Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-560-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
2S-560-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Ieškovas
G. S., PĮ „Gilabas“
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-560-115/2010

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas Procesinio sprendimo kategorijos:

106.8.1;122.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. S. PĮ „Gilabas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-18535-432/2009 pagal ieškovo G. S. PĮ „Gilabas“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl finansinio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

ieškovas G. S. PĮ „Gilabas“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. LT051561 nutraukimą neteisėtu (b.l. 1-5).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. S. PĮ „Gilabas“ ieškinį dėl finansinio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pareikštą atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (b.l.19).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas nenurodė ieškinio sumos, nors jo pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio – pripažinti neteisėtu ieškovo ir atsakovo sudarytos finansinio lizingo sutarties nutraukimą. Teismas konstatavo, jog ieškovo pareikšto ieškinio dalykas daiktinės teisės, atsiradusios iš finansinio lizingo sutarties, t.y. ieškovas gina teises į sumokėtas įmokas ir pagal finansinio lizingo sutartį ieškovui perduotą transporto priemonę, kuri, tinkamai įvykdžius finansinio lizingo sutarties nuostatas, turėtų pereiti lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 str. 1 d.). Tokio ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 str. 1 d. 9 p. nuostatas: pagal turto, dėl kurio daiktinių teisių paduotas ieškinys, rinkos vertę. Ieškovas pateikė finansinio lizingo sutarties nuorašą, iš kurio matyti, kad pagal sutartį ieškovui buvo perduotas automobilis BMW 520 D, kurio vertė 104.983 Lt (30.405,18 EUR), todėl teismas konstatavo, jog daiktinių teisių, susijusių su nurodyta transporto priemone, kurias gina ieškovas, pareikšdamas šį ieškinį, suma (ieškinio suma) yra 104.983 Lt. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 27 str. 1 p. teismas sprendė, jog šio ieškinio priėmimo klausimą turėtų spręsti Vilniaus apygardos teismas ir atsisakė ieškinį priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) G. S. PĮ „Gilabas“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.22-23), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Vadovaujasi Lietuvos teismų praktika, kurioje nurodoma, jog neturtiniais paprastai pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t.y. kai neprašoma priteisti turto, pinigų ir spręsti restitucijos klausimo (LAT 2009 m. liepos 27 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-334/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-901/2008). Nurodo, jog apygardos teismų praktika rodo, jog teismai analogiškos kategorijos bylose, t.y. pareiškiant reikalavimą dėl neteisėto lizingo sutarčių nutraukimo, vienareikšmiškai konstatuoja, kad ginčas yra neturtinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme, už ieškinį mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį ginčą. Mano, jog negalima neatsižvelgti į LR Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimą, kuriame konstatuota, jog teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų. Kaip tokį precedentą nurodo Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2S-1327-345/2009, kurioje analogiškas reikalavimas pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtais buvo vertintas kaip neturtinis. Pažymi, jog apeliantas (ieškovas) neprašo priteisti lizinguojamos transporto priemonės ar pinigų sumos, neprašo taikyti restitucijos, gi teismui pripažinus, jog sutartis nutraukta neteisėtai, šalys ir toliau ją vykdytų.

Apelianto (ieškovo) G. S. PĮ „Gilabas“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu prašė pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. LT051561 nutraukimą neteisėtu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti šį ieškinį, kaip turtinį, kurio suma viršija 100.000 Lt ir pagal CPK 27 str. 1 p. teismingą Vilniaus apygardos teismui.

Šalies argumentai

Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog ieškinys neturtinis, nes ieškinyje neprašo priteisti lizinguojamos transporto priemonės ar pinigų sumos, neprašo taikyti restitucijos, gi teismui pripažinus, jog sutartis nutraukta neteisėtai, šalys ir toliau ją vykdytų.

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, ar ieškinio reikalavimas yra turtinis ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo būdą gali būti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008).

Minėta, jog ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. LT051561 nutraukimą neteisėtu – ieškovo reikalavimai kyla iš sutartinių finansinės nuomos (lizingo) santykių, reglamentuojamų CK 6 knygos XXX skyriaus normomis, t. y. ginčijamas sandorio nutraukimas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šiuo atveju ginčas yra dėl turto, tačiau konstatuoja, jog ieškinio sumą apsprendžia ne lizinguojamo automobilio BMW 520 D vertė (104.983 Lt), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ieškovo sumokėtų pagal lizingo sutartį įmokų už išperkamosios nuomos būdu suteiktą automobilį suma, nes ieškovas gina teises į sumokėtas įmokas (lizinguojamo automobilio įgijimo pagrindą). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, kurios apibrėžtos įmokų už atsakovo ieškovui išperkamosios nuomos būdu perduotą automobilį suma ir ieškinys turi būti įkainotas pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir ieškovui nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, t.y. įpareigoti pateikti ieškinį, nurodant ieškinio sumą, apskaičiuotą pagal ieškovo įmokėtų lizingo įmokų sumą, nes tik žinant tikslią ieškinio sumą, galima nustatyti bylos teismingumą. Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti šio ieškinio priėmimo (ieškinio trūkumų šalinimo) klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-18535-432/2009 ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Dalia KačinskienėVirginija Volskienė