- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-280-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00070-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. J.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-280-544/2021
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-856-1000/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo E. J. 1 573 Eur negrąžintą kreditą, 184,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 17,01 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 414,93 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 29 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 1 573 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.), 29 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 573 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 49 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. vasario 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. J. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 1 573 Eur negrąžintą kreditą, 184,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 17,01 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 414,93 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 2 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.), 29 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 573 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 189,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Atsiliepimas
3. Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka 2021 m. sausio 6 d., jis buvo įpareigotas per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 800 Eur vartojimo kreditas 54 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 441,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 29 procentai) ir 194,40 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas – 2023 m. vasario 28 d. (sutarties specialiųjų sąlygų duomenys apie kreditą). Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos esminių sutarties sąlygų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 2 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti visą kreditą, todėl reikalavimą dėl 1 573 Eur negrąžinto kredito ir 184,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 17,01 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, tenkino pilna apimtimi.
6. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti ir 414,93 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 29 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 573 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.), kurias laikė ieškovės patirtais nuostoliais, t. y. negautomis pajamomis, kurios buvo numatytos gauti atsakovui laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos.
7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 29 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 573 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, argumentuodamas tuo, kad ieškovės prašomos priteisti 39 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų (0,05 procentai x 365 dienos = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), kai 29 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka mokėjimo (pelno) funkciją, dėl ko nutraukus sutartį mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti skaičiuojamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
8. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių dalį dėl 29 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 1 573 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo E. J. 29 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 573 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
10. Nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
11. Apeliantės manymu, ji turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir joms netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Ieškinyje apeliantė aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos.
12. Teigia, jog neaišku, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyks. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantas ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
13. Tvirtina, jog ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti negautų pajamų (nuostolių).
14. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino apeliantė nurodo, kad neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos, nes atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos.
15. Pažymi, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atkreipia dėmesį į pradinės kreditorės teisėto lūkesčio gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, svarbą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas. Teigia, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą ir teisė į atstovą. Jis pats savo teisių ir teisėtų interesų negalėjo tinkamai apginti, nes nėra teisininkas, todėl teismas turėjo užtikrinti tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą, matydamas aiškų proceso šalių galių disbalansą. Atsižvelgdamas į tai, prašo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pateikti.
18. Tvirtina, jog jo atžvilgiu buvo įvykdyti nusikaltimai, be jo žinios pasinaudojus jo duomenimis buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovė pareiškė materialinius reikalavimus. Dėl nusikalstamų veikų ištyrimo, kuriomis be jo žinios buvo sudaryti sandoriai – apgaulės būdu pasisavintos lėšos, kurias suteikė ieškovė, jis kreipėsi į policiją su pareiškimu. Pagal CPK 300 straipsnį teismas privalo imtis atitinkamų veiksmų paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, todėl nagrinėjamu atveju būtina sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinis skundas atmetamas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 29 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 1 573 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas E. J. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 1 800 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą – 1 441,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 29 procentai) ir 194,40 Eur administravimo mokestį sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2023 m. vasario 28 d. Nustatyta, kad atsakovas pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Pradinė kreditorė 2020 m. vasario 2 d. atsakovui siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei VKĮ 19 straipsniu, nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešė, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovo 29 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 1 573 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, motyvuojant tuo, kad šiuo atveju jos atlieka mokėjimo (pelno) funkciją, kurios, nutraukus sutartį, negali būti skaičiuojamos. Apeliantės manymu, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą ir po sutarties termino pasibaigimo.
24. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1).
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).
26. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
27. Pažymėtina, jog pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 25-27 punktuose nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal vartojimo kredito sutartį civilinės atsakomybės, nes kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma, skaičiuotinus už negrąžintą 1 573 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog tokį reikalavimą ieškovė iš esmės grindė sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodydama, kad priteistinos negautos pajamos paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų metinę normą, ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo būdo. Taigi, apeliantė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nurodytų nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą 1 573 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydžio, nors būtent jai, kaip minėta, ir kilo procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę pagal kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus (CPK 12, 176, 177, 185 straipsniai). Sutarties specialiosiose sąlygose sulygta fiksuoto dydžio metinė palūkanų norma, nors ir gali būti laikoma vienu iš kriterijų, taikomų nustatant nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydį, tačiau pati viena nėra pakankama tokių nuostolių dydžiui nustatyti. Todėl šiuo aspektu apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
30. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
31. Atsakovas E. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis nesutinka su teismo sprendimu, nes jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą ir teisė turėti atstovą, todėl jis negalėjo tinkamai apsiginti, teismas neužtikrino tinkamo rungimosi principo įgyvendinimo, todėl prašo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pateikti.
