Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1327-492/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-07
Bylos Nr.
2S-1327-492/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
Ieškovas
UAB „Nomera“
Atsakovas
UAB DnB NORD
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1327-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.1.; 106.8.2.; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės, Petro Jaržemskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nomera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11191-790/2010 pagal ieškovo UAB „Nomera“ ieškinį atsakovui UAB DnB NORD lizingas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Nomera“ prašė pripažinti atsakovo UAB DnB NORD lizingas vienašališką lizingo sutarčių Nr. 200709F-1184, 200709F-1189 nutraukimą negaliojančiu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su UAB DnB NORD lizingas sudarė lizingo sutartis Nr. 200709F-1184, 2007-09F-1189, pagal kurias įsigijo transporto priemones įmonės veiklai vykdyti. Atsakovas 2010-01-05 raštu Nr. 30.58.37/23 pareikalavo, kad ieškovas pagal minėtas lizingo sutartis per 10 kalendorinių dienų padengtų pradelstus eilinius lizingo mokėjimus, nes priešingu atveju, lizingo sutartys bus laikomos vienašališkai nutrauktos. Ieškinio reikalavimą ieškovas vertino kaip neturtinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Nomera“ ieškinį ir jį su priedais grąžino pareiškėjui. Grąžino UAB „Nomera“ 130 Lt žyminio mokesčio. Išaiškino pareiškėjui, kad jis pagal CPK reikalavimus turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismas nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ieškovas ginčija atsakovo vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą, t.y. ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovo lizingo sutarčių pagrindu perduotą turtą. Atmetus ieškinį, ieškovui liktų pareiga grąžinti turtą, t.y. liktų turtinė pareiga (finansinio lizingo sutarčių bendrųjų dalių 10.6 punktai). Ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo teisė reikalauti perduoti turtą. Taigi sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, todėl ieškovo reikalavimas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio reikalavimas. Ieškiniu keliamas ginčas dėl lizingo sutarčių galiojimo ir ieškovo pareigos šias transporto priemones grąžinti lizingo davėjui, todėl ieškinio kaina nustatytina pagal transporto priemonių vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalis). Iš finansinio lizingo sutarčių matyti, kad transporto priemonių vertė aiškiai viršija 100 000 Lt sumą, todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Nomera“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Pažymėjo, kad tiksliai nenurodęs teisės normos, bet konstatavęs faktą, kad ieškinys turtinio pobūdžio, teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, todėl teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina. Kadangi teismas nurodė, kad teismo sprendimas gali sukelti turtines pasekmes, darytina išvada, kad jis rėmėsi CPK 85 str. 1 d. 2 p., tačiau šia teisės norma vadovautis negalima, nes ieškovas nereiškė reikalavimo išreikalauti turtą. Kadangi neprašė įvykdyti pareigą natūra ar taikyti restituciją, teismas neteisingai nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartimi civ.b. Nr. 3K-3-334/2009. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas „pripažinti atsakovo atliktą vienašalį lizingo sutarčių Nr. 200709F-1184, 2007-09F-1189 nutraukimą negaliojančiu atitinka LR CK 1.138 str. 1 d. 5 p. numatytą civilinių teisių gynimo būdą, t.y. reikalavimą pakeisti teisinį santykį (pripažinti sutartį negaliojančia), kuris negali būti įkainotas tam tikra suma, nes tolesnės to santykio pakeitimo pasekmės neturi konkrečios piniginės išraiškos. Pripažinus sutartį galiojančia, tolesnis jos vykdymas priklauso nuo sutarties šalių valios ir pasirinkimo, o iš anksto nustatydamas, kaip ieškovas ar atsakovas toliau turės elgtis, teismas peržengia ieškinio ribas ir pažeidžia šalių rungimosi bei dispozityvumo principą. CPK 85 str. 1 d. nenumato ieškinio sumos apskaičiavimo prašant pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir papildomai neformuluojant kitų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Nomera“ atskirasis skundas netenkintinas.

