Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1.1; 1.2.23.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. balandžio 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 309 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str., 80 MGL (4000 eurų) bauda;

2) 2020 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str., pritaikius BK 64¹ str., laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2021 m. gegužės 19 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., 40 parų areštu, vykdymą atidedant 5 mėnesiams;

4) 2022 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str., ir, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 80 MGL (4000 eurų) bauda, subendrinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme ir 80 MGL (4000 Eur) bauda; baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. D. B. nuo tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą - 3-CMC (3-chloromethcathinone), kurios masė yra 0,469 g, iki tol, kol 2026 m. sausio 12 d. 13:30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), ją išmestą ant žemės, prie automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių, rado ir paėmė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnai.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad šiais metais, tikslesnės datos neprisimena, kai jis su draugais E. B. ir L. B. važinėjosi jam priklausančiu automobiliu „Honda Civic“, valstybinio numerio nepamena, sugedo automobilis. Sustojo pareigūnai, paprašė vairuotojo pažymėjimo, jis neturėjo teisės vairuoti, todėl paprašė jo išlipti iš automobilio. Jis, išlipęs iš automobilio, paėjęs link automobilio galo išmetė tą pačią dieną Šiauliuose, „Saulės mieste“, iki susitikimo su draugais savo vartojimui įsigytus kristalus. Policijos pareigūnams radus numestus kristalus, jis iš karto pripažino, kad tai jo medžiaga. Automobilį jis pirko prieš 3-4 dienas iki įvykio, pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, bet savo vardu neįregistravo. Dėl kristalų įsigijimo susitarė telefonu, per „Telegram“ programėlę, mokėjo 30 eurų. Jam ten atvežė nedaug, nepasakys tiksliai, kokį kiekį. Iki privažiuojant policijos pareigūnams, jis nebuvo spėjęs nusipirktos medžiagos pavartoti. Įsigydamas tą medžiagą, neketino jos kam nors perleisti, vaišinti kitus asmenis. Kartu su juo vykę draugai nežinojo apie jo turimą medžiagą, jis neketino su jais dalintis. Jis neturi priklausomybės narkotikams, jam tik tuo momentu buvo labai sunku - buvo susipykęs ir su žmona, todėl pasiėmė vartoti. Prieš 8 dienas dėl sunkios materialinės padėties išvyko į Vokietiją, dirba prie pakavimo. Prašo skirti baudą, nori dirbti ir sumokėti visas paskirtas baudas.

3. Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

4. Be kaltinamojo D. B. visiško prisipažinimo ir parodymų teisme, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

4.1. D. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad nuo narkotinių medžiagų priklausomas nėra, tačiau kartais jų pavartoja, tai yra kartais parūko „žolės“ bei kartais pavartoja kristalų. Jis skaityti ir rašyti nemoka. 2026 m. sausio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, nes neprisimena, bet maždaug prieš keturias, penkias dienas, jis iš pažįstamo, kurio duomenų dabar nurodyti negali, nes neprisimena, nusipirko automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilį mokėjo 500 eurų. Nors automobilį ir nusipirko, tačiau automobilio pirkimo - pradavimo sutarties nesusirašė, o tuo labiau automobilio neužsiregistravo savo vardu. Nors jis ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau, norėdamas važiuoti būtų paprašęs, kad kas nors iš pažįstamų jį pavežtų. Svarbu, kad turėtų savo automobilį registruotą savo vardu. 2026 m. sausio 12 d. jis su draugais E. B. bei L. B. ankščiau minėtu automobiliu be jokios priežasties važinėjo po Kuršėnų miestą, Šiaulių rajone. Jiems besivažinėjant, automobilis sugedo, todėl gali būti, kad ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), jis sustojo. Jiems ten bestovint, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie, patikrinę juos visus ir automobilį, jokių draudžiamų daiktų nerado, tačiau jis, tik pamatęs policijos pareigūnus ir tik išlipęs iš automobilio, plastikinį maišelį su kristalais išmetė prie automobilio, dešinėje pusėje, prie galinių durelių, ant žemės. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, tačiau vis vien automobilį vairuoja. Jis jį vairavo ir šį kartą. Kadangi, kai privažiavo policijos pareigūnai, jie jį pirmą išlaipino iš automobilio, jis spėjo nueiti į kitą automobilio pusę, kur ir išmetė maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Minėtą maišelį su kristalais rado policijos pareigūnai, ir jis iš karto prisipažino, kad tai jo narkotinės medžiagos. Minėtas narkotines medžiagas, vadinamuosius kristalus, jis nusipirko 2026 m. sausio 12 d., apie 12:00 val., Šiauliuose, prie prekybos centro „Tilžė“, iš nepažįstamo vaikino per programėlę „Telegram“. Jie susitiko prie prekybos centro, o šiam jis sumokėjo 30 eurų ir pasiėmė narkotines medžiagas. Kiek tiksliai buvo narkotinių medžiagų, jis nežino, tačiau mokėjo kaip už gramą. Dalį narkotinių medžiagų jis panaudojo tik jų nusipirkęs. Narkotines medžiagas atvažiavo ir nusipirko vienas. Niekam apie tai nieko nesakė ir niekas nieko nežinojo. Po to jis iš karto grįžo į Kuršėnus, kur susitiko su ankščiau minėtais draugais, o kaip ir kas buvo toliau, jis jau paaiškino apklausos metu. Kad turi narkotinių medžiagų, jis nė vienam iš su juo buvusių draugų nesakė ir šiems jų nesiūlė. Nei E., nei L. apie tai nieko nežinojo. Vaikino, iš kurio pirko narkotines medžiagas, jis nepažįsta, tačiau šiam buvo apie 23-24 metus, aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais rūbais. Minėtą vaikiną jis matė pirmą kartą, todėl jis nemano, kad šį galėtų atpažinti. Apklaustas papildomai įtariamuoju D. B. parodė, kad jis nuo narkotinių medžiagų priklausomas nėra, tačiau kartais jų pavartoja. Jis kartais parūko „žolės“ bei kartais pavartoja kristalų. Jis jokio išsilavinimo neturi, todėl skaityti ir rašyti nemoka. Kadangi ankstesnėje savo apklausoje jis davė visus parodymus apie savo padarytą nusikaltimą, tai pasilieka prie visų ankščiau savo duotų parodymų, kuriais prašo ir tikėti. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 129–132, 138–141);

4.2. liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2025 m. gruodžio 6 d. nusipirko automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pirko sau Vilniuje iš nepažįstamo asmens. Kadangi automobilis buvo be techninės apžiūros, be to, į automobilį reikėjo įdėti dar pinigų, kad jį susitvarkyti, o automobilis jam buvo reikalingas kasdieniniam naudojimui, tai jis automobilį nutarė parduoti. Automobilio savo vardu jis neregistravo. Jis savo tautybės žmonėms pasakė, kad nori jį parduoti. Taip vieni per kitus pasiūlė, ir jis minėtą automobilį 2025 m. sausio 27 d. (pastaba, turėtų būti - 2025 m. gruodžio 27 d.) pardavė V. B., kuris susisiekė su juo telefonu. Šiaip asmeniškai V. B. jis nepažįsta. Su šiuo susitikę, jie susirašė pirkimo - pardavimo sutartį, o šis jam sumokėjo 400 eurų ir tuo jų susitikimas baigėsi. Daugiau su V. B. jis susitikęs nebuvo. Ar šis minėtą automobilį prisiregistravo savo vardu, ar ne, jis nežino, bet, kiek jis supranta, šis neprisiregistravo, jei jis yra apklausiamas. Prijungimui prie šios ikiteisminio tyrimo medžiagos jis nori pateikti ir automobilio pirkimo - pardavimo sutarties kopiją. Kadangi yra automobilį pardavęs, tai dėl jo niekam jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 104–107);

