- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-1224-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04905-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. Z., Z. T., R. J., G. P., A. P., V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. Z., Z. T., R. J., G. P., A. P. ir V. B. dėl ūkinių patikslintų kadastro duomenų įregistravimo Registrų centro duomenų bazėje be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybei teisę įregistruoti ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I2p) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I2p), adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis Registrų centro duomenų bazėje be bendraturčių sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir (ar) savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-243-196/2018). Tuo atveju, jeigu valstybės ir savivaldybės reikalavimas kyla ne iš jų tiesioginės veiklos, t. y. ne iš viešojo intereso įgyvendinimo srities, toks reikalavimas apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu žyminio mokesčio nėra sumokėjusi, tačiau ieškinyje neįvardija, kokį savivaldybės interesą, susijusį su jos tiesiogine veikla, gina. Ieškinyje pati ieškovė nurodo, kad ji neturi galimybės įgyvendinti savo, kaip pastatų dalies savininkės, teisių ir negali tinkamai pasirūpinti turimu turtu, taip pat juo disponuoti. Teismas darė išvadą, kad ieškovė šioje byloje įpareigotina sumokėti 107 Eur žyminį mokestį už pareikštą neturtinį reikalavimą.
4. Ieškovė, reikšdama ieškinį, taip pat turėtų pasirinkti kitą / kitus procesinių dokumentų įteikimo būdą / būdus, laikydamasi CPK nustatyto eiliškumo, jei dokumentų atsakovams nepavyktų įteikti registruotomis pašto siuntomis, įvertinant ir tai, kad viena iš atsakovių V. B. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pagal CPK 117 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai, esant galimybei, pirmiausia turi būti įteikiami per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, o, jeigu ieškovė sutinka, teismas gali išduoti jam procesinius dokumentus, kad juos įteiktų atsakovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį.
6. Nurodė, kad ieškinyje buvo labai aiškiai nurodytos aplinkybės, į kurias, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė. Ieškovė ieškinyje aiškiai įvardija, jog atsižvelgiant į tai, kad Ūkiniai pastatai statyti 1940 m., fiziškai pažeisti, buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, tokie pastatai yra pavojingi aplinkiniams, o nepatikslinus kadastrinių matavimų Vilniaus miesto savivaldybė, kaip dalies ūkinių pastatų savininkė, negali jo tvarkyti, remontuoti ir kitaip užtikrinti tiek aplinkos, tiek aplinkinių žmonių saugumo. Jei fiziškai pažeisti statiniai nebus prižiūrimi ir tvarkomi, jie gali griūti ir taip sukelti žalą tiek aplinkai, tiek, tikėtina, gali sužeisti ir šalia jo ar jame esančius asmenis, taip pat pakenkti ir kitų bendraturčių turtui. Bet kokių veiksmų Vilniaus miesto savivaldybė gali imtis tik patikslinusi ir įregistravusi kadastrinius matavimus, todėl tai laikytina viešo intereso, o ne tik civilinio ūkinio Vilniaus miesto savivaldybės, kaip vienos iš statinių savininkų, interesu. Nagrinėjamu atveju tiek savivaldybės, tiek viešasis interesas sutampa - viešasis interesas ginamas siekiant apsaugoti statinius nuo sugriuvimo ir taip užkirsti kelią atsirasti žalai tiek žmonėms, tiek aplinkai. Patikslinus kadastro duomenis, būtų galima imtis aktyvių veiksmų siekiant išsaugoti turto vertę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo. Apeliantės įsitikinimu, ji, kaip viešoji įstaiga gina savivaldybės interesus ir turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi, kaip matyti iš normos turinio, nuo žyminio mokesčio valstybės ir savivaldybės institucijos ir / ar kiti asmenys atleidžiami ne bet kokiu atveju, o tik tada, kai šie subjektai pateikia ieškinį (priešieškinį), siekdami apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus. Savo ruožtu CPK 49 straipsnis papildomai išaiškina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti būtent įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada kai tokia teisė jiems sutekta teisės aktų.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, prašydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas tuo pagrindu, jog ieškinys, pareiškimas ar skundas paduotas dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo nurodyti įstatymą, suteikiantį šiam asmeniui teisę reikšti tokį ieškinį, paduoti tokį pareiškimą ar skundą, ir, jeigu ši teisė yra bendrojo pobūdžio, pagrįsti viešąjį interesą esant konkrečiam ginčijamam materialiajam teisiniam santykiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2005). Iš nurodytų normų ir teismų praktikos sisteminės analizės darytina išvada, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir / ar savivaldybės interesą ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-595-516/2015).
10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė nenurodė kokį savivaldybės interesą, susijusį su jos tiesiogine veikla, gina, tačiau iš ieškovės atskirojo skundo argumentų matyti, kad ginčo ūkiniai pastatai statyti 1940 metais, fiziškai pažeisti, tokie pastatai yra pavojingi aplinkiniams, o nepatikslinus kadastrinių matavimų Vilniaus miesto savivaldybė, kaip dalies ūkinių pastatų savininkė, negali jo tvarkyti, remontuoti ir kitaip užtikrinti tiek aplinkos, tiek aplinkinių žmonių saugumo. Apeliantė nurodo, kad jei fiziškai pažeisti statiniai nebus prižiūrimi ir tvarkomi, jie gali griūti ir taip sukelti žalą tiek aplinkai, tiek, tikėtina, gali sužeisti ir šalia jo ar jame esančius asmenis, taip pat pakenkti ir kitų bendraturčių turtui, tačiau bet kokių veiksmų Vilniaus miesto savivaldybė gali imtis tik patikslinusi ir įregistravusi kadastrinius matavimus, todėl tai laikytina viešu interesu. Nors šių argumentų ieškovė nenurodė teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, teismas darė pagrįstas išvadas, kad ieškovė nenurodė kokį savivaldybės interesą, susijusį su jos tiesiogine veikla, gina, tačiau, kadangi šie teiginiai yra nurodyti atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, yra pagrindas spręsti, kad ieškovė pagrindė kokį savivaldybės interesą, susijusį su jos tiesiogine veikla ji gina. Ieškovė išsamiai paaiškino jos kreipimosi į teismą aplinkybes ir priežastis, įvardijo savivaldybės intereso gynimo būtinumą, dalyką ir svarbą. Vien tai, kad šių interesų gynimo bus siekiama įgyvendinant ieškovės turimas nuosavybės teises, nepaneigia ieškovės keliamų reikalavimų savivaldybės interesų atžvilgiu pobūdžio. Tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1184-1012/2023).
11. Šiame kontekste aktualus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis, kuriame išskirti savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, tokie kaip i) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą ar ii) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Iš pateikto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog savivaldybės lokalaus intereso gynimas siejamas su jos turimų turto savininko teisių įgyvendinimu.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties dalį dėl konstatuotų ieškinio trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu, panaikinti. Kadangi 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas kitiems ieškinio trūkumams pašalinti šiuo metu yra pasibaigęs, ieškovei nustatomas naujas terminas šiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį panaikinti.
Nustatyti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai naują 10 dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos kitiems Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatuotiems trūkumams pašalinti.