32. Nutarties 31 punkte nurodyti atsakovo argumentai ir prašymas vertinami nepagrįstais, nes bylos duomenys rodo, o ir atsakovas atsiliepime neginčija, kad jam ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti asmeniškai pasirašytinai 2021 m. sausio 6 d.. 2021 m. sausio 4 d. teismo pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo teismas atsakovui aiškiai nurodė, kad per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos jis privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis), išaiškino, kokie duomenys pagal CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus turi būti nurodyti atsiliepime, įskaitant ir informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, nurodė atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmes (jeigu be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, teismas turės teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių), taip pat išaiškino CPK 226 straipsnio, nusakančio šalių pareigas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, turinį, šalių procesinę teisę byloje kilusį ginčą išspręsti teisminės mediacijos būdu, informavo atsakovą apie galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – LITEKO VEP) posistemio ir apie prisijungimo tvarką. Taigi pirmosios instancijos teismas jam nustatytas pareigas tinkamai informuoti atsakovą apie procesą įvykdė ir sudarė sąlygas jam pateikti atsiliepimą ir kitus dokumentus, pareikšti prašymus, pasinaudoti teise turėti atstovą. Pats atsakovas neįvykdė pareigos teismo nustatytu terminu iki 2021 m. sausio 26 d. ir iki pat sprendimo už akių priėmimo 2021 m. vasario 1 d. pateikti atsiliepimą į ieškinį, jokių prašymų nepareiškė, nepranešė teismui, kad yra sudaręs sutartį su pasirinktu jam atstovauti advokatu, nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, taip pat nepasinaudojo teise pareikšti priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais, jeigu, kaip pats nurodo, kredito sutartį, pagal kurią ieškovė pareiškė ieškinį, sudarė ne jis, o kiti asmenys, pasinaudoję jo vardu. 2021 m. vasario 1 d. atsakovui tuo pačiu adresu, kuriuo jam pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, buvo išsiųsta sprendimo už akių kopija, kuriame buvo nurodyta, kad „atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo“. Atsakovas nepasinaudojo ir šia procesine teise. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo procesines teises ar neįgyvendino bendrųjų civilinio proceso principų ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
33. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl civilinės bylos sustabdymo
34. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą privalomai stabdyti civilinę bylą Nr. e2A-280-544/2021 iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nurodė, kad šiai dienai vyksta ikiteisminis tyrimas ir yra tikrinama atsakovo pareiškime nurodyta informacija apie jo atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką dėl paimtų vartojimo kreditų. Todėl kyla pagrįstų abejonių, jog atsakovas nebūtinai yra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes tikrieji atsakovai gali būti tretieji asmenys, pasinaudoję atsakovo asmens duomenimis. Atsakovas šiam prašymui neprieštaravo.
35. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; kt.).
37. Konkrečios nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Tik paraleliai vykstantis teismo procesas, nepriklausomai civilinis, baudžiamasis ar administracinis, gali būti privalomasis pagrindas civilinės bylos sustabdymui, bet tokiu pagrindu negali būti kitokia procesine forma vykstantis tyrimo procesas, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo procesas, kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju.
38. Byloje atsakovas E. J. pateikė įrodymus, jog kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK su protokolu – pareiškimu, pranešdamas apie jo atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šio protokolo – pareiškimo pagrindu pradėtas ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį. Pareiškime nurodoma, kad atsakovas nesudarinėjo vartojimo kredito sutarties, dėl kurios netinkamo vykdymo sprendžiami skolos ir aksesorinių reikalavimų priteisimo klausimai civilinėje byloje Nr. e2A-280-544/2021. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2021 m. balandžio 28 d. rašte nurodė, kad ikiteisminį tyrimą atlieka Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK, kontroliuoja – Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra; šiuo metu pranešimai apie įtarimą asmenims nėra įteikti; E. J. pripažintas nukentėjusiuoju; atsižvelgiant į šio ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, daroma išvada, kad E. J. protokole – pareiškime nurodytos aplinkybės galimai jau buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2021 m. gegužės 5 d. raštu informavo teismą, kad procesinių sprendimų šiame ikiteisminiame tyrime nėra priimta.
39. Iš Panevėžio apskrities VPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus gauta byla Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad Panevėžio apskrities VPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2020 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime „Dėl atliktų veiksmų“ nurodė, jog Panevėžio apskrities VPK KP NNTV 1-ame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nustatyti įtariamuosius asmenis nepavyko. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra nutarė sustabdyti ikiteisminį tyrimą, atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, tačiau tokie asmenys nenustatyti.
40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 35-37 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, į tai, kad atsakovo nurodytos labai panašios aplinkybės dėl jo vardu paimtų vartojimo kreditų iš esmės jau buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, tačiau nusikalstamą veiką padarę asmenys nenustatyti, tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų, dėl ko tikėtina, kad ir ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) užtruks ilgą laiką ir nebūtinai bus perspektyvus, o ši byla tokiu atveju liktų sustabdyta nepateisinamai ilgą laiką, atmeta šalių argumentus bei prašymą sustabdyti šią bylą, įskaitant ir bylos sustabdymą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Iš kitos pusės, jeigu pati ieškovė abejoja, kad atsakovas nebūtinai yra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes tikrieji atsakovai gali būti tretieji asmenys, pasinaudoję atsakovo asmens duomenimis, turi teisę prašyti sustabdyti sprendimo vykdymą ir palaukti ikiteisminio tyrimo rezultato, o atsakovas, jeigu vertina, kad kredito sutartis buvo sudaryta ne jo, o kito asmens pasinaudojant jo vardu ir kitais duomenimis, turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Atmesti ieškovės UAB „Legal Balance“ ir atsakovo E. J. prašymus sustabdyti civilinę bylą Nr. e2A-280-544/2021 iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini).