Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant pareiškėjui N. P., jo atstovei advokatei B. P., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. P., I. A. dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 nusprendė T. P. ir I. P. (A.) įpareigoti savo lėšomis pašalinti valstybinėje žemėje betonines trinkeles bei po danga įrengtą dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą (102 kv. m ploto, t. y. 28,40 ilgio ir 3,68 pločio, atkarpą), kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23; 481774,64) ir sutvarkyti statybvietę.

Pažymėjo, jog Statybos inspekcijos atstovai kelis kartus vyko patikrinti sprendimo civilinėje byloje įvykdymo fakto: pirmą kartą 2018 m. birželio 19d., kai surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1729, ir 2018 m. liepos 23 d., kai surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1997 (toliau - ir Patikrinimo aktai). Taip pat pažymėjo, kad Statybos inspekcija nagrinėjo pareiškėjo skundus dėl netinkamo sprendimo civilinėje byloje įvykdymo. N. P. Statybos inspekcijos sprendimą (dėl sprendimo civilinėje byloje įvykdymo (dalis dėl kelio) skundė Kauno apylinkės teismui. Nesutikdamas su tuo, kad jo prašymas Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 buvo atmestas kaip nepagrįstas, pateikė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui. Tačiau ir Kauno apygardos teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-891 -773/2019 nurodydamas, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21d. nutartimi, dalis dėl betoninių trinkelių pašalinimo nuo valstybinės žemės, 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimo nukasimo ir statybvietės sutvarkymo yra įvykdyta.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Statybos inspekcijoje 2021 m. liepos 12 d. buvo gautas pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog kreipiasi su administraciniu prašymu pateikti duomenis ar priimti sprendimą dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Prašė atlikti faktinį situacijos įvertinimą ir pradėti administracinę procedūrą nustačius neteisėtos statybos padarinius. Pasitvirtinus teisės aktų pažeidimams dėl gatvėje savavališkai įrengtos sankasos, prašė suteikti visą informaciją apie priimtus sprendimus dėl padarinių šalinimo, gatvės ribos sutvarkymo. Statybos inspekcija 2021 m. liepos 22 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2021 m. liepos 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1414, kuriuo konstatavo, kad nesuformuotame žemės sklype, esančiame ties (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų neužfiksuota. Kaip teigė žemės sklypo savininkas T. P., vykdant teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, išardyta betoninių trinkelių 102 kv. m ploto danga valstybinėje žemėje, t. y. 28,40 m ilgio ir 3,68 m pločio atkarpoje, bei po danga įrengtas dirbtinis 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimas, kurie buvo pastatyti į šiaurę ir vakarus nuo žemės sklypo ribos. Nustatyta, kad nauja kelio sankasa nėra įrengta, žvyras nuo sklypo (duomenys neskelbtini) likęs, atlikus teismo nurodymą - išardžius kelio dangą bei supiltus pagrindus. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo altitudė yra apie 0,62 m žemiau nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), altitudė. <...>. Nustatyta, kad žemės sklype už (duomenys neskelbtini) (galimai (duomenys neskelbtini)) supilta žvyro, betoninių atliekų krūva.

Atsakovės nuomone, ji veikė teisės aktų nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją. Ginčijamame sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis sprendimo pagrindas. Atsakovė neturi galimybių įpareigoti įrengti kelią taip, kad pareiškėjui būtų patogu juo naudotis. Taigi, jei pareiškėjas mano, kad yra pažeistos jo teisės, pareiškėjui buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso

l. 138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Jis paaiškino, kad nestabilus žvyro šlaitas (sankasa) atsirado vykdant teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018. Šia nutartimi jis buvo įpareigotas savo lėšomis pašalinti valstybinėje žemėje betonines trinkeles bei po danga įrengtą dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą (102 kv. m ploto, t. y. 28,40 ilgio ir 3,68 pločio, atkarpą) ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos" teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi konstatavo, jog betoninės trinkelės pašalintos iš valstybinės žemės, 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimo nukasimas ir statybvietės sutvarkymas yra įvykdytas.

Pažymėjo, kad daugiau jokių statybos darbų neatliko, tačiau N. P. 2019 metų pavasarį vykdė darbus minėtame valstybinės žemės sklype (privežė statybinių atliekų), t. y. atstatinėjo tą patį kelią, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 9 d. N. P. kreipėsi į Statybos inspekciją, nurodydamas, kad kreipiasi su administraciniu prašymu pateikti duomenis ar priimti sprendimą dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, taip pat nurodydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir kad ties namų valda (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pakeistas gatvės reljefas, t. y. gatvės buvęs aukštingumas, dėl to nuo sklypo (duomenys neskelbtini), pusės atsirado nestabilus žvyro šlaitas (sankasa). Pareiškėjas nurodė, jog teisės aktai numato tokių šlaitų, peraukštėjimų sutvarkymo taisykles - vertikalaus sklypo sutvarkymo plano parengimą, kuriuo privaloma numatyti 1 metro atitrauktos nuo gretimo sklypo ribos atraminės sienutės įrengimą, valstybinės žemės sklypo savininko - Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą (projekto suderinimą), lietaus, kanalizacijos, nuotekų surinkimo įrengimą. Prašė atlikti faktinį situacijos vertinimą ir pradėti administracinę procedūrą, nustačius neteisėtos statybos padarinius. Pasitvirtinus teisės aktų pažeidimams dėl gatvėje savavališkai įrengtos sankasos, prašė suteikti visą informaciją apie priimtus sprendimus dėl padarinių šalinimo ir gatvės ribos sutvarkymo.