4.3. 2026 m. sausio 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl narkotinių medžiagų, kuriame Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėja Deimantė Žvirgždaitė nurodė, kad 2026 m. sausio 12 d. dirbant kartu su tyrėju V. Martinkumi, apie 13 val. 30 min. patruliuojant Kuršėnų mieste ir aplinkiniuose miesteliuose, važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) kaimo, jie pastebėjo važiuojamojoje kelio dalyje sustojusį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio, prie šio vairo sėdėjo (duomenys neskelbtini) asmuo. Nustatyta, jog tai D. B.. Pasiteiravus šio, kodėl stovi viduryje kelio, šis nurodė, kad sugedo automobilis ir laukia, kol atvyks šį nutempti. Paklausus asmens, ar automobilyje, ar su savimi turi draudžiamų daiktų, šis nurodė, kad neturi, bet pastebėjus, kad asmuo labai susijaudino, pradėjo drebėti rankos, jie pareikalavo šio parodyti su savimi turimus daiktus. Apžiūrint šį, draudžiamų daiktų nebuvo. Automobilyje kartu buvo E. B. bei L. B., kurių buvo pareikalauta išlipti iš automobilio. Asmenys taip pat buvo patikrinti, ar su savimi neturi draudžiamų daiktų, kurių pas šiuos nerasta. Apžiūrint automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia dešinės pusės galinių keleivio durelių, šalia automobilio, buvo pastebėtas numestas permatomos spalvos užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos, sintetinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Pasiteiravus asmenų, kam priklauso maišelis su turiniu viduje, D. B. nurodė, kad jam, o tai skirta asmeniniam naudojimui. D. B. buvo padarytas greitasis narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo testas, kurio rezultatas neparodė vartojimo. D. B. buvo sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių areštinę. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Įvykio vietos apžiūros metu paimti mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ ir permatomos spalvos užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos, sintetinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Kadangi nebuvo nustatytas automobilio „Honda“ savininkas, automobilis buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės g. 23L, Šiauliai. D. B. buvo sulaikytas 13 val. 42 min. Įvykio vietoje filmuota policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo kameromis, pritvirtintomis prie rūbų (t. 1, b. l. 94–95);

4.4. 2026 m. sausio 12 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje matomas stovintis pilkos spalvos „Honda Civic“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apžiūrėjus, šalia automobilio dešinės pusės galinių keleivio durų, ant žemės, rastas permatomas užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos, sintetinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ ir permatomos spalvos užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos, sintetinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 9–18);

4.5. 2026 m. sausio 13 d. informacija apie kelių transporto priemones, gautoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kurioje užfiksuota, jog automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. gruodžio 6 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso R. B. (t. 1, b. l. 30);

4.6. 2025 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, jog J. M. pardavė R. B. automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 eurų (t. 1, b. l. 34–37);

4.7. 2026 m. sausio 26 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog R. B. pateikė 2025 m. gruodžio 27 d. transporto priemonės „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (t. 1, b. l. 38–40);

4.8. 2025 m. gruodžio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad R. B. pardavė V. B. automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 eurų (t. 1, b. l. 41);

4.9. 2026 m. sausio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, jog 2026 m. sausio 9 d. V. B. pardavė D. B. automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 eurų (t. 1, b. l. 43–44);

4.10. 2026 m. kovo 4 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad šviesios kristalinės medžiagos iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - 3-CMC (3-chloromethcathinone), kurio masė yra 0,469 g (t. 1, b. l. 58–62).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

2. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

3. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šios baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos yra alternatyvios, todėl bet kurios vienos iš jų pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropinės, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir nori taip veikti.

4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos, todėl įvertinus kaltinamojo D. B. parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą, specialisto išvadą, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 111 punktą rastos psichotropinės medžiagos kiekis viršiją numatytą nedidelio kiekio (0,2 g) ribą, tačiau neviršija didelio kiekio, kuris numatytas 20 g, ribos, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko, laikė psichotropinę medžiagą - 3-CMC (3-chloromethcathinone), kurios masė yra 0,469 g, iki tol, kol 2026 m. sausio 12 d. 13:30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), ją išmestą ant žemės, prie automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių, rado ir paėmė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnai. D. B. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

5. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

6. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą teisme, siūlė kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

9. BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimas, įsigaliojęs 2025 m. vasario 1 d., numato, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

