Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translis“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Mia Baltija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Translis“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mia Baltija“ 1815,00 Eur skolą už 2014 m. gruodžio mėn. suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei išlaidas už ieškinio parengimą.

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šalys žodžiu susitarė dėl pervežimo paslaugų suteikimo pagal tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (toliau - CMR). Ieškovė, gavusi užsakymą pergabenti automobilius, negavusi jokių papildomų nurodymų, kaip turėtų būti gabenami automobiliai, ar jie turi defektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, tinkamai suteikė automobilių pervežimo paslaugas. Raštiškų pretenzijų dėl netinkamai suteiktų paslaugų ar vėlavimų atsakovė nepateikė ir priėmė ieškovės 2014 m. gruodžio 11 d., 2014 m. gruodžio 15 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei važtaraščius, tačiau už paslaugas iki šiol neapmokėjo. Tik prasidėjus teisminiams ginčams atsakovė sumokėjo 447,18 Eur. Atsakovė jokių įrodymų apie patirtą 326,29 Eur žalą dėl automobilių apgadinimo pervežimo metu ir 1041,53 Eur žalą dėl tepalo išsiliejimo nepateikė. Atstovas nesutiko, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą, nes atsakovės sąmoningas vengimas atsiskaityti – pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 32 straipsnio 1 punktą vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Tuo atveju jeigu bus nustatyta, kad taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, ieškovė prašo jį atnaujinti bei atsižvelgti į tai, kad terminas tokiu atveju būtų praleistas nežymiai, nes ieškinio senatis prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, bei į tai, kad ginčo krovinio pervežimo šalis siejo bendradarbiavimo pervežant krovinius santykiai, dėl to buvo atsiradęs tarpusavio pasitikėjimas. Atsakovei nesumokant už pervežimą, ieškovė bandė išieškoti skolą ne teismo tvarka: kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę, kuri siuntė atsakovei raginimą sumokėti skolą, todėl įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės praleistu ieškinio senaties terminu, būtų galima padaryti išvadą, kad terminas praleistas dėl priežasčių, pripažintinų svarbiomis, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2014 m. gruodžio mėnesį, teikdama pervežimo paslaugas, neatliko savo darbo ir padarė žalą atsakovei ir klientams, todėl atsakovė sustabdė ieškovei priklausančių sumų mokėjimą iki bus galutinai suskaičiuoti tarpusavio įsiskolinimai. Ieškovė, perveždama naują automobilį pagal CMR Nr. 0159758, apgadino jo priekinį bamperį ir padarė 326,29 Eur žalą, kuri buvo išskaičiuota iš užsakovo mokėtinos 650,00 Eur sumos atsakovei už transportavimo paslaugas. Perveždama automobilį BMW pagal CMR Nr. 0188151 ieškovė netinkamai pakrovė šį automobilį, dėl ko išsiliejo tepalas, kurio pašalinimas kainavo 1041,53 Eur, kuriuos atsakovė apmokėjusi patyrė žalą. Atsakovė vietoj to, kad su ieškiniu kreiptųsi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo iš ieškovės, pagrįstai sulaikė 1367,82 Eur žalos dydžio sumą ir ją užskaitė į už pervežimą mokėtiną sumą. Likusią 447,18 Eur sumą atsakovė 2016 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 459 pervedė ieškovei ir taip su ja pilnai atsiskaitė. Šiai dienai atsakovė ieškovei nėra skolinga, kas rodo, kad ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, o atsakovei, atlikusiai įskaitymą, nereikia reikšti priešieškinio. Prašo taikyti ieškinio vienerių metų senatį pagal CMR konvencijos 32 straipsnį, nes ieškinys vežėjui dėl krovinio sugadinimo, dalinio praradimo ar pristatymo termino viršijimo gali būti pareikštas per vienerius metus nuo krovinio pristatymo dienos. Prašo nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio surašymą, nes ieškovei neatstovavo advokatas ar advokato padėjėjas, o ieškinį surašė įmonė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais šalis siejo krovinių pervežimo prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė vykdė krovinių pervežimus pagal atsakovės užsakymus, o atsakovė su ieškove atsikaitydavo pagal pateiktas sąskaitas-faktūras ir CMR važtaraščius. Sutarties dėl krovinių pervežimo šalys nebuvo sudarę, todėl krovinių gabenimas buvo vykdomas laikantis CMR konvencijos reikalavimų. Ieškovė atliko pervežimus pagal CMR Nr. 0159758, Nr. 0187284, Nr. 0188129, Nr. 0188130, Nr. 0188151, Nr. 0196208 ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0000153, Nr. 0000155, Nr. 0000163, Nr. 0000176 apmokėjimui (b. l. 15-23, 40, 78, 89). Byloje iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui taikytinos CMR konvencijos nuostatos.