Statybos inspekcija 2021 m. liepos 22 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2021 m. liepos 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1414, kuriuo konstatavo, kad nesuformuotame žemės sklype, esančiame ties (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų neužfiksuota. Kaip teigė žemės sklypo savininkas T. P., vykdant teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, išardyta betoninių trinkelių 102 kv. m ploto danga valstybinėje žemėje, t. y. 28,40 m ilgio ir 3,68 m pločio atkarpoje, bei po danga įrengtas dirbtinis 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimas, kurie buvo pastatyti į šiaurę ir vakarus nuo žemės sklypo ribos. Nustatyta, kad nauja kelio sankasa nėra įrengta, žvyras nuo sklypo (duomenys neskelbtini) likęs, atlikus teismo nurodymą - išardžius kelio dangą bei supiltus pagrindus. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo altitudė yra apie 0,62 m žemiau nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), altitudė. <...>. Nustatyta, kad žemės sklype už (duomenys neskelbtini) (galimai (duomenys neskelbtini)) supilta žvyro, betoninių atliekų krūva.

Statybos inspekcija Ginčijamame sprendime nurodė, jog vietoje patikrinus prašyme pateiktą informaciją dėl galimai pakeisto gatvės reljefo bei nestabilaus žvyro šlaito (sankasos) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad sklype būtų vykdomi statybos darbai, pravažiavimo kelias apžėlęs žole, jokia nauja kelio sankasa bei atraminė sienutė nėra įrengtos, žvyras prie sklypo liko, įvykdžius teismo nurodymą išardyti kelio dangą bei po ja supiltus pagrindus. Pareiškėjas buvo informuotas apie statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ taikymą ir Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/208 įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Statybos inspekcija nusprendė, kad pažeidimų nenustatyta.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar Statybos inspekcijos priimtame Ginčijamame sprendime tinkamai atsakyta į iškeltus klausimus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos ld.) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis j viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu vadinamas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir lct.).

Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAI 11 straipsnio 1 dalis). Tokios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).

Atsižvelgiant į Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 d.), prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą - išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai. Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte taip pat nurodoma, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, tai yra: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą - išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, - atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą - įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, - atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prašymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą skundo apibrėžimą ir vertintinas kaip asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo prašo apginti jo teises ar teisėtus interesus, ai, į kurį atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.

Tikrindamas, ar Statybos inspekcija tinkamai reagavo į pareiškėjo prašymą (skundą) ir pateikė pakankamą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjimo apimtis nustatoma pagal pareikštus ir priimtus teismo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-863-438/2021). Taigi vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, teismas privalo tai daryti neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Atsižvelgdama į tai, kad šioje administracinėje byloje skundžiamas Ginčijamas sprendimas, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prašymą (skundą), susijusį su gatvės reljefo pakeitimu, t. y. nestabilaus žvyro šlaito (sankasos) atsiradimu ties namų valda (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija, spręsdama dėl Ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakys tik dėl 2021 m. liepos 9 d. prašyme (skunde) nurodytų aplinkybių.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 nusprendė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą byloje palikti iš esmės nepakeistą ir įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. (A.) savo lėšomis pašalinti valstybinėje žemėje betonines trinkeles bei po danga įrengtą dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą (102 kv. m ploto, t. y. 28,40 ilgio ir 3,68 pločio, atkarpą), kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23; 481774,64) ir sutvarkyti statybvietę.

Statybos inspekcija tikrino sprendimo civilinėje byloje įvykdymo faktą (Patikrinimo aktai) ir 2018 m. gruodžio 12 d. atsakymu Nr. (15.24)-2D-1801 5 „Dėl Jūsų skundo“ informavo pareiškėją, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas laikomas įvykdytu.

N. P. Statybos inspekcijos sprendimą (dėl sprendinio civilinėje byloje įvykdymo (dalis dėl kelio) skundė Kauno apylinkės teismui. Nesutikdamas su tuo, kad jo prašymas Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 buvo atmestas kaip nepagrįstas, pateikė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui. Tačiau ir Kauno apygardos teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė, 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloj e Nr. 2S-891 -773/2019 nurodydamas, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, dalis dėl betoninių trinkelių pašalinimo nuo valstybinės žemės, 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimo nukasimo ir statybvietės sutvarkymo yra įvykdyta.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Statybos inspekcija (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalimi statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau - Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, jog viena iš Statybos inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, funkcijų yra statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas bei asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą lingvistiniu aspektu akivaizdu, jog Statybos inspekcija šiuos veiksmus atlieka, tik kai yra vykdomi statybos darbai. Statybos darbų apibrėžimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.), o būtent statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Vadovaujantis cituojamu apibrėžimu konstatuotina, jog statybos darbai yra darbai kurių tikslas nukreiptas į naujo statinio pastatymą arba seno statinio rekonstravimą, remontą ar nugriovimą, t. y. siekiant konstatuoti, jog yra atliekami statybos darbai, visais atvejais privaloma nustatyti, kad darbai atliekami siekiant vieno iš minėtų tikslų.

Jau buvo minėta, kad Statybos inspekcija Ginčijamame sprendime nurodė, jog vietoje patikrinus prašyme pateiktą informaciją dėl galimai pakeisto gatvės reljefo bei nestabilaus žvyro šlaito (sankasos) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad sklype būtų vykdomi statybos darbai, pravažiavimo kelias apžėlęs žole, jokia nauja kelio sankasa bei atraminė sienutė nėra įrengtos, žvyras prie sklypo liko, įvykdžius teismo nurodymą išardyti kelio dangą bei po ja supiltus pagrindus. Tokia išvada buvo padaryta atsižvelgiant į tai, jog Statybos inspekcija 2021 m. liepos 22 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2021 m. liepos 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1414.

Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta vyriausioji specialistė J. Š. (atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje) parodė, kad buvo nustatyti kelio sankasos ties įvažiavimu į namų valdą (duomenys neskelbtini) ir bendrojo naudojimo kelio aukščių skirtumai, tačiau statybos darbai prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdomi, pravažiavimo kelias apaugęs žole, jokia nauja kelio sankasa bei atraminė sienutė nėra įrengtos, faktinė situacija nėra pasikeitusi nuo 2018 metų. Liudytojos nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina prie faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1414 pridėtos fotonuotraukos.

Taigi byloje nėra ginčo, kad 2021 m. liepos 9 d. prašymo (skundo) pateikimo Statybos inspekcijai metu egzistavo kelio sankasos ties įvažiavimu į namų valdą (duomenys neskelbtini) ir bendrojo naudojimo kelio aukščių skirtumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, kelio sankasos ties įvažiavimu į namų valdą (duomenys neskelbtini) ir bendrojo naudojimo kelio aukščių skirtumai egzistavo nuo 2018 metų. Tokią teismo išvadą patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-891 -773/2019, kurioje buvo konstatuota, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, dalis dėl betoninių trinkelių pašalinimo nuo valstybinės žemės, 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimo nukasimo ir statybvietės sutvarkymo yra įvykdyta.

Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-891- 773/2019 matyti, kad N. P. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 12 d. atsakymą Nr. (15.24)-2D-l8015 „Dėl Jūsų prašymo“. N. P. teigė, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendime nustatyto teismo įpareigojimo pašalinti betonines trinkeles nuo valstybinės žemės, nukasti 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą ir sutvarkyti statybvietę per nustatytą terminą T. P. ir I. P. neįvykdė. Argumentavo tuo, kad sankasa nėra nukasta tinkamai (matoma nepašalinta 22,68 kv. m sankasa ties įvažiavimu į pastatą - gyvenamąjį namą). Šioje vietoje sankasos apatinio krašto (papėdės) forma yra nelygi, netaisyklinga, matyti, kad ji tokia buvo suformuota nukasinėjant gruntą, nes jei būtų buvę formuojama supylimo būdu, sankasos šlaitas būtų lygus. Ant valstybinės žemės, nuo kurios turėjo būti pašalinta betoninių trinkelių danga ir nukasta sankasa, yra paliktos į krūvą sumestos betoninės trinkelės, be to, primėtyta statybinių atliekų, taigi neįvykdytas įpareigojimas sutvarkyti statybvietę, o tas yra būtina, kad būtų galima naudotis pravažiavimo keliu į N. P. ir kitus sklypus.

Apibendrindama šiame sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Statybos inspekcija tinkami nustatė faktines aplinkybes (statybos darbai nevykdomi, pravažiavimo kelias apaugęs žole, jokia nauja kelio sankasa bei atraminė sienutė nėra įrengtos).

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis apibrėžia principus, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Minėto straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai administraciniam sprendimui, t. y. administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pateiktą prašymą (skundą), Ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis (Ginčijamas sprendimas) iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame yra nurodyti motyvai, dėl ko pareiškėjo prašymas (skundas) negali būti tenkinamas.

2021 m. liepos 23 d. surašyto Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1414 trūkumai (klaidingai nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nesuformuotas, neužpildytas patikrinime dalyvavusių asmenų sąrašas, nėra duomenų apie matavimo prietaisus) nelaikytini esminiais, nes proceso dalyvių teisių jie nesuvaržė ir neturėjo esminės reikšmės Ginčijamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo N. P. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš Statybos inspekcijos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dieni] nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionu apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.