Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti bendrovės atstovui nedalyvaujant

Atsakovas A. D. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. PS-011504, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 4 000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui 48 mėn. kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. laiku ir tinkamai mokėti pagal sudarytą ir aptartą mokėjimo grafiką likutinės kredito vertės įmokas, sutartyje nurodytas palūkanas (metinė palūkanų norma 37.50 %, BVKKMN 41.90 %), ir sutarties mokestį. Per tą laikotarpį atsakovas įsipareigojo grąžinti 4 000 Eur suteiktą kreditą bei sumokėti 3 838.98 Eur palūkanų ir 200 Eur sutarties mokesčio. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, neinformavo ieškovės apie aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jo skolinių įsipareigojimų terminus ar atleisti jį nuo prievolės įvykdymo, dėl to ieškovė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. PS-011504 vienašališkai nutraukė 2021 m. balandžio 1 d. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 6 430,08 Eur negrąžintą paskolos sumą, kurią sudaro 3 803,01 Eur suteikto kredito, 887,32 Eur priskaičiuotų pelno palūkanų nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., 1 639,11 Eur priskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d., 100,64 Eur delspinigių, priskaičiuotų nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m. balandžio 1 d..

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartyje numačius paskolos sumos grąžinimą dalimis ir laiku negrąžinus eilinės paskolos sumos dalies, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnis).

Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos kredito sutarties Nr. PS-011504 pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš vartojimo kredito sutarties (CK 6.1 - 6.4 straipsniai, 6.870 straipsni). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje nustatyta, jog atsakovas įsipareigojo grąžinti 4 000 Eur kredito sumą ir 3 838,98 Eur palūkanų, apmokėti 200 Eur sutarties mokestį. Atsakovas įsipareigojo ieškovei 48 mėn. kas mėnesį mokėti dalimis likutinę skolos vertę, sutartyje nurodytas palūkanas, o taip pat kartu su pirmąja įmoka sumokėti sutarties mokestį. Sutarties grafike numatyta, kad kiekvieną mėnesį bus dengiama kaip kredito dalis, taip ir palūkanų dalis. Atsakovui iki sutarties nutraukimo priskaičiuota 2 199,87 Eur pelno palūkanų su BVKKMN 41,90 proc. nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.. Atsakovas 1 312,55 Eur palūkanų sumokėjo ir liko neapmokėta 887,32 Eur priskaičiuotų pelno palūkanų suma iki sutarties nutraukimo. Šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu, vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie yra to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku grąžinti ieškovei kreditą, t.y. atsakovas piniginės prievolės neįvykdė laiku, nemokėjo pagal grafiką palūkanų, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią sutarties pagrindu. Taip pat atsakovo atsiliepimo turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas jam pareikštų reikalavimų neginčija. Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, o ieškovė pagrindė savo skolos reikalavimo teisinį pagrindą ir įrodė skolos faktą bei dydį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 803,01 Eur negrąžintą kreditą bei 887,32 Eur pelno palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 1 639,11 Eur priskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų nuo 2021 m. balandžio 1 d. (sutarties nutraukimo) iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. (kredito sutarties termino pasibaigimo data). Atsakovas su reikalavimu šioje dalyje nesutinka ir nurodo, kad ieškovė prašo priteisti kompensuojamas palūkanas, tai reiškia negautas pajamas, nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, nors sutartis jau nutraukta.

Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t.y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t.y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo mokėtinų ieškovei pelno palūkanų procentine išraiška, kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal paskolos grąžinimo grafike nurodytą dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarką. Šalys kredito sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. rugpjūčio 20 d.. Atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 53 p. pažymėta, kad minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios, kaip aptarta šioje nutartyje, gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo.

Įvertinus vartojimo kredito sutarties sąlygas ir mokėjimo planą, matoma kad ieškovės prašomas priteisti palūkanas buvo numatyta gauti iš anksto, buvo pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, o šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį ir laiku mokėjęs vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafike paskirstytas įmokas, ieškovė būtų gavusi 3 838,98 Eur pelno palūkanų, tačiau dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sutartis su atsakovu buvo vienašališkai nutraukta, ieškovė pajamų negavo. Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, tuo pagrindu ieškovė sutartį nutraukė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 639,11 Eur priskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų nuo 2021 m. balandžio 1 d. (sutarties nutraukimo) iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. (kredito sutarties termino pasibaigimo data), tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 100,64 Eur delspinigių, nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., dėl kurių šalys susitarė rašytine sutartimi.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

Sutarties 3.8 punktu šalys susitarė dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo netesybomis (CK 6.70 - 6.72 straipsniai). Pagal kredito sutarties 3.8 punktą, atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokos ar jos dalies pagal mokėjimo grafiką, įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos apmokėti sumos. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių prievolių – sutartyje nustatytu laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 100,64 Eur delspinigių (CK 6.71 - 6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (6430,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 145 Eur žyminio mokesčio, todėl tenkinus ieškovės ieškinį visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - 145 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D. 3 803,01 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus tris eurus 1 centą) negrąžintos paskolos, 887,32 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 32 centus) pelno palūkanų, 1 639,11 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 11 centų) kompensuojamų palūkanų, 100,64 Eur (vieną šimtą 64 centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 430,08 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt eurų 8 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.