Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI ) įgaliotai atstovei Vaidai Matulionei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. C.

išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), vadovui J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui J. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad pagal būsimą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2024 m. liepos mėn. Bendrovei susidarys mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal pateiktus duomenis apie lėšų judėjimą, 2024 m. liepos 9 d. J. C. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį turinčiais) Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, t. y. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą J. C., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Pateiktame teismui VMI pareiškime nurodoma, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 69 658,79 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė iš pridėtinės vertės mokesčio (66 023,68 Eur + delspinigiai 3 567,27 Eur), kurio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d., gyventojų pajamų mokesčio (47,67 Eur + delspinigiai 3,58 Eur), kurio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. balandžio 16 d., taip pat 16,59 Eur nepriemoka pagal vykdomąjį dokumentą.

Patikrinimo metu, išanalizavus pateiktus Bendrovės banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu buvo atliktas mokėjimas per AB Artea banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent 2024 m. liepos 9 d. buvo pervesta 44.921,51 Eur į Lietuvos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). AB Artea bankas pateikė informaciją, jog sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra pats AB Artea bankas. Tai yra nostro (kliringinė) sąskaita, kurią AB Artea bankas turi Lietuvos banke, t. y. veidrodinė – buhalterinė sąskaita, skirta Lietuvos Banko sąskaitos atvaizdavimui AB Artea banko buhalterinėje apskaitoje.

Pareiškime taip pat nurodyta, kad pavedimo darymo metu Bendrovė nebuvo skolinga kreditoriui VMI, tačiau teiktų deklaracijų duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovas žinojo apie būsimas atsirasiančias prievoles valstybės biudžetui. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2024 m. liepos mėn. (prievolės suma 66 023,68) buvo pateikta 2024 m. gruodžio 16 d., taigi, Bendrovės vadovas J. C., atlikdamas didelius mokėjimus žinojo apie būsimas prievoles VMI, kurios atsiras po 2024 m. liepos mėnesio deklaracijų pateikimo. Tuo atveju, jeigu Bendrovės vadovas nebūtų atlikęs šio mokėjimo kitiems kreditoriams, o skyręs pinigines lėšas nepriemokai VMI dengti, didžioji dalis Bendrovės skolos valstybės biudžetui būtų buvusi padengta. Ši finansinė operacija pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas J. C. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, o ne VMI, Bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, arba žinant, kad mokestinė nepriemoka susidarys pateikus deklaracijas. Dėl tokių J. C. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, J. C. pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė nurodė, jog VMI palaiko pareiškimą, prašė jį tenkinti, o dėl baudos dydžio prašė spręsti teismo nuožiūra.

