Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys R. G., G. G., R. G., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nivilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendims Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-39772-918/2017. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Justina Dirmantaitė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad trečiųjų asmenų G. G. ir R. G. atstovas advokatas Audrius Kairevičius 2015 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI arba Inspekcija) su prašymu imtis veiksmų ir nustatyti savavališkos statybos faktą žemės sklype, esančiame adresu K(duomenys neskelbtini), ir imtis priemonių savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kiti inžinieriniai statiniai – užtvanka ir privedamas kanalas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. liepos 14 d. nuosavybės teise priklauso G. G. ir R. G., o žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) –nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d. nuosavybės teise priklauso M. G. ir R. G.. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) 2015 m. liepos 16 d. raštu R. G. informuota, kad patikrinus vartų rekonstravimo darbus buvo nustatyta, jog rekonstruojamas I grupės nesudėtingas statinys - vartai, kurie patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ir jų įrengimo darbai atliekami neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl statytojui 2015 m. liepos 2 d. surašytas reikalavimas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pašalinti savavališkai pastatytas vartų dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2015 m.spalio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad statinys (jo dalis) vartai su tvora yra statomas savavališkai (be statybą leidžiančio dokumento). Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), statytojui (atsakovui) M. G. nurodyta ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 9 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2016 m. balandžio 21 d. gautas M. G. prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, Inspekcijoje 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), terminas buvo pratęstas iki 2016 m. liepos 9 d. Inspekcijos 2016 m. liepos 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo Akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad Nurodymas neįvykdytas - inžinerinis statinys nenugriautas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad statant I grupės nesudėtingą statinį rašytinis pritarimas ir projektas neprivalomas, tačiau kaip statybą leidžiančius dokumentus prialomaturėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemėssklypų savininkų ar valdytojų. Kultūros paveldo departamentas 2015 m. spalio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui, neprieštaravo, jog vietoj senųjų vartų, kurie, anot atsakovo, toje vietoje stovėjo daugiau kaip 24 metus ir, į 2015 m. birželio 30 d. pateiktą vartų brėžinio sprendinį, ant mūrinių atraminių stulpų būtų įrengti automatiniai metaliniai ažūriniai vartai. Inspekcija 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko su atsakovo 2017 m. vasario 13 d. siūlymu sudaryti taikos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu atmestas M. G. ieškinys atnaujinti terminą apskųsti Inspekcijos 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos panaikinti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m.balandžio 9 d nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad M. G. faktiškai atliko ne buvusios tvoros (vartų) remonto darbus, bet demontavo buvusius vartus ir ne toje pačioje vietoje (t. y. kelių metrų atstumu) pastatė visiškai naują statinį, priskirtiną I grupės nesudėtingiems statiniams (LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis; statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 3.1 papunktis, dabar galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 3.1 papunktis) ir, kadangi jis pastatytas kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jo statybai yra reikalingas supaprastintas statybos projektas ir rašytiniai pritarimai statinio projektui (SĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtinta teismui pateikta M. G., R. G., R. G. ir R. G. 2019 m. gruodžio 4 d. Taikos sutartis, kuria be kita ko, sutarties šalys sutiko ir neturi jokių pretenzijų, jog M. G. ir R. G. nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype ant pylimo įrengti vartai būtų eksploatuojami po atlikto remonto. Atsakovas su 2020 m. gegužės 5 d. pasiūlymu, atsižvelgdamas į su trečiaisiais asmenimis sudarytą ir teismo patvirtintą Taikos sutartį, kreipėsi į ieškovę dėl Taikos sutarties sudarymo. Ieškovė 2020 m. birželio mėn. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) - nurodė neturinti teisinio pagrindo atsisakyti ieškinio reikalavimų ir atsisakė sudaryti siūlomą susitarimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovo pastatytas statinys - 1,5 m aukščio tvoros vartai su 1,8 m stulpais yra priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriam pagl Statybos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtina turėti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kitais negu įstatymo 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais yra reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, naujo nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija galiojusi nuo 2015-09-15 iki 2016-01-30) 6 priedo 2 punktą rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinto 2016 m gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1.1 papunktyje numatyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas statant I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.

CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Prejudiciniais faktais yra laikomos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodyta Kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė M. G. ieškinį, kuriuo buvo prašoma atnaujinti terminą VTPSI aktui ir privalomam nurodymui apskųsti; panaikinti VTPSI 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad M. G. faktiškai atliko ne buvusios tvoros (vartų) remonto darbus, bet demontavo buvusius vartus ir ne toje pačioje vietoje (t. y. kelių metrų atstumu) pastatė visiškai naują statinį, priskirtiną I grupės nesudėtingiems statiniams. Kadangi vartai su tvora pastatyti kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tai tokio I grupės nesudėtingo statinio statybai yra reikalingas supaprastintas statybos projektas ir rašytiniai pritarimai statinio projektui (SĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas). Taigi, atsakovui tiek ieškinio pareiškimo metu, tiek ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, reikalingas supaprastintas statybos projektas ir rašytiniai pritarimai statinio projektui.

Nagrinėjamu atveju, auksčiau aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika bei byloje nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, kad savavališkos statybos ginčo statinys pastatytas nei jo statymo metu, nei bylos nagrinėjimo metu neturint supaprastinto statybos projekto ir rašytinių pritarimų statinio projektui. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į tokios statybos sukeltų padarinių aplinkai, o tuo pačiu ir visuomenės interesams mastą, statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybę atkurti buvusią padėtį.

Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti tai, kad ieškinys iš esmės buvo inicijuotas atsakovo kaimynų - trečiųjų asmenų R. G. ir G. G. Inspekcijai pateikto 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymo pagrindu, tuo metu, kai nurodytų asmenų (atsakovo ir jo kaimynų) tarpusavio santykiai buvo akivaizdžiai konfliktiški, juolab, kad tarp jų vyko ne vienas teisminis ginčas. Kaip nustatyta šioje byloje, šiuo metu nurodytų asmenų tarpusavio nesutarimai (ginčai) iš esmės yra užbaigti Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtinus M. G., R. G., R. G. ir R. G. 2019 m. gruodžio 4 d. Taikos sutartį, be kita ko, apimančią ir vartų bei tvoros su mūriniais stulpais pastatymo klausimą. Kas iš esmės rodo trečiųjų asmenų (atsakovo kaimynų) pritarimą 1,5 m aukščio vartų su tvora ir su 1,8 m aukščio mūriniais stulpais pastatymui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodė, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, o aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą byloje Žilinskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 57675/09, par. 45; 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 49).

CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas. Kadangi konkrečiu atveju atitinkamų dokumentų gavimas priklauso ne tik nuo atsakovo, bet ir institucijų bei trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo ir, įvertinant tai, kad reikalingų dokumentų suderinimas su atsakingomis institucijomis gali užtrukti, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti protingą terminą - du metus, per kurį atsakovas gaus minėto statinio statybą leidžiančius dokumentus, o per nustatytą terminą šio reikalavimo atsakovui neįvykdžius dėl savo kaltės, jis įpareigotinas per 6 mėnesius nuo minėto termino pabaigos savo lėšomis išardyti vartus su tvora ir mūriniais stulpais žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę. Teismo vertinimu, iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus iš esmės nebūtų pažeista teisinga bendrojo visuomenės intereso ir pagrindinių atsakovo teisių apsaugos pusiausvyra.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (27,24 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 27,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti dvejų metų terminą, nuo šio sprendimo priėmimo dienos, atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gauti atliktus statybos darbus leidžiančio dokumento statiniui - 1,5 m aukščio vartams su tvora ir su 1,8 m aukščio mūriniais stulpais, jam bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Per dvejų metų terminą negavus statybą leidžiančio dokumento dėl savo kaltė, įpareigoti atsakovą M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo nustatyto dvejų metų termino pasibaigimo, savo lėšomis išardyti pastatytą statinį - 1,5 m aukščio vartus su tvora ir su 1,8 m aukščio mūriniais stulpais žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27,24 Eur (dvidešimt septynis eurus 24 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.