- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- I3-834-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04891-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą dėl įsakymo dalies panaikinimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 10-TE-1178 „Dėl kompensacijos išmokėjimo A. K.“ 2 punktą.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Vilniaus AVPK) Kriminalines policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau - ir Valdybos) 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose.
Pažymi, jog 2022 m. balandžio 20 d. (skunde nurodyta 2022 m. rugsėjo 20 d. (tikėtina techninė klaida)) tarnybiniu nežymėtu automobiliu vyko sulaikyti nusikalstama veika įtariamų asmenų (duomenys neskelbtini). Teigia, kad privažiavus prie stovinčio ,,Mercedes Benz“, išlipus iš automobilio ir bandant sulaikyti įtariamuosius, automobilio ,,Mercedes Benz“ vairuotojas, mėgindamas išvengti sulaikymo ir pasišalinti, važiavo pro tarnybinio automobilio dešinį šoną, kur tuo metu buvo pareiškėjas ir tyčia prispaudęs jį prie tarnybinio automobilio nuvažiavo. Pareiškėjas teigia, kad suspaustas tarp dviejų automobilių patyrė sužalojimus, dėl kurių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Vilniaus universitetinę ligoninę. Nurodo, kad buvo nustatyta pirminė diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, juosmens bei kryžmens nervų šaknelių sutrikimai. Nurodo, kad buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir iki 2022 m. balandžio 29 d. jis buvo gydomas stacionare. Nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas iki 2022 m. liepos 29 d., gydymą tęsiant Medicinos centre. Pareiškėjas skunde teigia, kad po sužalojimo jautė dešinės rankos, nugaros, dešinio klubo ir dubens srities skausmą, tirpo dešinė koja. Aiškina, kad ligoninėje gydant įvairiais vaistais, tame tarpe ir nuskausminamaisiais, skausmo nejautė, tačiau akcentuoja, kad liko dešiniosios kojos tirpimo jausmas. Po baigto gydymo stacionare, teigia, kad atsinaujino skausmai pilve, dubenyje, atsirado šlapimo pūslės jautrumas, sutriko šlapinimasis, lytinė veikla, atsirado dešinės rankos jautrumas, apsunkusi eisena. Pareiškėjas nurodo, jog su siuntimu 2022 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Viešosios įstaigos Vilniaus universitetinės ligonines Santaros klinikų (toliau - Santaros klinikos) gydytoją – neurologą. Nurodo, kad buvo įvertinta jo būklė ir nustatyta dešiniojo kelio patinimas, raumenų susilpnėjimas dešinėje rankoje, sutrikusi dešinės pėdos dorzofleksija, skausmus juosmens ir dubens srityse, ribotas dešinės rankos ištiesimas, apribotos judėjimo funkcijas ir nustatytos diagnozės: G.54.1 juosmens ir kryžmens rezginio sutrikimai (nauja diagnozė), S30.0 nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, S80.0 Kelio sumušimas (nauja diagnozė).
Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. gegužės 9 d. pradėjo reabilitaciją, kurios metu savijauta pablogėjo, todėl gydytojos sprendimu ji buvo nutraukta. Nurodo, kad nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. buvo gydomas Medicinos centro stacionare, vidaus ligų skyriuje, dėl galvos skausmų, svaigimo ir pykinimo, teigia, kad buvo atliktas MRT tyrimas ir nustatytos papildomos ligos diagnozės. Nurodo, kad nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 23 d. buvo paskirta reabilitacija Medicinos centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, iki 2022 m. liepos 29 d. buvo tęsiamas nedarbingumas ir taikomas ambulatorinis gydymas, tačiau pareiškėjas nurodo, kad skausmai nesibaigė. Atliktoje specializuotoje medicininėje ekspertizėje, į kurią pareiškėją siuntė Vilniaus AVPK, buvo nurodyta, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas, po 2022 m. balandžio 20 d. įvykių, priskiriamas prie lengvo sveikatos sutrikdymo, kad yra likę sveikatos pakitimai ir rekomenduojamas šeimos gydytojo stebėjimas, tačiau pareiškėjas tinkamas tolesnei tarnybai.
Pareiškėjas nurodo, jog simptomams tebesitęsiant, jis keitė jį prižiūrinčius gydytojus, su siuntimais kreipėsi į Santaros klinikas dėl nepatikslintų galvos sužalojimo padarinių ir toliau besitęsiančių negalavimų, nuolatinio nuovargio. Klinikose gavo išvadas, kad negalima ekskliuduoti buvus galvos smegenų traumos, reikalingas būklės stebėjimas, tausojantis režimas bei turi būti tęsiamas ištyrimas. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. spalio 14 d. kreipėsi pas ortopedą – traumatologą su nusiskundimais ir gavo naują diagnozę M65.87. Pareiškėjui buvo išduotas siuntimas MRT tyrimui. Skunde teigia, kad nuo 2022 m. balandžio 20 d. sužalojimo tarnyboje, skausmai ir kiti sveikatos sutrikimai tęsiasi ir dar nėra nustatytos galutinės diagnozės.
Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) netinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę padarė procedūrinius pažeidimus, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą, kurie, pareiškėjo manymu, laikytini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti Vilniaus AVPK įsakymo 2 punktą, priimtą ekspertinio sprendimo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su skundo reikalavimu, prašo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 59 str. 3 d. numatyta viena iš kompensacijos mokėjimo sąlygų – padidėjusio pavojaus kilimas. Atsakovas pripažįsta, kad 2022 m. balandžio 20 d. įvykio metu, pareiškėjo atliekamų pareigų pobūdis, buvo sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl atsižvelgus į visas aplinkybes buvo konstatuota, kad pareiškėjo sužalojimą nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas buvo vertinamas kaip padidintas pavojus pareigūnui atliekant tarnybines pareigas. Pareiškėjo trauma buvo priskirta sužalojimo dėl tarnybos kategorijai. Gavus CMEK išvadą, buvo parengtas įsakymo projektas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir darbingumo lygio netekimą.
Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis teisės aktais, tarnybinio patikrinimo išvada bei CMEK pažyma, pripažino, kad pareiškėjas buvo sužalotas, atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl nusprendė išmokėti jam 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ekspertinio vertinimo neskundė. Pažymi, kad pareiškėjas skunde pateikia savo argumentus dėl jo sveikatos sutrikdymo vertinimo, nurodydamas, kad CMEK nevertino realios jo sveikatos būklės, nebuvo paskirti ir atlikti tyrimai, tačiau nepateikia argumentų, kokiais konkrečiais veiksmais CMEK pažeidė nustatytas procedūras ar taisykles.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad ginčijamu atveju CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę priėmė tinkamą sprendimą, laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių. Atsakovo vertinimu, Vilniaus AVPK viršininko įsakymas dėl kompensacijos išmokėjimo pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymi, kad pagal teismų praktiką – CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotosios medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą.
Medicinos centras atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui buvo nustatytas juridinis faktas, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl pareiškėjui pagal išduotą siuntimą, Medicinos centras atliko specializuotąją medicininę ekspertizę ir nustatė sveikatos sutrikdymo mastą, kuris buvo priskirtas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.
Pažymi, kad pareiškėjas skunde nepateikia papildomos informacijos, kad diagnozė G54.4. RVUL nurodoma kaip gretutinė liga, o ne traumos pasekmė. Pažymi, kad dėl šios diagnozės pareiškėjas buvo gydomas ir prieš traumos įvykį. Paaiškina, kad tiriant pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos sutrikimų, jokia diagnozė nebuvo nustatyta, teigia, kad pareiškėjas buvo išsamiai ištirtas iki skundžiamo ekspertinio sprendimo priėmimo.
Atkreipia dėmesį, kad diagnozė S80.0 kelio sumušimas, net jeigu ją laikyti nauja diagnoze, patenka į tą patį Sąrašo punktą; diagnozė G54.1. yra ta pati diagnozė, tik bendrinė, apibūdinanti lėtinius neurologinius sutrikimus, dėl kurių pareiškėjas buvo gydomas ir anksčiau.
Nurodo, kad vertino visą medicininę dokumentaciją ir, kadangi nebuvo nustatyta jokių kitų objektyvių diagnozių, tik subjektyvūs pareiškėjo skundai, buvo ištirtos visos diagnozės ir organizmo sistemos, dėl kurių tokie skausmai galėjo atsirasti ir jos nepasitvirtino, priėmė medicininę situaciją atitinkantį ekspertinį sprendimą.