Atsakovė 1815,00 Eur už krovinių pervežimo paslaugas ieškovei nesumokėjo, motyvuodama tuo, kad ji pasinaudojo įskaitymo teise ir 1367,82 Eur skolą ieškovei už atliktas pervežimo paslaugas įskaitė į žalos už gabentų transporto priemonių sugadinimo atlyginimą, o 447,18 Eur skolą 2016 m. balandžio 21 d. sumokėjo. Pateikė įrodymus – laiškus, pranešimus, nuotraukas, PVM sąskaitą-faktūrą dėl žalos apmokėjimo, kurie, jos manymu, patvirtina įskaitymo pagrįstumą (b. l. 42-52, 74-116). Taip pat prašė taikyti vienerių metų senatį pagal CMR konvencijos 32 straipsnį.

Ieškovė su atsakovės prieštaravimais nesutiko motyvuodama tuo, kad sprendžiant ginčą būtina vadovautis CMR konvencija, kad pagal CMR konvencijos nuostatas atsakovė turėjo pareikšti pretenziją, tačiau pretenzija nebuvo pareikšta, kad iš atsakovės negavo jokių sąskaitų – faktūrų dėl apmokėjimo už žalą, kad CMR važtaraštyje nėra jokių atžymų apie tai, kad gavėjui buvo pateiktos apgadintos transporto priemonės, todėl laikytina, kad gavėjas krovinį gavo be pažeidimų. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, nes atsakovė niekada neginčijo skolos ir žadėjo atsiskaityti, o sąmoningas vengimas atsiskaityti - pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintini kaip tyčinis neveikimas, arba atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes terminas praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, kadangi ginčo krovinio pervežimo šalis siejo bendradarbiavimo pervežant krovinius santykiai, dėl ko buvo atsiradęs tarpusavio pasitikėjimas ir atsakovei nesumokant už pervežimą, ieškovė bandė išieškoti skolą ne teismo tvarka, atsakovė skolą pripažino, jos dalį sumokėjo.

Ieškovė krovinius, dėl kurių vežimo tarp šalių kilo ginčas, vežė pagal CMR važtaraščius Nr. 0159758 (dėl automobilio apgadinimo) ir Nr. 0188151 (dėl tepalų išsiliejimo iš BMW automobilio). Pagal CMR konvencijos 30 straipsnį, jei gavus krovinį jo sugadinimai yra akivaizdūs, vežėjui nedelsiant turi būti pareikšta reklamacija, o jei trūkumai neakivaizdūs, reklamacija pateikiama ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, jeigu krovinys nebuvo patikrintas jį priimant ir nebuvo pareikšta reklamacija CMR 30 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ir terminais, laikoma, kad krovinio priėmimas yra įrodymas, jog krovinys gautas toks, kaip nurodyta važtaraštyje. Važtaraščiuose, pagal kuriuos buvo gabenami automobiliai, gavėjų įrašų apie sugadinimus nėra. Taigi reklamacija apie automobilių sugadinimus priėmimo metu pareikšta nebuvo ir tai yra prima facie įrodymas, kad gavėjas iš ieškovo gavo siuntą be pažeidimų. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovei reklamacijos apie automobilių sugadinimus buvo pateiktos per 7 dienų terminą, numatytą CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje. Automobiliai gavėjams pristatyti 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė 2014 gruodžio 11 d. prašė ieškovės pateikti draudimo kopiją, o 2015 m. gegužės-spalio mėnesiais rašė tik pranešimus apie žalas, tačiau sąskaita-faktūra dėl žalos apmokėjimo ir pretenzija dėl žalos atlyginimo ieškovei pateiktos nebuvo (b. l. 42-52). Apie tokių dokumentų buvimą ir ieškovės patvirtinimo apie jų gavimą atsakovė nepateikė. Remdamasis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atsakovė nepareiškė dėl automobilių defektų reklamacijų ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo ir tuo pažeidė CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus (CPK 185 str.). Minėta, CMR važtaraščiuose Nr. 0159758, Nr. 0188151 nėra įrašyta, kad ieškovė gavėjui pateikė apgadintus automobilius. Dėl akivaizdžių krovinio sugadinimų pretenzijos vežėjui turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu, o dėl neakivaizdžių – per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (CMR konvencijos 30 str. 1 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžiama ar krovinio trūkumai yra akivaizdūs, ar neakivaizdūs. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus automobilio įbrėžimas ir tepalo išsiliejimas buvo akivaizdžiai matomi atliekant krovinio priėmimo procedūrą be specialaus patikrinimo. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, esant automobilio akivaizdiems sugadinimams, reklamacijos turėjo būti pareikštos krovinio priėmimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovė teigia, kad ieškovei dėl žalos, padarytos apgadinus automobilius, buvo pareikšta pretenzija elektroniniu paštu. Ieškovė tą aplinkybę neigia, pretenzijos gavimo elektroniniu paštu fakto nepatvirtina. Pažymėtina, kad reklamacija dėl krovinio trūkumų reiškiama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies pagrindu skiriasi nuo pretenzijos reiškiamos vežėjui CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies pagrindu. Reklamacijoje nurodoma, kad krovinio būklė nėra tinkama pvz. krovinys sugadintas. Tuo tarpu pretenzijoje reiškiamai CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies pagrindu būtina nurodyti padarytos žalos dydį, reikalavimo pagrindą ir kt. Atsakovė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad iki atlikto įskaitymo ieškovei CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, nepateikė, t. y. atsakovė neįrodė, kad ieškovei buvo pateikta pretenzija, kurioje būtų nurodytas padarytos žalos dydis, reikalavimo pagrindas. Nustatytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, atsakovė pažeidė CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus pareikšti reklamacijas dėl krovinio sugadinimo ir CMR konvencijos 32 straipsnio reikalavimus dėl pretenzijos atlyginti žalą, todėl įskaitymas nebuvo galimas, nes dėl minėtų CMR konvencijos pažeidimų nėra pagrindo atsakovės reikalavimą atliekant įskaitymą pripažinti vykdytinu. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pripažinti, jog atsakovės prievolė ieškovei pasibaigė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu nėra pagrindo.

