- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- A-698-968/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04891-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras) dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2022 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 10-TE-1178 „Dėl kompensacijos išmokėjimo A. K.“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas dirba Komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose. Jis 2022 m. balandžio 20 d. tarnybiniu nežymėtu automobiliu vyko sulaikyti nusikalstama veika įtariamų asmenų Vilniuje. Privažiavus prie stovinčio ,,Mercedes Benz“, išlipus iš automobilio ir bandant sulaikyti įtariamuosius, automobilio ,,Mercedes Benz“ vairuotojas, mėgindamas išvengti sulaikymo ir pasišalinti, važiavo pro tarnybinio automobilio dešinį šoną, kur tuo metu buvo pareiškėjas, ir tyčia prispaudęs jį prie tarnybinio automobilio nuvažiavo.
2.2. Pareiškėjas, suspaustas tarp dviejų automobilių, patyrė sužalojimus, dėl kurių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Vilniaus universitetinę ligoninę. Jam buvo nustatyta pirminė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir iki 2022 m. balandžio 29 d. jis buvo gydomas stacionare. Nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas iki 2022 m. liepos 29 d., gydymą tęsiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre (toliau – ir Medicinos centras).
2.3. Pareiškėjas po sužalojimo jautė (duomenys neskelbtini). Ligoninėje gydant įvairiais vaistais, taip pat ir nuskausminamaisiais, skausmo nejautė, tačiau liko (duomenys neskelbtini). Po baigto gydymo stacionare, atsinaujino (duomenys neskelbtini).
2.4. Pareiškėjas su siuntimu 2022 m. gegužės 4 d. kreipėsi į viešosios įstaigos Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) gydytoją – neurologą. Buvo įvertinta jo būklė ir nustatyta (duomenys neskelbtini).
2.5. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. pradėjo reabilitaciją, kurios metu savijauta pablogėjo, todėl gydytojos sprendimu ji buvo nutraukta. Nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. buvo gydomas Medicinos centro stacionare, vidaus ligų skyriuje, dėl (duomenys neskelbtini) buvo atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas ir nustatytos papildomos ligos diagnozės. Nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 23 d. buvo paskirta reabilitacija Medicinos centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, iki 2022 m. liepos 29 d. buvo tęsiamas nedarbingumas ir taikomas ambulatorinis gydymas, tačiau skausmai nesibaigė. Atliktoje specializuotoje medicininėje ekspertizėje, į kurią pareiškėją siuntė Komisariatas, buvo nurodyta, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas po 2022 m. balandžio 20 d. įvykių priskiriamas prie lengvo sveikatos sutrikdymo, kad yra likę sveikatos pakitimai ir rekomenduojamas šeimos gydytojo stebėjimas, tačiau pareiškėjas tinkamas tolesnei tarnybai.
2.6. Simptomams tebesitęsiant, pareiškėjas keitė jį prižiūrinčius gydytojus, su siuntimais kreipėsi į Santaros klinikas dėl nepatikslintų (duomenys neskelbtini) ir toliau besitęsiančių negalavimų, nuolatinio nuovargio. Santaros klinikose gavo išvadas, kad negalima ekskliuduoti buvus (duomenys neskelbtini) traumos, reikalingas būklės stebėjimas, tausojantis režimas bei turi būti tęsiamas ištyrimas. 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjas kreipėsi pas (duomenys neskelbtini) su nusiskundimais ir gavo naują diagnozę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo išduotas siuntimas (duomenys neskelbtini) tyrimui. Nuo 2022 m. balandžio 20 d. sužalojimo tarnyboje skausmai ir kiti sveikatos sutrikimai tęsiasi ir dar nėra nustatytos galutinės diagnozės.
2.7. Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) netinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę padarė procedūrinius pažeidimus, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą, kurie, pareiškėjo manymu, laikytini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti Įsakymo 2 punktą, priimtą ekspertinio sprendimo pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:
3.1. 2022 m. balandžio 20 d. įvykio metu pareiškėjo atliekamų pareigų pobūdis buvo sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl atsižvelgus į visas aplinkybes buvo konstatuota, kad pareiškėjo sužalojimą nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas buvo vertinamas kaip padidintas pavojus pareigūnui atliekant tarnybines pareigas. Pareiškėjo trauma buvo priskirta sužalojimo dėl tarnybos kategorijai. Gavus CMEK išvadą, buvo parengtas įsakymo projektas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir darbingumo lygio netekimą.
3.2. Komisariato viršininkas, vadovaudamasis teisės aktais, tarnybinio patikrinimo išvada bei CMEK pažyma, pripažino, kad pareiškėjas buvo sužalotas, atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl nusprendė išmokėti jam 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
3.3. Pareiškėjas ekspertinio vertinimo neskundė, skunde pateikė savo argumentus dėl jo sveikatos sutrikdymo vertinimo, nurodydamas, kad CMEK nevertino realios jo sveikatos būklės, nebuvo paskirti ir atlikti tyrimai, tačiau nepateikė argumentų, kokiais konkrečiais veiksmais CMEK pažeidė nustatytas procedūras ar taisykles.
3.4. CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę priėmė tinkamą sprendimą, laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių. Įsakymas dėl kompensacijos išmokėjimo pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Medicinos centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė:
4.1. Pagal teismų praktiką – CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotosios medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą.
Atsiliepimas
4.2. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui buvo nustatytas juridinis faktas, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl pareiškėjui pagal išduotą siuntimą Medicinos centras atliko specializuotąją medicininę ekspertizę ir nustatė sveikatos sutrikdymo mastą, kuris buvo priskirtas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.
4.3. Pareiškėjas skunde nepateikia papildomos informacijos, kad diagnozė (duomenys neskelbtini) nurodoma kaip gretutinė liga, o ne traumos pasekmė. Dėl šios diagnozės pareiškėjas buvo gydomas ir prieš traumos įvykį. Tiriant pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos sutrikimų, jokia diagnozė nebuvo nustatyta, pareiškėjas buvo išsamiai ištirtas iki skundžiamo ekspertinio sprendimo priėmimo.
4.4. Diagnozė (duomenys neskelbtini), net jeigu ją laikyti nauja diagnoze, patenka į tą patį sąrašo punktą; diagnozė (duomenys neskelbtini) yra ta pati diagnozė, tik bendrinė, apibūdinanti lėtinius neurologinius sutrikimus, dėl kurių pareiškėjas buvo gydomas ir anksčiau.
4.5. Buvo įvertinta visa medicininė dokumentacija ir, kadangi nebuvo nustatyta jokių kitų objektyvių diagnozių, tik subjektyvūs pareiškėjo skundai, buvo ištirtos visos diagnozės ir organizmo sistemos, dėl kurių tokie skausmai galėjo atsirasti ir jos nepasitvirtino, buvo priimtas medicininę situaciją atitinkantis ekspertinis sprendimas.
4.6. Nėra faktinio pagrindo sutikti, kad (duomenys neskelbtini) trauma atsirado kaip trauminio įvykio 2022 m. balandžio 20 d. pasekmė. Būklė po (duomenys neskelbtini) traumos gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjo patirtą traumos pobūdį (duomenys neskelbtini) nebuvo traumuota nei smūgiu, nei atsitrenkimu į kietą paviršių, todėl (duomenys neskelbtini) trauma nelaikytina 2022 m. balandžio 20 d. dienos traumos pasekme. Iš karto po traumos, (duomenys neskelbtini) trauma būtų pasireiškusi įvairiais simptomais kaip (duomenys neskelbtini) kt., tačiau tokių (duomenys neskelbtini) traumos požymių pareiškėjo atveju nebuvo stebėta.
4.7. (duomenys neskelbtini) yra subjektyvūs pareiškėjo skundai, priežastys, dėl kurių jie galėtų atsirasti, nėra nustatytos. Pareiškėjas šioms diagnozėms išsiaiškinti gulėjo stacionare, buvo tirtas, tačiau priežasčių/diagnozių nebuvo nustatyta. Jeigu objektyvių priežasčių nepavyko nustatyti gulint 12 dienų stacionare, tikėtina, kad CMEK to negalėtų atlikti iš medicininių dokumentų ir per kelias dienas ambulatoriškai.
4.8. Subjektyvūs pareiškėjo skundai yra patirto streso ir potrauminio poveikio psichologinės būklės padariniai, kurie ateityje turėtų mažėti ir išnykti.
4.9. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatyti jau prieš traumos įvykį ir iš karto po traumos buvo nurodyti kaip gretutinė diagnozė. Išvada nėra diagnozės pavirtinimas, galutinis ištyrimas. (duomenys neskelbtini) trauma nėra patvirtinta, tik įtariama, be kita ko, ši diagnozė negali būti susijusi su trauminiu įvykiu 2022 m. balandžio 20 d., nes nebuvo patirtas smūgis į (duomenys neskelbtini) sritį. Skundai dėl (duomenys neskelbtini) skausmo atsirado tik po 6 mėnesių po trauminio įvykio. Pareiškėjas nebuvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini) traumų padarinių, visi jo vartojami vaistai yra nuo skausmo, o ne konkrečiai organizmo funkcijai atstatyti.
4.10. Nedarbingumas buvo išduotas tris mėnesius ir devynias dienas, todėl Medicinos centras vertino sveikatos sutrikdymo pobūdį ir pasekmes praėjus pakankamam terminui visoms sveikatos pasekmėms pasireikšti (po penkių mėnesių nuo traumuojančio įvykio). Sveikatos sutrikimų, kurie būtų priskiriami apysunkiam sveikatos sutrikdymui, pareiškėjas nenurodo ir šiuo metu. Sveikatos būklės vertinimas negali tęstis neterminuotai, naujų patikslinančių medicininių tyrimų Medicinos centras atlikti poreikio nenustatė.
4.11. Vien tai, kad diagnozės buvo nustatytos po Medicinos centro ekspertinio sprendimo priėmimo, nereiškia, kad jos yra susijusios su 2022 m. balandžio 20 d. patirta trauma.
4.12. Šiuo metu, atlikus pakartotinę ekspertizę, ekspertinis sprendimas būtų analogiškas, nes nėra pateikti medicininiai duomenys, kurie keltų abejonę dėl priimto ekspertinio spendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsiliepimas
4.13. Byloje nėra medicininių klausimų, dėl kurių kiltų ginčas ar abejonė. Pareiškėjo sveikatos būklė yra ištirta ne vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir visi medicininiai klausimai yra atsakyti.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Komisariato 2022 m. gegužės 13 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo dėl Komisariato Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. sužalojimo išvadoje Nr. 10-IS-3-42 nurodoma, jog 2022 m. balandžio 20 d. apie 19.40 val., tarnybiniais nežymėtais automobiliai, atvyko sulaikinėti nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai privažiavo prie stovinčio automobilio „Mercedes Benz“. Vyriausiajam tyrėjui A. K. išlipus iš automobilio ir mėginant sulaikyti įtariamus asmenis, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, bandydamas pasišalinti, važiavo pro tarnybinio automobilio „Renault“ dešinį šoną, kur tuo metu A. K. mėgino užkirsti kelią teisės pažeidimu įtariamų asmenų pasišalinimui, dešiniuoju šonu prispaudė prie automobilio „Renault“ stovėjusius vyriausiuosius tyrėjus A. K. ir R. J., apgadino automobilio „Renault“ dešinį šoną bei pasišalino. Dėl patirtų sužalojimų vyriausieji tyrėjai A. K. ir R. J. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežti į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Šioje išvadoje konstatuota, jog 2022 m. balandžio 20 d. įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu tarnyboje, kurio metu A. K. patyrė sužalojimą, nelaimingu atsitikimu tarnyboje.
6.2. Komisariato 2022 m. rugpjūčio 1 d. Tarnybinio patikrinimo dėl Komisariato Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. sužalojimo išvadoje Nr. 10-S-20189(1.46E-10) konstatuota, jog pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei. Taip pat minėtoje išvadoje pažymima, jog pasibaigus A. K. nedarbingumo pažymėjimui, informuojamas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie siuntimo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti parengimą ir išsiuntimą į CMEK. Remiantis CMEK išvada, Policijos departamentas įpareigojamas parengti įsakymo projektą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir darbingumo lygio netekimą.
6.3. Medicinos centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu (toliau – ir Sąrašas), atliko specializuotąją medicinos ekspertizę ir įvertino pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastą priimdamas ekspertinį sprendimą – 2022 m. rugsėjo 21 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 2091, kurioje pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas buvo priskirtas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (taikytas Sąrašo 4.1.11 punktas: „kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą (išskyrus Sąrašo 2 ir 3 punktuose nurodytus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus).“).
6.4. Komisariato viršininkas priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. buvo sužalotas, atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (1 p.); ir nusprendė išmokėti pareiškėjui 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (2 p.).
6.5. 2024 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas pakartotinės specializuotos medicininės ekspertizės paskyrimo pareiškėjui tikslingumo klausimas, tačiau pareiškėjas ir jo atstovė su minėtos ekspertizės paskyrimu nesutiko.
7. Medicinos centras, priimdamas ekspertinį sprendimą, vertino, kad būtini medicininiai tyrimai ir reikalingos apžiūros atlikti, tokiu būdu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 68 punktas (tiriamojo ekspertizė tęsiama tol, kol tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių) buvo įgyvendintas. Teismo vertinimu, vien tai, kad medicininės diagnozės pareiškėjui buvo nustatytos po Medicinos centro ekspertinio sprendimo priėmimo, nereiškia, kad jos yra susijusios su 2022 m. balandžio 20 d. patirta trauma.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nenurodė konkrečiai kokius procedūrinius ar kitokio pobūdžio pažeidimus padarė CMEK, todėl vertino pareiškėjo teiginius apie netinkamą CMEK darbą kaip deklaratyvius.
9. Teismas pažymėjo, kad sveikatos būklės vertinimas negali tęstis neterminuotai, šiuo atveju Medicinos centras vertino pareiškėjo sveikatos sutrikdymo pobūdį ir pasekmes praėjus penkiems mėnesiams po traumos patyrimo, kas laikytina pakankamu terminu sveikatos pasekmėms po trauminio įvykio pasireikšti.
10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Medicinos centras, atlikdamas pareiškėjo specializuotąją medicinos ekspertizę, nepažeidė nustatytų procedūrų bei taisyklių, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas, nurodytas ekspertiniame sprendime – 2022 m. rugsėjo 21 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2091, būtų priskirtinas kitokio pobūdžio sveikatos sutrikdymui (nei lengvas laipsnio sveikatos sutrikdymas). Todėl atsakovas, pagrįstai vadovaudamasis, be kita ko, minėta ekspertizės pažyma, priėmė šioje byloje ginčijamą Įsakymo dalį. Teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes. Teismas atsakovo Įsakymo dalį pripažino pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais neturėjo pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina ginčijamo Įsakymo (jo dalies) turinys, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo administracinio akto dalies pripažinti nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
III.
11. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
12.1. CMEK ekspertizės akto 2.4. punkte nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. kad dažnai skauda (duomenys neskelbtini), tačiau prie objektyvių tyrimų pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) buvo norma. Tai prieštarauja gydytojo specialisto nustatytiems objektyviems simptomams. Be kita ko, nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) taip pat nenurodytos šiame akte. Nurodyta tik diagnozė (duomenys neskelbtini), neklasifikuojami kitur.
12.2. Faktas, kad Medicinos centro epikrizėje, ligos istorija Nr. 2022S-701, naujos diagnozės ((duomenys neskelbtini)) buvo nurodytos kaip gretutinės šalia pagrindinės diagnozės ((duomenys neskelbtini)), atskleidžia, kad naujos diagnozės ((duomenys neskelbtini)) bei pagrindinė diagnozė gydytojų specialistų ((duomenys neskelbtini)) nuomone tarpusavyje susijusios ir yra to paties įvykio pasekmė.
12.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės. Siekdamas nustatyti, ar įvykio metu pareiškėjas galėjo patirti (duomenys neskelbtini) traumą, Medicinos centras privalėjo pareikalauti iš atsakovo šio vaizdo įrašo (Aprašo 12 p.).
12.4. Medicininė ekspertizė buvo atlikta neteisingai, CMEK ekspertizės akte nenurodant objektyvaus ištyrimo duomenų, taip pat neišreikalavus įvykio vaizdo įrašo, tokiu būdu pažeidžiant Aprašo 12, 36 bei 65 punktus, kas lėmė netinkamai parinktą Sąrašo punktą, lemiantį kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėtiną dydį.
12.5. Pareigūnai R. J. bei M. K. sulaikinėjo kitus mėginančius pabėgti įtariamuosius ir nematė įvykio, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas. Vienintelis pareigūnas, kuris galimai galėtų patvirtinti, kad pareiškėjas trenkėsi (duomenys neskelbtini) į įtariamojo vairuojamą visureigį, yra T. J. R., nes vaizdo įraše matyti, kad jis buvo atsisukęs į tą pusę, kai visureigis trenkėsi į pareiškėją. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad juose pateikta informacija buvo orientuota į įtariamųjų sulaikymo aplinkybių išaiškinimą, o ne apie pareiškėjo patirtus sužalojimus.
12.6. Vaizdo įrašas nepatvirtina išvados, jog pareiškėjas nepatyrė (duomenys neskelbtini) traumos. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), kadangi žengęs kelis žingsnius susvyravo ir parklupo, o privažiavus kolegai T. J. R. su tarnybiniu nežymėtu automobiliu Škoda, nukreipė ginklą į tarnybinį automobilį. Vaizdo įraše negirdėti, bet T. J. R. pareiškėjui šaukė „čia aš, sėsk, sėsk“, pareiškėjas vėl susvyravo, prireikė laiko, kad susivoktų, ir tik tada įšoko į tarnybinį automobilį, kuriame, pasak kolegos, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas to neprisimena.
12.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad nebuvo galimybės įtarti (duomenys neskelbtini) traumos, nurodė, kad pareiškėjas atsisakė teismo ekspertizės, neorganizavo posėdžio žodinio proceso tvarka, tam, kad liudytojais iškviestų įvykyje dalyvavusius pareigūnus, peržiūrėtų vaizdo įrašą šalims dalyvaujant, kad būtų galima pakomentuoti įvykių eigą. Teismas nepagrįstai apsiribojo ginčui nereikšmingais tarnybiniais pranešimais bei vaizdo įrašo peržiūrėjimu be paaiškinimų.
12.8. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) traumą ne tik buvo galima įtarti, bet ji netgi gydytojo specialisto buvo nustatyta ir kito gydytojo specialisto patvirtinta, ir patvirtinta kaip aptariamo įvykio pasekmė. Pareiškėjas iš karto po sužalojimo ne viską prisiminė, dėl patirto šoko ir streso buvo dezorientuotas. Atvykusiems į įvykį medikams nurodė didžiausius skausmus, kuriuos jautė. Po stiprių vaistų naudojimo nutraukimo išryškėjo kiti padariniai ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) traumą pareiškėjas galimai patyrė, kai visureigis trenkėsi į jį. Vaizdo įrašas nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas patyrė (duomenys neskelbtini) traumą jo nurodytomis aplinkybėmis.
13. Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo faktines bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Komisariato Įsakymo 2 punkto, kuriuo nuspręsta išmokėti pareiškėjui 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Medicinos centras, atlikdamas pareiškėjo specializuotąją medicinos ekspertizę, nepažeidė nustatytų procedūrų bei taisyklių, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas, nurodytas ekspertiniame sprendime – 2022 m. rugsėjo 21 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2091, būtų priskirtinas kitokio pobūdžio sveikatos sutrikdymui nei lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad medicininė ekspertizė buvo atlikta neteisingai, CMEK ekspertizės akte nenurodant objektyvaus ištyrimo duomenų, susijusių su įvykio metu patirta (duomenys neskelbtini) trauma, taip pat neišreikalavus įvykio vaizdo įrašo, o teismas nepagrįstai apsiribojo ginčui nereikšmingais tarnybiniais pranešimais bei vaizdo įrašo peržiūrėjimu be paaiškinimų.
17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012; 2024 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-643-1188/2024). Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas laikėsi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
19. Įsakymas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, numatančiu, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
20. Pareiškėjo ginčijama Įsakymo 2 dalimi pareiškėjui nuspręsta išmokėti 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Pareiškėjas nesutinka su šia Įsakymo dalimi, argumentuodamas tuo, kad jam neteisingai buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas – lengvas.
21. Įsakyme parinktas lengvas sveikatos sutrikdymo mastas atsižvelgus į CMEK 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. 2091, kurioje nurodyta, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2022 m. balandžio 20 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (2 p.). Taikytas Sąrašo 4.1.11 punktas: „kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą (išskyrus Sąrašo 2 ir 3 punktuose nurodytus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus)“. CMEK vertino informaciją apie pareiškėjo sveikatą ir fizinę būklę įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, bylos duomenis, nenustatė jokių CMEK padarytų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos CMEK 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymos, kuria vadovavosi atsakovas, priimdamas Įsakymą, pagrįstumui ir teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad CMEK ekspertizės akto 2.4. punkte nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog (duomenys neskelbtini) buvo norma, kadangi gydytojas (duomenys neskelbtini) nustatė objektyvų simptomą (kliniką) – (duomenys neskelbtini). Be to, ekspertizės akte nenurodytos nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija pažymi, kad CMEK vertino pareiškėjo sveikatą ir fizinę būklę pagal atsitikusį faktinį įvykį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad iš karto po įvykio pareiškėjas nenurodė jokių nusiskundimų, susijusių su galima (duomenys neskelbtini) trauma. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad to jis nepadarė dėl nuskausminamųjų vaistų poveikio. Kaip matyti, pareiškėjas nuosekliai skundėsi simptomais, susijusiais su (duomenys neskelbtini), net ir veikiamas nuskausminamųjų vaistų, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) skausmų, (duomenys neskelbtini) nesiskundė. Taip pat iš byloje esančių medicininių dokumentų nematyti, kad iš karto po įvykio pareiškėjui būtų pasireiškę simptomai, būdingi patyrus (duomenys neskelbtini) traumą ((duomenys neskelbtini)).
23. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pats nėra tikras, ar jis įvykio metu patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, kadangi nurodo, jog to neprisimena. Tokios aplinkybės nepatvirtina nei įvykyje dalyvavusių kitų pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nei įvykio vaizdo įrašas, nei pareiškėjo nusiskundimai gydytojams iš karto po įvykio. Pastebėtina, kad Medicinos centro atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas anksčiau yra turėjęs (duomenys neskelbtini), todėl įvykis galėjo paūminti gretutinę ligą. Be to, (duomenys neskelbtini) tyrimas 2022 m. gegužės 20 d. jokių pakitimų (duomenys neskelbtini) ar kad buvo (duomenys neskelbtini) trauma nerodė. Įvertinus šias aplinkybes atmestini pareiškėjo argumentai, kad Medicinos centrui turėjo kilti objektyvių abejonių, jog pareiškėjas įvykio metu patyrė (duomenys neskelbtini) traumą.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad įvykio metu patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, akcentuoja vaizdo įrašo svarbą. Pareiškėjo teigimu, Medicinos centras privalėjo pareikalauti iš atsakovo vaizdo įrašo. Taip pat pareiškėjas neigiamai vertina aplinkybę, kad vaizdo įrašą pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo nedalyvaujant šalims. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad vaizdo įrašas niekaip nepaneigia CMEK 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymoje Nr. 2091 konstatuotų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas, apeliaciniame skunde aptardamas vaizdo įrašą, nurodo, jog tuo momentu, kai jis mano, kad galimai patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, jo nesimato, nes jį užstoja aukštas visureigis. Todėl nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nėra pagrindo išvadai, jog jis nepatyrė (duomenys neskelbtini) traumos. Kadangi vaizdo įrašas nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl įvykio metu patirtos (duomenys neskelbtini) traumos, nenagrinėtini kaip nereikšmingi vertinant Įsakymo 2 dalies pagrįstumą ir teisėtumą pirmiau minėti apelianto teiginiai dėl to, kad Medicinos centras turėjo išsireikalauti iš atsakovo ir vertinti vaizdo įrašą, taip pat dėl to, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kviesti bylos šalis kartu pasižiūrėti vaizdo įrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi įvykio aplinkybes ir dinamiką bei pareiškėjui nustatytas diagnozes, kritiškai vertina pareiškėjo siekį pagrįsti (duomenys neskelbtini) traumos faktą įvykio metu remiantis vaizdo įraše matomais epizodais, kai pareiškėjas, žengęs kelis žingsnius, susvyravo ir parklupo, kai jis nukreipė ginklą į kolegos vairuojamą automobilį ar kai susvyravo prieš įlipdamas į jį.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas turėjo organizuoti posėdį žodinio proceso tvarka, kviesti liudytojais įvykyje dalyvavusius pareigūnus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 22 d. informacinė pažyma ir garso įrašas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo tiek pareiškėjas su savo atstove, tiek atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti prašymus teismui, klausimus tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atstovams, išsakyti savo paaiškinimus ir argumentus. Pareiškėjas nereiškė prašymų apklausti liudytojais kitus įvykyje dalyvavusius pareigūnus, be to, nesutiko su pakartotinės specializuotos medicininės ekspertizės paskyrimu. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pakartotinai įvertinusi byloje esantį įvykio vaizdo įrašą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjo teisės jo nurodytais aspektais nebuvo suvaržytos ar apribotos, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, savo poziciją motyvavo teisės normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių byloje esančių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.
28. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.