Atsiliepimas
Medicinos centras paaiškina, kad neturi faktinio pagrindo sutikti, kad galvos trauma atsirado kaip trauminio įvykio 2022 m. balandžio 20 d. (atsiliepime nurodyta 2023 m. balandžio 20 d. – tikėtina techninė klaida) dieną pasekmė. Pažymi, kad būklė po galvos traumos gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu asmens galva trenkiasi į kietą paviršių ar į ją suduodamas smūgis (tik nesusiformavus galvos smegenims (kūdikiams) galimas traumos pobūdis – supurtymas). Paaiškina, kad pagal pareiškėjo patirtą traumos pobūdį galva nebuvo traumuota nei smūgiu, nei atsitrenkimu į kietą paviršių, todėl galvos trauma nelaikytina 2022 m. balandžio 20 d. dienos traumos pasekme. Pažymi, kad, iš karto po traumos, galvos trauma būtų pasireiškusi įvairiais simptomais kaip galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, šviesos vengimas, kt., tačiau tokių galvos traumos požymių pareiškėjo atveju nebuvo stebėta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad galvos svaigimas, sutrikęs šlapinimasis, strėnų gėla yra subjektyvūs pareiškėjo skundai, priežastys, dėl kurių jie galėtų atsirasti, nėra nustatytos. Pažymi, kad pareiškėjas, šioms diagnozėms išsiaiškinti gulėjo stacionare, buvo tirtas, tačiau priežasčių/ diagnozių nebuvo nustatyta. Medicinos centras teigia, kad jeigu objektyvių priežasčių nepavyko nustatyti gulint 12 dienų stacionare, tikėtina, Centrinė medicinos ekspertizės komisija to negalėtų atlikti iš medicininių dokumentų ir per kelias dienas ambulatoriškai.
Medicinos centras vertina, kad subjektyvūs pareiškėjo skundai yra patirto streso ir potrauminio poveikio psichologinės būklės padariniai, kurie ateityje turėtų mažėti ir išnykti.
Nesutinka su Santaros klinikų nuomone, bet teigia, jog kadangi ši išvada neturėjo reikšmės ekspertiniam sprendimui priimti, jos nekvescionavo. Paaiškina, kad nervų šaknelių uždegimai pareiškėjui buvo nustatyti jau prieš traumos įvykį ir iš karto po traumos RVUL ligoninės buvo nurodyti kaip gretutinė diagnozė. Taip pat akcentuoja, kad išvada nėra diagnozės pavirtinimas, galutinis ištyrimas. Galvos trauma nėra patvirtinta, tik įtariama, be kita ko, ši diagnozė negali būti susijusi su trauminiu įvykiu 2022 m. balandžio 20 d. (atsiliepime nurodyta 2023 m. balandžio 20 d. – tikėtina techninė klaida), nes nebuvo patirtas smūgis į galvos sritį. Nurodo, kad Medicinos centro pozicija, jog po 2022 m. balandžio 20 d. įvykio naujai diagnozei sieti su buvusiu įvykiu nėra faktinio pagrindo, tuo labiau, kad skundai dėl pėdos skausmo atsirado tik po 6 mėnesių po trauminio įvykio.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad įvertinusi visą turimą faktinę ir medicininę dokumentaciją Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertinė komisija nustatė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas priskiriamas prie lengvų sveikatos sutrikdymo laipsnio sveikatos sutrikimų. Vertino ir pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai. Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo gydomas nuo galvos traumų padarinių, visi jo vartojami vaistai yra nuo skausmo, o ne konkrečiai organizmo funkcijai atstatyti.
Nurodo, kad nedarbingumas buvo išduotas nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. liepos 29 d. (3 mėnesius 9 dienas), todėl Medicinos centras vertino sveikatos sutrikdymo pobūdį ir pasekmes praėjus pakankamam terminui visoms sveikatos pasekmėms pasireikšti (po 5 mėnesių nuo traumuojančio įvykio). Pažymi, kad sveikatos sutrikimų, kurie būtų priskiriami apysunkiam sveikatos sutrikdymui pareiškėjas nenurodo ir šiuo metu. Nurodo, kad sveikatos būklės vertinimas negali tęstis neterminuotai, naujų patikslinančių medicininių tyrimų Medicinos centras atlikti poreikio nenustatė.
Pažymi, kad vien tai, kad diagnozės buvo nustatytos po Medicinos centro ekspertinio sprendimo priėmimo, nereiškia, kad jos yra susijusios su 2022 m. balandžio 20 d. patirta trauma.
Medicinos centras, įvertinęs pareiškėjo pridedamą medicininę dokumentaciją, sprendžia, kad ir šiuo metu, atlikus pakartotinę ekspertizę, ekspertinis sprendimas būtų analogiškas, nes nėra pateikti medicininiai duomenys, kurie keltų abejonę dėl priimto ekspertinio spendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Medicinos centro nuomone, šioje byloje nėra medicininių klausimų, dėl kurių kiltų ginčas ar abejonė. Pareiškėjo sveikatos būklė yra ištirta ne vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir visi medicininiai klausimai yra atsakyti, bet jeigu teismas laikytų, kad medicininė ekspertizė šioje byloje yra būtina, Medicinos centras neprieštarautų šios ekspertizės paskyrimui ir pateiktų klausimus paskirtam medicinos ekspertui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 10-TE-1178 „Dėl kompensacijos išmokėjimo A. K.“ 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus AVPK „Nelaimingo atsitikimo tyrimo dėl Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. sužalojimo išvada“ Nr. 10-IS-3-42, kurioje nurodoma, jog 2022 m. balandžio 20 d. apie 19.40 val., tarnybiniais nežymėtais automobiliai, atvyko sulaikinėti nusikalstama veika įtariamų asmenų. (duomenys neskelbtini) pareigūnai privažiavo prie stovinčio automobilio „Mercedes Benz“. Vyriausiajam tyrėjui A. K. išlipus iš automobilio ir mėginant sulaikyti įtariamus asmenis (išlipę pareigūnai garsiai ir aiškiai sušuko „Stop, policija nejudėt“ automobilio „Mercedes Benz“, vairuotojas, bandydamas pasišalinti, važiavo pro tarnybinio automobilio „Renault“ dešinį šoną, kur tuo metu A. K. mėgino užkirsti kelią teisės pažeidimu įtariamų asmenų pasišalinimui, dešiniuoju šonu prispaudė prie automobilio „Renault“ stovėjusius vyriausiuosius tyrėjus A. K. ir R. J., apgadino automobilio „Renault“ dešinį šoną bei pasišalino. Dėl patirtų sužalojimų vyriausieji tyrėjai A. K. ir R. J. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežti į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Šioje išvadoje konstatuota, jog 2022 m. balandžio 20 d. įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu tarnyboje, kurio metu Vilniaus apskr. KPNNTV 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. patyrė sužalojimą, nelaimingu atsitikimu tarnyboje.
2022 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus AVPK „Tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. sužalojimo išvada“ Nr. 10-S-20189(1.46E-10) konstatuota, jog pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei. Taip pat minėtoje išvadoje pažymima, jog pasibaigus A. K. nedarbingumo pažymėjimui, informuojamas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie siuntimo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti parengimą ir išsiuntimą į CMEK. Remiantis CMEK išvada, Policijos departamentas įpareigojamas parengti įsakymo projektą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir darbingumo lygio netekimą.
Medicinos centras, vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300, atliko specializuotąją medicinos ekspertizę ir įvertino pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastą priimdamas ekspertinį sprendimą – 2022 m. rugsėjo 21 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 2091, kurioje pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas buvo priskirtas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (taikytas Sąrašo 4.1.11 punktas: „kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą (išskyrus Sąrašo 2 ir 3 punktuose nurodytus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus).“).
Vadovaujantis Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Aprašo 3.2 papunkčiu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5- V-548 patvirtinto Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašu bei atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą bei CMEK 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. 2091, 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apskrities VPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 10-TE-1178 „Dėl kompensacijos išmokėjimo A. K.“, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. buvo sužalotas, atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (1 punktas); ir nusprendė išmokėti pareiškėjui 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (2 punktas).
Pareiškėjas nesutikdamas su Įsakymo 2 punktu, su skundu kreipėsi į teismą.
Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau - ir Ekspertizės aprašas) 2.2 punktas nustato, kad ekspertinis sprendimas - dokumentas, kuriame pateikiamas gydytojų ekspertų ekspertinių išvadų pagrindu kolegialiai parengtas atsakymas, nurodant ligą ar sveikatos sutrikimą, dėl tiriamojo tinkamumo tarnybai ar priimtas atsakymas, nurodant ligą ar sveikatos sutrikimą dėl pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, išvada dėl pareigūnų, išleidžiamų į pensiją, ir buvusių pareigūnų, kurie pageidauja pasinaudoti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos medicininės reabilitacijos paslaugomis, medicininės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 konstatavo, jog CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) viešojo administravimo procedūros aktą, CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros dokumentų. Vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.). Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2729-520/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-488-1062/2021).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Medicinos centras atliko specializuotąją medicininę ekspertizę ir nustatė pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastą, kuris buvo pagrindas atsakovui priimti šioje byloje ginčijamo Įsakymo dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2763/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1244/2012).
Pareiškėjo teigimu, CMEK atliekant medicininę ekspertizę ir nustačius, kad jis turi nusiskundimų savo sveikatos būkle po traumos, objektyviai turėjo kilti abejonės dėl jo sveikatos nepakankamo ištyrimo. Ekspertizė turėjo būti pratęsta, o nepakakus pratęsimui skirto laiko – atlikta pakartotinė ekspertizė.
Pažymėtina, jog 2024 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas pakartotinės specializuotos medicininės ekspertizės paskyrimo pareiškėjui tikslingumo klausimas, tačiau pareiškėjas ir jo atstovė su minėtos ekspertizės paskyrimu nesutiko.
Pareiškėjas iš esmės ginčija sveikatos sutrikimus, kurie susiję su galvos trauma patirta atliekant tarnybines pareigas. 2024 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, jog nuo automobilio smūgio jis buvo nukritęs ir galva atsitrenkė ant grindinio. Šią aplinkybę, anot pareiškėjo, galėtų patvirtinti kolegos pareigūnai, kurie dalyvavo 2022 m. balandžio 20 d. įvykyje. Papildomai pareiškėjas nurodė, jog nežino, kodėl greitosios pagalbos medikai nepažymėjo, jog jis patyrė galvos sužalojimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Medicinos centras nurodė, jog būklė po galvos traumos gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu asmens galva trenkiasi į kietą paviršių ar į ją suduodamas smūgis (tik nesusiformavus galvos smegenims (kūdikiams) galimas traumos pobūdis – supurtymas). Pagal pareiškėjo patirtą traumos pobūdį galva nebuvo traumuota nei smūgiu, nei atsitrenkimu į kietą paviršių, todėl galvos trauma nelaikytina 2022 m. balandžio 20 d. traumos pasekme. Iš karto po traumos galvos trauma būtų pasireiškusi įvairiais simptomais kaip galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, šviesos vengimas, kt. Tokių galvos traumos požymių pareiškėjo atveju nebuvo stebėta. Medicinos centras vertino ir pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai. Kad pareiškėjo kažkuri organizmo funkcija būtų sutrikusi ir/ar pareiškėjo sveikata būtų vidutiniškai suluošinta, Medicinos centras objektyvių medicininių ir faktinių duomenų neturi. Pareiškėjas nėra gydomas nuo galvos traumų padarinių, visi jo vartojami vaistai yra nuo skausmo, o ne konkrečiai organizmo funkcijai atstatyti.
Vilniaus apskr. VPK 2024 m. balandžio 12 d. teismui pateikė 2022 m. balandžio 20 d. įvykyje dalyvavusių pareigūnų R. J. ir M. K. tarnybinius pranešimus ir filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas pareiškėjo susidūrimas su pažeidėjų automobiliu. Tačiau nei tarnybiniai pranešimai, nei objektyvūs duomenys – filmuota įvykio medžiaga nepatvirtina, jog pareiškėjas su galva būtų trenkęsis į grindinį ar būtų patyręs smūgius į galvos sritį, todėl teismas sutinka su trečiuoju asmeniu, kad galvos trauma nėra laikytina 2022 m. balandžio 20 d. traumos pasekme.
Taigi, Medicinos centras, priimdamas ekspertinį sprendimą, vertino, kad būtini medicininiai tyrimai ir reikalingos apžiūros atlikti, tokiu būdu Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, 68 punktas (tiriamojo ekspertizė tęsiama tol, kol tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių) buvo įgyvendintas. Vien tai, kad medicininės diagnozės pareiškėjui buvo nustatytos po Medicinos centro ekspertinio sprendimo priėmimo, nereiškia, kad jos yra susijusios su 2022 m. balandžio 20 d. patirta trauma.
Pareiškėjo teigimu, CMEK netinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę padarė procedūrinius pažeidimus, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas nenurodo konkrečiai kokius procedūrinius ar kitokio pobūdžio pažeidimus padarė CMEK, todėl pareiškėjo teiginiai apie netinkamą CMEK darbą vertintini kaip deklaratyvūs.
Pažymėtina, jog sveikatos būklės vertinimas negali tęstis neterminuotai, šiuo atveju Medicinos centras vertino pareiškėjo sveikatos sutrikdymo pobūdį ir pasekmes praėjus penkiems mėnesiams po traumos patyrimo, kas laikytina pakankamu terminu sveikatos pasekmėms po trauminio įvykio pasireikšti.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Medicinos centras, atlikdamas pareiškėjo specializuotąją medicinos ekspertizę nepažeidė nustatytų procedūrų bei taisyklių, todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas nurodytas ekspertiniame sprendime – 2022 m. rugsėjo 21 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2091, būtų priskirtinas kitokio pobūdžio sveikatos sutrikdymui (nei lengvas laipsnio sveikatos sutrikdymas). Todėl atsakovas pagrįstai vadovaudamasis, be kita ko, minėta ekspertizės pažyma priėmė šioje byloje ginčijamą Įsakymo dalį. Atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, atsakovo Įsakymo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina ginčijamo Įsakymo (jo dalies) turinys nesudaro pagrindo administracinio akto dalies pripažinti nepagrįsta ir neteisėta.
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.