J. C. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) už gautą kreditą iš Švedijos įmonės (duomenys neskelbtini) 2022 metais įsigijo žemės sklypą, kuriame turėjo būti vystomas nekilnojamojo turto statybos projektas, tačiau nepavykus, buvo nuspręsta sklypą parduoti kartu perleidžiant skolą pagal kredito sutartį UAB „P. S.“ ir 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus m. 14 – ajame notarų biure buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo ir skolos perkėlimo sutartis, kurios kopiją J. C. pateikė teismui. Iš pradžių su UAB „P. S.“ buvo žodinis sutarimas, kad PVM mokestį VMI sumokės UAB „P. S.“, atsisakius tai padaryti buvo parengta ir rašytinė 2024 m. gruodžio 16 d. sutartis su UAB „P. S.“ dėl 66024 eur. Mokestinės nepriemokos perėmimo, kurią J. C. pateikė teismui, taip pat pateikė teismui 2024 m. gruodžio 16 d. UAB „P. S.“ nustatytos formos FR0327 prašymą duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką, VMI operatyvaus patikrinimo pažymą bei 2025 m. sausio 3 d. VMI sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo ir paaiškino, kad UAB „P. S.“ direktorius R. V. atsisakė pasirašyti šią sutartį ir todėl ši nepriemoka liko UAB (duomenys neskelbtini), UAB „P. S.“ tiesiog išvengė susitarimo sumokėti pagal šį sandorį mokesčius VMI. Paaiškino, jog UAB „P. S.“ neparengė projektų, bet pati perėmė ir toliau vysto veiklą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) , negalėdama vykdyti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį buvo priversta perduoti sklypus UAB „P. S.“. Šiuo metu dabartinė UAB „P. S.“ direktorė J. D. yra Švedijos įmonės suteikusios kreditą bendrasavininkės sesuo.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė patvirtino, kad su VMI buvo derinami mokestinės nepriemokos perėmimo klausimai, tačiau pažymėjo, jog UAB (duomenys neskelbtini) nesavalaikiai deklaravo PVM pagal 2023 m. birželio 13 d. sandorį, tai yra pridėtinės vertės mokesčio deklaracija pagal šį sandorį ( 2024 m. liepos 16 d. PVM sąskaita faktūra KBŽ2) už 2024 m. liepos mėn. (prievolės suma 66 023,68) buvo pateikta tik 2024 m. gruodžio 16 d., tačiau akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui buvo žinoma, kad pagal šį sandorį prievolė sumokėti PVM tenka UAB (duomenys neskelbtini), todėl 2024 m. liepos 9 d. pervedęs 44.921,51 Eur. pažeidė VMI interesus. Vien tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikėjosi, kad šią mokestinę neprimoką perims UAB „P. S.“ nešalina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus atsakomybės.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais patvirtina ir tai, kad 2025 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2883-580/2025 uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Teismo nutartyje konstatuota, jog pagal 2024-12-31 balansą matyti, kad įmonės viso turto vertė nurodyta – 48 808 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra – 51 371 Eur. 2024-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2024 m. atsakovas nepatyrė nuostolių, bet negavo ir pelno, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atsakovas patyrė 55 547 Eur nuostolių. Kaip matyti iš 2024 m. balanso, įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, įmonė 2024 m. buvo nemoki. UAB (duomenys neskelbtini) neturi registruoto nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, nemoka mokesčių valstybei – skola VMI prie FM siekia 69 658,73 Eur, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 1,41 Eur. Darytina išvada, jog Bendrovė nebuvo pajėgi padengti VMI susidariusią mokestinę nepriemoką.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo iš esmės pripažino aplinkybę, kad jis žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) turėjo PVM mokestinę nepriemoką (prievolės suma 66 023,68), atsiradusią dar 2023 m. birželio 13 d., kuomet Bendrovės vardu buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo ir skolos perkėlimo sutartis su UAB „P. S.“, tačiau teigė, jog buvo įsitikinęs, kad šią mokestinę prievolę įvykdys UAB „P. S.“. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad pagal būsimą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2024 m. liepos mėn. Bendrovei susidarys mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau 2024 m. liepos 9 d. atliko iš Bendrovės banko sąskaitos 44.921,51 Eur mokėjimą, todėl liko neįvykdyta 66 023,68 eurų dydžio mokestinė prievolė apie kurios atsiradimą jam buvo žinoma po 2023 m. birželio 13 d. sandorio sudarymo.

Teisme J. C. tvirtino, jog tikėjosi, kad PVM mokestį, kilusį iš 2023 m. birželio 13 d. sandorio, sumokės UAB „P. S.“, tačiau, teismo vertinimu, šis argumentas nepaneigia J. C. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Juridinio asmens vadovas privalo įmonės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020). J. C., būdamas Bendrovės vadovu, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodamas, kad mokestinė prievolė atsiras, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, dėl, ko buvo nesumokėtas PVM į valstybės biudžetą. Aptarta administracinį nusižengimą ir paties J. C. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

J. C. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovautos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Nors J. C. teigė, kad tikėjosi, jog PVM mokestį sumokės UAB „P. S.“, dėl mokestinės nepriemokos perėmimo buvo kreiptasi į VMI, tačiau jo priimti sprendimai nepasiteisino ir išsaugoti įmonės nepavyko. Visgi, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. C. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. Kaip buvo minėta, J. C. buvo aktyvus kreipėsi į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo, tai yra buvo suinteresuotas užtikrinti visų kreditorių (tame tarpe ir VMI) interesų pusiausvyrą. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, ir sudaro pagrindą pripažinti tai J. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl tai pripažintina J. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. C. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių, neįprastų aplinkybių, kurios lemtų, kad minimali sankcijoje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų per griežta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Susidariusios ir nesumokėtos mokestinės nepriemokos suma yra pakankamai didelė, kuri tebėra nepadengta, dėl ko Bendrovei iškelta bankroto byla. Teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 (tūkstančio keturių šimtų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „ Artea“ bankas (buvęs „Šiaulių“ bankas), banko kodas 71800; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį)- Nr. eA6.-190-1123/202, įmokos kodas 6801)..

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.