Ieškovas UAB „Nomera“ prašė pripažinti atsakovo vienašališką lizingo sutarčių Nr. 200709F-1184, 200709F-1189 nutraukimą negaliojančiu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi pripažino, kad pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, kurio vertė didesnė nei 100 000 Lt, taigi ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Su ieškinio pobūdžio vertinimu ieškovė nesutiko. Taigi atskirojo skundo esminis argumentas yra vertinimas, ar ieškovo pareikštas reikalavimas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra turtinio, ar neturtinio pobūdžio.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009; 2009-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2010-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Vadinasi, ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Pagal suformuotą teismų praktiką, ginčas dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra pripažįstamas turtiniu ginču (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-510/2010; 2009-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1364/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-559-302/2001; 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-560-115/2010; 2010-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-631-302/2010; ir kt.). Todėl teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, ir kad už juos mokėtinas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimus.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartimi civ.b. Nr. 3K-3-334/2009, nes ieškovas neprašė įvykdyti pareigą natūra ar taikyti restituciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismas rėmėsi nustatydamas ginčo pobūdį, t.y. vadovavosi suformuota taisykle, kad įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimų sukuriamų pasekmių. Nors ieškovo UAB „Nomera“ ieškinyje nekeliamas reikalavimas įvykdyti pareigą natūra ar grąžinti turtą, tačiau šio ieškinio patenkinimas UAB „Nomera“ taip pat sukeltų turtines pasekmes, t.y. jei būtų nustatyta, kad ieškovas neteisėtai nutraukė lizingo sutartis, ieškovas išvengtų prievolės sumokėti iš karto visą 2 886 702,79 Lt sumą, o atsakovas netektų teisės reikalauti grąžinti lizinguotus objektus, o jų negrąžinus, padengti neišmokėtą vertę, todėl ieškinys yra turtinis. Analogiškai ieškiniu pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, siekiamos materialinės teisinės pasekmės, yra vertinama Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civ.b. Nr. 2-510/2010.

Apeliantas UAB „Nomera“ atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriuo CPK 85 str. 1 d. punktu remiantis skaičiuotinas žyminis mokestis už pareikštą ieškinį, tačiau sprendžiant iš skundžiamos nutarties motyvų, kad ieškiniu siekiama nuginčyti atsakovo teisę iš ieškovo reikalauti grąžinti lizingo sutarčių pagrindu įgytą turtą, teismas rėmėsi CPK 85 str. 1 d. 2 p. Tačiau nagrinėjamu atveju žyminis mokestis turėtų būti paskaičiuotas ne pagal grąžintinų transporto priemonių vertę, nes ieškiniu nėra tokia atsakovo sutartinė teisė kvestionujama, nėra reikalaujama atitinkamą lizingo sutarčių sąlygą pripažinti negaliojančia. Ieškiniu siekiama išvengti lizingo sutarčių pagrindu prisiimtų prievolių (nesumokėtų pagal sutartis įmokų sumokėjimo) įvykdymo iš karto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu ginčijamas nutraukimas lizingo sutarčių, kuriomis ieškovas įsipareigojo už lizinguojamą turtą mokėti sutartines įmokas bei kitus mokėjimus, kol bus visiškai išpirktas nurodytas turtas ir jis pereis ieškovo nuosavybėn, todėl žyminis mokestis turi būti mokamas vadovaujantis CPK 85 str. 1 d. 7 p., numatančiu, kad bylose dėl išmokų ar davinių nutraukimo žyminis mokestis skaičiuojamas pagal bendrą likusių išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, nes ieškovas siekia tęsti sutartinius santykius su atsakovu, kad įvykdęs prisiimtus įsipareigojimus įgytų nuosavybės teisę į lizinguojamą turtą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškinio sumą turi nurodyti pats ieškovas, tačiau jau iš atsakovo 2010-01-05 pranešimo ieškovui matyti, kad pastarasis pagal lizingo sutartis už lizinguojamas transporto priemones turėjo sumokėti eilinius lizingo mokėjimus, kurie sudaro 668 983,68 Lt ( b.l. 42), t.y. žymiai daugiau nei 100 000 Lt, sprendžia, kad ieškinys nėra teismingas apylinkės teismui, kuriame nagrinėjami turtinio pobūdžio ieškiniai, neviršijantys 100 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo UAB „Nomera“ ieškinį atsakovui UAB DnB NORD lizingas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu vertino kaip turtinį ir pagrįstai nurodė, kad jis teismingas Vilniaus apygardos teismui. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, nes žyminis mokestis nagrinėjamu atveju turi būti nustatomas pagal CPK 85 str. 1 d. 7 p., t.y. pagal bendrą likusių išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. Kadangi, nepaisant neteisingo žyminio mokesčio skaičiavimo, teismingumas ir skaičiuojant žyminį mokestį pagal CPK 85 str. 1 d. 7 p. išlieka nepakitęs, teisėjų kolegija skundžiamą nutartį palieka iš esmės nepakeistą, tik pašalina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutarties motyvus dėl žyminio mokesčio skaičiavimo pagal transporto priemonių vertę.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 48). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nomera“ 2,80 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis