- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-794-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02059-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Romanas Klišauskas, Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- VALSTYBINĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJA, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Trečiasis asmuo
- T. P., I. A.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – T. P., I. A.) dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 2D-12666 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad kreipiasi su administraciniu prašymu (skundu) pateikti duomenis ar priimti sprendimą dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nes jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), bei ties namų valda (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2), buvo iš esmės pakeistas gatvės reljefas, t. y. gatvės buvęs aukštingumas, dėl to nuo sklypo (duomenys neskelbtini), pusės atsirado nestabilus žvyro šlaitas (sankasa). Teisės aktai numato tokių šlaitų, peraukštėjimų sutvarkymo taisykles – vertikalaus sklypo sutvarkymo plano parengimą, kuriuo privaloma numatyti 1 metro atitrauktos nuo gretimo sklypo ribos atraminės sienutės įrengimą, valstybinės žemės sklypo savininko – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), sutikimą (projekto suderinimą), lietaus, kanalizacijos, nuotekų surinkimo įrengimą. Viešojo administravimo subjektas privalo pagal jam priskirtą kompetenciją išsamiai ištirti neteisėtos statybos faktą ir priimti sprendimą. Inspekcija priėmė Sprendimą, kuris nėra tinkamai motyvuotas, teisiškai pagrįstas, jame nepateiktas ir konkretus (suprantamas) teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas sprendimą. Institucija, turinti pareigą atlikti išsamų tyrimą, pareiškėjo skundo argumentų ne tik nenagrinėjo, tačiau atsakyme nurodė apie duomenis dėl kurių net nesikreipta. Sprendime yra minimas teismo sprendimo dėl savavališkos statybos užbaigimo įvykdymas, tačiau pareiškėjo skundo dalykas yra kitas – valstybinėje žemėje, kuri naudojama kaip gatvė, kelias, nėra galimybės pravažiuoti, tvenkiasi lietaus vanduo, reljefas nelygus dėl supiltų žvyro sankasų, gatvės dalyje stovi inžinierinis statinys. Šiuo atveju galbūt gretimos namų valdos savininkas atliko statybos darbus valstybinėje žemėje, kuri tenkina visų tos teritorijos gyventojų interesus, nes šiame sklype yra viešas kelias – gatvė, kuris dėl trečiųjų asmenų veiklos yra sudarkytas, sunkiai pravažiuojamas, gatvėje yra statinys. Toks pažeidimas sudaro pareigą ginti ir viešą interesą, nes tinkamai įrengta gatvė yra visos visuomenės viešas interesas.
2.2. Pareiškėjas aiškiai ir suprantamai nurodė, jog besiribojančio Žemės sklypo 2 ir viešo kelio (gatvės) aukštingumas (sklypo reljefo nuolydis) įrengtas nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas tik šiuo keliu (gatve) patenka į jam priklausantį žemės sklypą, todėl pažeidžiamos jo teisės. Teisės aktai numato, jog žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo žemės sklypo reljefą, privalo užtikrinti paviršinių nuotekų nuvedimą taip, kad jos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Šiuo atveju dėl prie kelio esančios žvyro sankasos dėl grunto griuvimo ir nuošliaužų į kitą sklypą – gatvę apsaugotų atraminė sienutė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku ir gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą.
2.3. Inspekcijos pagrindinė veikla – vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, reaguoti dėl nustatytų savavališkų statybų, dėl statinių, kurie sukurti (pastatyti) nesant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka patvirtintiems dokumentams. Institucijai priskirta pareiga tikrinti, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybos įstatymų reikalavimus ir kt.
2.4. Pareiškėjo į bylą pateikti papildomi įrodymai patvirtina, jog kelio sankasos ir bendrojo naudojimo kelio aukščių skirtumas svyruoja nuo 0,38 iki 0,40 cm. Taip pat nustatyta, jog bendrojo naudojimo kelio važiuojamojoje dalyje palikta gelžbetoninė konstrukcija, lietaus kanalizacija (šulinys), elektros pastotė. Tokie duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 9 d. prašyme nurodyti pažeidimai nebuvo išnagrinėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 nusprendė T. P. ir I. P. (A.) įpareigoti savo lėšomis pašalinti valstybinėje žemėje betonines trinkeles bei po danga įrengtą dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą (102 kv. m ploto, t. y. 28,40 ilgio ir 3,68 pločio, atkarpą), kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos (P. J. 2017 m. spalio 30 d. parengtame tvorų situacijos plane (5270/0010:13) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23; 481774,64) ir sutvarkyti statybvietę.
3.2. Inspekcijos atstovai kelis kartus vyko patikrinti sprendimo civilinėje byloje įvykdymo fakto: pirmą kartą, kai surašė 2018 m. birželio 19 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1729 (savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti netinkamai (matosi paletės kampas)), ir 2018 m. liepos 23 d., kai surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1997 (toliau – ir Patikrinimo aktai). Inspekcija nagrinėjo pareiškėjo skundus dėl netinkamo sprendimo civilinėje byloje įvykdymo. Pareiškėjas Inspekcijos sprendimą (dėl sprendimo civilinėje byloje įvykdymo (dalyje dėl kelio) skundė Kauno apylinkės teismui. Nesutikdamas su tuo, kad jo prašymas Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 buvo atmestas kaip nepagrįstas, pateikė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui, tačiau ir Kauno apygardos teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 nurodydamas, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, dalis dėl betoninių trinkelių pašalinimo nuo valstybinės žemės, 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimo nukasimo ir statybvietės sutvarkymo yra įvykdyta.
3.3. Inspekcijoje 2021 m. liepos 12 d. buvo gautas pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog kreipiasi su administraciniu prašymu pateikti duomenis ar priimti sprendimą dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Prašė atlikti faktinį situacijos įvertinimą ir pradėti administracinę procedūrą nustačius neteisėtos statybos padarinius. Pasitvirtinus teisės aktų pažeidimams dėl gatvėje savavališkai įrengtos sankasos, prašė suteikti visą informaciją apie priimtus sprendimus dėl padarinių šalinimo, gatvės ribos sutvarkymo. Inspekcija 2021 m. liepos 22 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2021 m. liepos 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1414, kuriuo konstatavo, kad nesuformuotame Žemės sklype 2 vykdomų statybos darbų neužfiksuota. Kaip teigė žemės sklypo savininkas T. P., vykdant teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, išardyta betoninių trinkelių 102 kv. m ploto danga valstybinėje žemėje, t. y. 28,40 m ilgio ir 3,68 m pločio atkarpoje, bei po danga įrengtas dirbtinis 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimas, kurie buvo pastatyti į šiaurę ir vakarus nuo žemės sklypo ribos. Nustatyta, kad nauja kelio sankasa nėra įrengta, žvyras nuo sklypo (duomenys neskelbtini) likęs, atlikus teismo nurodymą – išardžius kelio dangą bei supiltus pagrindus. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo altitudė yra apie 0,62 m žemiau nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), altitudė. <...>. Nustatyta, kad žemės sklype už (duomenys neskelbtini) (galbūt (duomenys neskelbtini)) supilta žvyro, betoninių atliekų krūva.
3.4. Atsakovas veikė teisės aktų nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją. Inspekcija neturi kompetencijos ir įgaliojimų įpareigoti asmenis sutvarkyti gatvės ribą, parengti vertikalaus sklypo sutvarkymo planą, kuriuo privaloma numatyti 1 metro atitrauktos nuo gretimo sklypo ribos atraminės sienutės įrengimą, įpareigoti NŽT suderinti projektą, ar duoti sutikimą ir pan. Ginčijamame Sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis sprendimo pagrindas. Atsakovas neturi galimybių įpareigoti įrengti kelią taip, kad pareiškėjui būtų patogu juo naudotis. Inspekcijos sprendimu pareiškėjui buvo paaiškinta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Jeigu pareiškėjas mano, kad yra pažeisti teisės ir teisėti interesai, padaryta materialinė žala, turi teisę kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. prašė skundą atmesti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nestabilus žvyro šlaitas (sankasa) atsirado vykdant teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018. Šia nutartimi jis buvo įpareigotas savo lėšomis pašalinti valstybinėje žemėje betonines trinkeles bei po danga įrengtą dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą (102 kv. m ploto, t. y. 28,40 ilgio ir 3,68 pločio atkarpą) ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi konstatavo, jog betoninės trinkelės pašalintos iš valstybinės žemės, 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimo nukasimas ir statybvietės sutvarkymas yra įvykdytas. Pažymėjo, kad daugiau jokių statybos darbų neatliko, tačiau 2019 m. pavasarį vykdė darbus minėtame valstybinės žemės sklype (privežė statybinių atliekų), t. y. atstatinėjo tą patį kelią, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas pašalinti.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad kreipiasi su administraciniu prašymu pateikti duomenis ar priimti sprendimą dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, taip pat nurodydamas, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas 1, ir, kad ties namų valda (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pakeistas gatvės reljefas, t. y. gatvės buvęs aukštingumas, dėl to Žemės sklypo 2 pusės atsirado nestabilus žvyro šlaitas (sankasa). Pareiškėjas nurodė, jog teisės aktai numato tokių šlaitų, peraukštėjimų sutvarkymo taisykles – vertikalaus sklypo sutvarkymo plano parengimą, kuriuo privaloma numatyti 1 metro atitrauktos nuo gretimo sklypo ribos atraminės sienutės įrengimą, valstybinės žemės sklypo savininko – NŽT sutikimą (projekto suderinimą), lietaus, kanalizacijos, nuotekų surinkimo įrengimą. Prašė atlikti faktinį situacijos vertinimą ir pradėti administracinę procedūrą, nustačius neteisėtos statybos padarinius. Pasitvirtinus teisės aktų pažeidimams dėl gatvėje savavališkai įrengtos sankasos, prašė suteikti visą informaciją apie priimtus sprendimus dėl padarinių šalinimo ir gatvės ribos sutvarkymo. Inspekcija 2021 m. liepos 22 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2021 m. liepos 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1414, kuriuo konstatavo, kad nesuformuotame žemės sklype, esančiame ties (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų neužfiksuota. Kaip teigė žemės sklypo savininkas T. P., vykdant teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, išardyta betoninių trinkelių 102 kv. m ploto danga valstybinėje žemėje, t. y. 28,40 m ilgio ir 3,68 m pločio atkarpoje, bei po danga įrengtas dirbtinis 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimas, kurie buvo pastatyti į šiaurę ir vakarus nuo žemės sklypo ribos. Nustatyta, kad nauja kelio sankasa nėra įrengta, žvyras nuo Žemės sklypo 2 likęs, atlikus teismo nurodymą – išardžius kelio dangą bei supiltus pagrindus. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo altitudė yra apie 0,62 m žemiau nei Žemės sklypo 2 altitudė. <...>. Nustatyta, kad žemės sklype už (duomenys neskelbtini) (galbūt (duomenys neskelbtini)) supilta žvyro, betoninių atliekų krūva. Inspekcija nusprendė, kad pažeidimų nenustatyta.
8. Teismas, spręsdamas, ar Inspekcijos priimtame Sprendime tinkamai atsakyta į iškeltus klausimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos l d.) (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10, 12 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės) 35 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 d.), 37 punktu, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prašymas atitinka VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą skundo apibrėžimą ir vertintinas kaip asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo prašo apginti jo teises ar teisėtus interesus, į kurį atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje skundžiamas Sprendimas, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prašymą (skundą), susijusį su gatvės reljefo pakeitimu, t. y. nestabilaus žvyro šlaito (sankasos) atsiradimu ties namų valda (duomenys neskelbtini), teismas pasisakė tik dėl 2021 m. liepos 9 d. prašyme (skunde) nurodytų aplinkybių (ABTĮ 80 str. 2 d.).
9. Teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 nusprendė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą byloje palikti iš esmės nepakeistą ir įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. (A.) savo lėšomis pašalinti valstybinėje žemėje betonines trinkeles bei po danga įrengtą dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą (102 kv. m ploto, t. y. 28,40 ilgio ir 3,68 pločio, atkarpą), kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos (P. J. 2017 m. spalio 30 d. parengtame tvorų situacijos plane (5270/0010:13) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23; 481774,64) ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija tikrino sprendimo civilinėje byloje įvykdymo faktą (Patikrinimo aktai) ir 2018 m. gruodžio 12 d. atsakymu Nr. (15.24)-2D-18015 „Dėl Jūsų skundo“ informavo pareiškėją, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas laikomas įvykdytu. Pareiškėjas Inspekcijos sprendimą (dėl sprendimo civilinėje byloje įvykdymo (dalis dėl kelio) skundė Kauno apylinkės teismui. Nesutikdamas su tuo, kad jo prašymas Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 buvo atmestas kaip nepagrįstas, pateikė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui. Tačiau ir Kauno apygardos teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė, 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 nurodydamas, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, dalis dėl betoninių trinkelių pašalinimo nuo valstybinės žemės, 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimo nukasimo ir statybvietės sutvarkymo yra įvykdyta.
10. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nurodė, kad viena iš Statybos inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, funkcijų yra statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas bei asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas. Inspekcija šiuos veiksmus atlieka, tik kai yra vykdomi statybos darbai. Statybos darbų apibrėžimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.). Statybos darbai yra darbai, kurių tikslas nukreiptas į naujo statinio pastatymą arba seno statinio rekonstravimą, remontą ar nugriovimą, t. y. siekiant konstatuoti, jog yra atliekami statybos darbai, visais atvejais privaloma nustatyti, kad darbai atliekami siekiant vieno iš minėtų tikslų. Inspekcija nenustatė, kad sklype būtų vykdomi statybos darbai, pravažiavimo kelias apžėlęs žole, jokia nauja kelio sankasa bei atraminė sienutė nėra įrengtos, žvyras prie sklypo liko, įvykdžius teismo nurodymą išardyti kelio dangą bei po ja supiltus pagrindus. Tokia išvada buvo padaryta atsižvelgiant į tai, jog Inspekcija 2021 m. liepos 22 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2021 m. liepos 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1414. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta vyriausioji specialistė J. Š. (atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje) parodė, kad buvo nustatyti kelio sankasos ties įvažiavimu į namų valdą (duomenys neskelbtini) ir bendrojo naudojimo kelio aukščių skirtumai, tačiau statybos darbai prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdomi, pravažiavimo kelias apaugęs žole, jokia nauja kelio sankasa bei atraminė sienutė nėra įrengtos, faktinė situacija nėra pasikeitusi nuo 2018 metų. Liudytojos nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina prie faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1414 pridėtos fotonuotraukos.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, kelio sankasos ties įvažiavimu į namų valdą (duomenys neskelbtini) ir bendrojo naudojimo kelio aukščių skirtumai egzistavo nuo 2018 metų. Tokią teismo išvadą patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019, kurioje buvo konstatuota, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, dalis dėl betoninių trinkelių pašalinimo nuo valstybinės žemės, 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimo nukasimo ir statybvietės sutvarkymo yra įvykdyta.
12. Teismas, apibendrinęs šiame sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, kad Inspekcija tinkamai nustatė faktines aplinkybes (statybos darbai nevykdomi, pravažiavimo kelias apaugęs žole, jokia nauja kelio sankasa bei atraminė sienutė nėra įrengtos). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pateiktą prašymą (skundą), ginčijamo Sprendimo turinį, priėjo prie išvados, kad Sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus (VAĮ 10 str. 5 d.), jame yra nurodyti motyvai, dėl ko pareiškėjo prašymas (skundas) negali būti tenkinamas.
13. Teismas nurodė, kad 2021 m. liepos 23 d. surašyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1414 trūkumai (klaidingai nurodyta, jog Žemės sklypas 2 nesuformuotas, neužpildytas patikrinime dalyvavusių asmenų sąrašas, nėra duomenų apie matavimo prietaisus) nelaikytini esminiais, nes proceso dalyvių teisių jie nesuvaržė ir neturėjo esminės reikšmės Sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Nenustatęs Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas ir netenkintas prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismo sprendimas prieštarauja ABTĮ 1 straipsnio 2 daliai, 56, 62, 86, 87 straipsniams, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 17, 21, 176, 177 straipsniams, VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 9, 11, 13 punktų reikalavimams. Pareiškėjas su pareiškimu dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, turėdamas pagrįstą lūkestį, kad bus realiai apgintos jo pažeistos teisės, bus apgintas ir viešas interesas dėl valstybinės žemės sklype (bendro naudojimo kelyje) atliktų savavališkų statybų konstatavimo, dėl jo negalimumo patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus. Pareiškėjo skundo teismui dalyką sudarė formalus atsisakymas tirti nurodytus pažeidimus dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.
14.2. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas akcentavo, kad šiuo metu bendrojo naudojimo kelyje stovi savavališki statiniai, supilta sankasa ir darbai atlikti nesant valstybinės žemės savininko – NŽT, sutikimo. Tai patvirtina byloje pareiškėjo pateikti 2022 m. kovo 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-22-19, 2021 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių protokolas Nr. 123-21-55, 2022 m. gegužės 11 d. UAB „TopoEra“ situacijos schema, aiškinamasis raštas, 2009 m. liepos 31 d. Seimo kontrolieriaus tarnybos raštas Nr. 4D-2009/4-240/3D-2614. Pareiškėjas skunde viešojo administravimo subjektui ir teismui teikė duomenis dėl viešojo intereso galimo pažeidimo – valstybinės žemės sklype (suprojektuotame kelyje) esamų pažeidimų pašalinimo, bei pagal savo gebėjimus ir galimybes nurodė teisės aktus dėl gatvės reljefo aukštingumo, dėl sankasų, inžinierinių statinių, privačios lietaus nuotekų kanalizacijos įrangos gatvėje, trukdant pravažumą. Teismas savarankiškai nusprendė susiaurinti skundo ribas, tuo pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimas
14.3. Byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo atlikta administracinė procedūra. Su atsiliepimu į pareiškėjo skundą atsakovas pateikė iki tol pareiškėjui nežinomus duomenis apie atliktą patikrinimą pagal skundą. Pridėtas atsakovo patikrinimo aktas surašytas atsakovui visiškai nesilaikant nustatytos tvarkos įforminti patikrinimo metu surinktus duomenis arba įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis. Inspekcija gavusi pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. skundą apie ketinimą atlikti apžiūrą praneša tik galimam pažeidėjui T. P. Duomenų, jog pranešta pareiškėjui ar valstybei priklausančio žemės sklypo savininkui – valstybei, nėra. Patikrinimo akte nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog Žemės sklypas 2 yra nesuformuotas, nėra nurodytas net sklypo kadastrinis numeris. Patikrinimo akte nėra identifikuotas ar aprašytas ginčo sklypas. Inspekcijos patikrinimo aktu atlikta fotofiksacija aiškiai patvirtina, kad specialistai nenori vertinti kelyje įrengto lietaus nuotekų atviro šulinio, nepaisant to, jog tai yra tiriamo sklypo ribose, šulinys įrengtas kelio važiuojamoje zonoje. Tai patvirtina Inspekcijos fotonuotrauka. Teismo išvada, kad institucijos pažeidimai nėra esminiai, jie mažareikšmiai, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti sprendimą, yra absoliučiai nepagrįsta, prieštarauja protingumo, teisingumo principui bei viešojo administravimo subjektų pareigas reguliuojančių teisės aktų reikalavimams. Patikrinimo metu institucija nepaisė pareigos aiškintis sklypo ribų dėl nurodyto sklypo reljefo netolygumų pažeidimo, kas taip pat patvirtina apie formalų būdą atsisakyti tirti esamą situaciją dėl neteisėtos statybos.
14.4. Teismo posėdyje 2022 m. gegužės 12 d. atsakovo atstovė patvirtino, kad po minimo savavališkos statybos padarinių pašalinimo šiuo metu Žemės sklypo 2 savininkas ties įvažiavimu į savo sklypą toje pačioje vietoje yra dar kartą suformavęs sankasą. Teismas apribojo pareiškėjui teisę ginti nuosavybę, laisvai ja disponuoti, nepaisė, kad tretieji asmenys vykdo naujus savavališkus veiksmus jiems nepriklausančiame sklype ir valstybė tai toleruoja.
15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
15.1. Teismas visiškai teisingai identifikavo tarp pareiškėjo ir Inspekcijos kilusio ginčo ribas ir tik tose ribose nagrinėjo ginčą, tuo niekaip nepažeisdamas pareiškėjo teisių.
15.2. Nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) yra nutiestas esamas žvyrkelis ir šis žvyrkelis baigiasi ties sklypu (duomenys neskelbtini) (T. P. ir I. A. sklypas). Remiantis žemėtvarkiniais dokumentais (dokumentais rėmėsi bendrosios kompetencijos teismai civilinėje byloje) šis žvyrkelis turėtų suktis ir toliau turėtų būti (ateityje) pravažiavimas ir link pareiškėjo sklypo. Tačiau civilinėje byloje buvo nustatyta, kad šis projektuojamas pravažiavimas buvo užstatytas T. P. savavališkai pastatytais statiniais (tvora, betoninių trinkelių 102 kv. m ploto danga valstybinėje žemėje, t. y. 28,40 m ilgio ir 3,68 m pločio atkarpoje, bei po danga įrengtu dirbtiniu 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimu). T. P. teismo sprendimu civilinėje byloje buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kas ir buvo padaryta tinkamai.
15.3. Pareiškėjas, neturėdamas nei NŽT sutikimo, nei sutarties su Kauno rajono savivaldybe dėl inžinerinio statinio statybos pradėjo „gremžti“ šalia esančio žvyrkelio esančią žemę, darė posūkį ir „atsitrenkė“ į žvyrkelį, bei šią vietą apeliaciniame skunde jau užvadina „sankasa“.
15.4. Inspekcijos nuomone, nei patenkinus apelianto apeliacinį skundą, nei panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, nei panaikinus Inspekcijos Sprendimą, jokios pareiškėjo tariamos teisės ar interesai nebus apginti, nes „Gatvės reljefas, t. y. gatvės buvęs aukštingumas“ buvo pakeistas vykdant sprendimą civilinėje byloje, o Inspekcija statybos valstybinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Priežiūros įstatymo <...> 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir neturi įgalinimų įpareigoti įrengti neįrengtą kelią taip, kad pareiškėjui būtų patogu juo naudotis.
15.5. Priimdama Sprendimą Inspekcija veikė teisės aktų nustatyta tvarka savo kompetencijos ribose. Atlikusi faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, Inspekcija nustatė, kad statybos darbai nebuvo vykdomi, jog pažeidimų nėra. Inspekcijos sprendimas yra motyvuotas, nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis sprendimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Pareiškėjas (apeliantas) nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad į viešojo administravimo subjektą kreipėsi, turėdamas pagrįstą lūkestį, kad bus realiai apgintos jo pažeistos teisės, bus apgintas ir viešasis interesas (žr. nutarties 14.1 p.), teismas savarankiškai nusprendė susiaurinti skundo ribas (žr. nutarties 14.2 p.), Inspekcija, atlikdama patikrinimą vietoje, veikė netinkamai (žr. nutarties 14.3 p.).
17. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šiais dokumentais, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo pridėti šiuos įrodymus prie bylos (ABTĮ 142 str. 3 d.), kadangi nauji įrodymai pateikti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo, o apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog į Inspekciją buvo kreiptasi su prašymu „<...> pateikti duomenis ar priimti sprendimą dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo <...>“, „<...> atlikti faktinį situacijos įvertinimą ir pradėti administracinę procedūrą nustačius neteisėtos statybos padarinius <...>“, „<... suteikti visą informaciją apie priimtus sprendimus dėl padarinių šalinimo, gatvės ribos sutvarkymo“ (žr. pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prašymą).
19. Nutarties 18 punkte išdėstyta 2021 m. liepos 9 d. prašymo esmė leidžia daryti išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai visiškai tiksliai apibrėžė administracinės bylos nagrinėjimo ribas (žr. nutarties 8 p., 12 p.), todėl nėra jokio pagrindo pripažinti apeliaciją dėl skundo susiaurinimo ribų pagrįsta. Nagrinėta tiek, kiek buvo nurodyta pradiniame dokumente – 2021 m. liepos 9 d. prašyme.
20. Nepagrįstu pripažintinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl viešojo intereso gynimo, kadangi į Inspekciją buvo kreiptasi dėl: 1) duomenų pateikimo arba 2) dėl sprendimo priėmimo nustačius statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą (žr. nutarties 18 p.), todėl atmestinas ir šis apeliacinio skundo argumentas.
21. Pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktą (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) statybos valstybinė priežiūra apima ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą.
22. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio (redakcija, galiojusi ginčijamo teisės akto priėmimo metu), reglamentuojančio skundų ar pranešimų nagrinėjimą, 1 dalis nustato, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai. Skundų ar pranešimų dėl pažeidimų teritorijų planavimo srityje nagrinėjimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos. Skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija (Priežiūros įstatymo 25 str. 10 d.).
23. Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės; nustojo galios 2022 m. gegužės 1 d., tačiau galiojo Sprendimo priėmimo metu), kurių 18 punkte buvo nurodyta, kad Inspekcijos darbuotojai, atsakingi už prašymo, skundo nagrinėjimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užduoties gavimo dienos, jei teisės aktai nenumato kitaip, organizuoja jo nagrinėjimą, įvertina, ar nėra pagrindo prašymo, skundo nenagrinėti, nagrinėjimą nutraukti, sustabdyti, prašyti iš kreipimąsi pateikusio ar kitų asmenų papildomos informacijos, dokumentų, tarnybinės pagalbos, organizuoti faktinių aplinkybių patikrinimą, atlikti kitus būtinus veiksmus; atsakymai į prašymus, skundus parengiami, atsižvelgus į jų turinį pagal Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles (Taisyklių 34 p.); administraciniai sprendimai ir kiti dokumentai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatyme, jį įgyvendinančiuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, juose nurodoma apskundimo tvarka. Dokumentai įteikiami teisės aktuose nurodytiems asmenims.
24. Iš pareiškėjo ginčijamo Sprendimo turinio ir atsakovo byloje pateiktų įrodymų, kuriais remdamasis pastarasis padarė išvadas, nurodytas Sprendime, matyti, kad Inspekcija atliko patikrinimą bei vertinimą ir pateikė savo poziciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Sprendimą ginčija tuo aspektu, kad atsakovas Inspekcija netinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu, nes pirma, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių galinčių suponuoti tokio pobūdžio sprendimą, antra, atliktas pateiktos situacijos faktinis ir teisinis vertinimas – Inspekcijos diskrecija.
25. Inspekcija atliko patikrinimą ir 2021 m. liepos 29 d. atsakyme (Sprendimas) pareiškėjui nurodė, jog „< ... > nenustatėme, kad sklype būtų vykdomi statybos darbai < ... >“ (žr. Sprendimą). Taigi pagal 2021 m. liepos 9 d. pareiškėjo prašyme suformuluotus reikalavimus (žr. nutarties 18 p.) atsakymai buvo pateikti. Kad pateiktas atsakymas (Sprendimas) netenkina pareiškėjo (apelianto) ginčo situacijos, vertinimo nekeičia. Kita vertus, reikia pastebėti ir tai, kad viešojo administravimo subjektas, laikydamasis gero administravimo principo (šis principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, jog būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų), informavo apie teisinę galimybę ginti savo galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus kitokiu teisiniu pagrindu.
26. Gautoje patikrinti administracinėje byloje iš esmės buvo teisiškai reikšminga nustatyti, ar atsakovas Inspekcija atliko Priežiūros įstatyme jam priskirtas funkcijas bei, ar tai atliko ir nenukrypdamas nuo Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas vis dėlto nepaisė teisės aktų reikalavimų.
27. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.