. M. šioje civilinėje byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l.). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta 2020-11-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad šioje byloje už ieškovei V. M. suteiktą teisinę pagalbą valstybė patyrė 180,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l.). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina – 180,00 Eur už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

25. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina – 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.) ir 80,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (12 mėn. x 200,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 54,00 Eur; 1167,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 26,00 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista. Taigi, viso iš atsakovo priteistina 155,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

26. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 12,95 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą J. U., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2020 m. spalio 28 d. iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei vaiko atstovei – motinai V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. U. 1167,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt septynis eurus) išlaikymo įsiskolinimą dukrai J. U..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 155,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 12,95 Eur (dvylika eurų 95 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso – 167,95 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 95 ct). Žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.