Aplinkybių, kad ieškovė suteikė transporto paslaugas - pervežė krovinius ir nesumokėtos už suteiktas paslaugas sumos dydžio, atsakovė neginčija, tačiau, dėl atlikto įskaitymo, su reikalavimu priteisti 1367,82 Eur skolą nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai atliko įskaitymą, ieškinys tenkintinas iš dalies, nes ieškovė krovinius į paskirties vietą pristatė ir jos reikalavimas sumokėti vežimo mokestį už suteiktas paslaugas yra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalis, 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, nesumokėjo ieškovei visos sumos pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir yra skolinga 1367,82 Eur už atliktus pervežimus, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį 5 procentų palūkanos yra mokamos nuo sumos, skirtos kompensacijai už krovinio praradimą ar sugadinimą. Tuo tarpu procesinių palūkanų mokėjimo pagrindų ir jų dydžio CMR konvencija nereglamentuoja, todėl, sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų, taikytina nacionalinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju tarp dviejų vežėjų susiklosčiusiems faktiniams krovinių pervežimo santykiams ir iš jų kylantiems įsipareigojimams taikytinos Civilinio kodekso, bet ne CMR Konvencijos nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Atsakovė taip pat prašė taikyti vienerių metų senatį pagal CMR konvencijos 32 straipsnį. Ieškovė prašė atnaujinti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba taikyti trejų metų senatį, nes atsakovė sąmoningai vengė atsiskaityti.

Teisė pateikti ieškinį dėl vežimo taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo; diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrinėjantis bylą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma.

Ieškinio senaties terminas, taikytinas byloje ir įtvirtintas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje, nėra naikinamasis terminas. Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą teismas sprendžia, vadovaudamasis CMR konvencijos 32 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais ieškinio senaties atnaujinimą. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas. Sprendžiant klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė pateiks žadėtas pretenzijas ir pavyks išspręsti ginčą taikai, veikdama sąžiningai ir atidžiai, išnaudojo ikiteisminį ginčo nagrinėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms: atsakovė 2014 m. gruodžio 11 d., 2014 m. gruodžio 22 d. pranešė apie galimas pretenzijas ir ieškovė laukė jų tinkamo pateikimo, atsakovė 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 1 d. pranešė apie žalą su siūlymu: - ... sudėliojam likučius ir matysim kas kam skolingas..., ir ieškovė atmetė šį pasiūlymą, atsakovė neginčijo skolos ir 2016 m. balandžio 21 d. sumokėjo jos dalį, teismas turi pagrindą manyti, kad ieškovė, siekdama apginti savo subjektines teises, veikė sąžiningai, atidžiai, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus arba pateiktas tinkamai įformintas ir pagrįstas pretenzijas, todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, vienerių metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje, atnaujintinas (CK 1.5 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo netenkintas tik toje dalyje, kurią atsakovė įvykdė gavusi teismo procesinius dokumentus, todėl ieškovės sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis priteistinos iš atsakovės. Tai pat iš atsakovės priteistinos 3,26 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (teismo pažyma apie išlaidas, b. l. 6, 10-11) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p. ir 9 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, yra nurodęs, jog CPK atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio ar juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pagal teismų praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktai, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Ieškovės nurodytos 181,50 Eur išlaidos, nepatenka į CPK 88 straipsnio įtvirtintą atlygintinų civiliniame procese patirtų išlaidų sąrašą ir pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tokios išlaidos negali būti atlygintos, todėl ieškovės prašymas priteisti 181,50 Eur išlaidos už ieškinio parengimą teismui atmestinas.

Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mia Baltija“ 1367,82 Eur skolą už 2014 m. gruodžio mėn. suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,00 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Translis“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mia Baltija“ 3,26 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.