10. Kaltinamasis D. B. šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą veiką padarė teistumui neišnykus, tačiau, atsižvelgus į tai, jog jis už tyčinių nusikaltimų padarymą anksčiau teistas du kartus (pastaba, 2021 m. gegužės 19 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendis priimtas už neatsargaus nusikaltimo padarymą; 2022 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamasis įsakymas priimtas už baudžiamojo nusižengimo padarymą), anksčiau už tyčinius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neteistas, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo kaltinamąjį D. B., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, pripažinti recidyvistu ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

11. Skiriant kaltinamajam D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą – praeityje D. B. atžvilgiu keturis kartus buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nusikalstama veika įvykdyta teistumui neišnykus (t. 1, b. l. 181–188), kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (29 m.), nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 150–151), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 153–180), byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį, teismo nuomone, bausmės tikslai D. B. bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą įstatymo numatytam arešto bausmės už nusikaltimo padarymą vidurkiui. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šiuo metu yra įsidarbinęs Vokietijoje ir prašė skirti baudos bausmę, jos mokėjimą išdėstant vienerių metų laikotarpiui, teismas sprendžia, jog bauda nagrinėjamu atveju neskirtina. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. skirtų piniginių sankcijų savanoriškai nemoka, antstolių informacinės sistemos duomenimis kaltinamojo D. B. atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 33 vykdomosios bylos, kuriose iš D. B. išieškoma bendra suma viršija 20 000 Eur. Įvertinus aptartus duomenis bei tą aplinkybę, jog pats kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė dirbantis neoficialiai, kaltinamojo prašytos skirti bausmės – baudos skyrimas nagrinėjamu atveju netikslingas, kadangi tokiu atveju nebūtų pasiekti bausmės tikslai, formuotųsi nebaudžiamumo nuostatos.

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

13. D. B. šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės – t. y. nesumokėjęs 2022 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės – 80 MGL (4 000 Eur) baudos (t. 1, b. l. 195–196). Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2022 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi – 4000 Eur baudos bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridedant visą 80 MGL (4 000 Eur) baudos bausmę.

14. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką D. B. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. sausio 12 d. 13.42 val. iki 2026 m. sausio 13 d. 12.29 val., ir laikytina, kad D. B. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą (t. 1, b. l. 109–113, 114–116).

15. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

16. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo/arešto bausmės atlikimo.

17. Iš bylos duomenų matyti, jog D. B. nuo proceso pradžios pripažino kaltę ir kritiškai vertino savo elgesį, nesistengė išvengti atsakomybės, rūpinasi mažamete dukra, daugiau jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra, siekia pasitaisyti. Teismas konstatuoja, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau nustatant pareigas, kurios darytų teigiamą poveikį kaltinamajam. Teismas sprendžia, jog arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui, įpareigojant D. B. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 1 d., 5 d., 6 d. 5, 6, 10 p.).

18. Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 142–145) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė pažymą Nr. APD-2026-04835 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 195,83 Eur, priteisimo iš kaltinamojo D. B. (t. 2, b. l. 37–41).

20. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam D. B. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi D. B. nurodė, kad nemoka skaityti ir rašyti, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį – turi didelių finansinių įsiskolinimų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. B. nepriteistinos.

21. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - po tyrimo likę milteliai - 0,512 g (grynos psichotropinės medžiagos kiekis 0,422 g), kurie supakuoti į plastikinį bespalvį maišelį, ir pirminė tyrimo objekto pakuotė, supakuoti į voką, laikomi Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugykloje, adresu: Liepyno g. 7, Vilnius (t. 1, b. l. 58–64) – sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. skirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu bendrinti su 2022 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi – 80 MGL (4 000 eurų) bauda, ir D. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiadešimties) parų areštą ir 80 MGL (4 000 eurų (keturių tūkstančių eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką D. B. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. sausio 12 d. 13.42 val. iki 2026 m. sausio 13 d. 12.29 val., ir laikyti, kad D. B. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, nustatant D. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią D. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - po tyrimo likusius miltelius - 0,512 g (grynos psichotropinės medžiagos kiekis 0,422 g), kurie supakuoti į plastikinį bespalvį maišelį, ir pirminę tyrimo objekto pakuotę, supakuotus į voką, laikomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugykloje, adresu: Liepyno g. 7, Vilnius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti D. B., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba; 4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo nuosprendį paskirtą bausmę.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.